Pradžia › Teismų praktika › Civilinė teisė › e2-878-781/2021 › tekstas
← Grįžti į bylos apžvalgą
Lietuvos apeliacinis teismas
Nutartis
Civilinė byla Nr. e2-878-781/2021  ·  teisminio proceso Nr. 2-58-3-00031-2021-7
ℹ️ Nuasmenintas tekstas iš LITEKO viešos sprendimų paieškos.

2021 m. rugsėjo 23 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stega“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 9 d. nutarties, kuria panaikintas preliminarus sprendimas, ieškinys perduotas nagrinėti pagal ginčo teisenos taisykles ir nustatytas terminas primokėti žyminio mokesčio skirtumą civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stega“ ieškinį atsakovei Vokietijos įmonei SP Automotive GmbH dėl sutartinės išmokos priteisimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Stega“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, prašydama jos naudai priteisti iš atsakovės Vokietijos įmonės SP Automotive GmbH 833 250 Eur rizikos valdymo mokesčio, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 3 612 Eur žyminį mokestį, 1 210 Eur ieškovės patirtas išlaidas teisinėms paslaugoms apmokėti.

2. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. kovo 30 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovės naudai iš atsakovės 833 250 Eur rizikos valdymo mokestį, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 833 250 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 10 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 4 822 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3. Atsakovė Vokietijos įmonei SP Automotive GmbH as pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. birželio 9 d. nutartimi panaikino Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. preliminarų sprendimą, perdavė ieškinį nagrinėti pagal ginčo teisenos taisykles ir nustatė terminą iki 2021 m. birželio 16 d. ieškovei UAB „Stega“ primokėti 3 612,00 Eur žyminio mokesčio skirtumą.

5. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. birželio 9 d. nutartimi paskyrė teismo posėdį rašytinio proceso tvarka 2021 m. birželio 1 d. 9 val. apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešant bylos šalims.

6. Teismas nusprendė panaikinti preliminarų sprendimą ir perduoti ieškinį nagrinėti ginčo teisenos tvarka, nes ieškovė nepateikė atsiliepimo dėl prieštaravimų, o iš byloje pateiktų įrodymų ir šalių procesinių dokumentų nėra pagrindo daryti išvadai, kad ieškinys yra pagrįstas leistinais rašytiniais įrodymais ir gali būti nagrinėjamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXII skyriaus nustatyta tvarka.

7. Kadangi ieškovė jau yra sumokėjusi 3 612,00 Eur žyminį mokestį, perdavęs bylą nagrinėti ginčo teisenos tvarka, teismas įpareigojo ieškovę primokėti dar 3 612,00 Eur žyminio mokesčio.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

8. Ieškovė UAB „Stega“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 9 d. nutarties dalį, kuria teismas nusprendė ieškinį perduoti nagrinėti pagal ginčo teisenos taisykles bei nustatė terminą žyminio mokesčio skirtumo primokėjimui. Taip pat, ieškovė prašė panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartį, kuria nuspręsta skirti teismo posėdį rašytinio proceso tvarka 2021 m. birželio 17 d., apie teismo posėdžio vietą ir laiką panešant bylos šalims. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

8.1. Tos pačios sudėties teismas priėmė du vienas kitam prieštaraujančius sprendimus – 2021 m. kovo 30 d. sprendimu konstatavo, kad pagal pateiktus dokumentus byla nagrinėtina dokumentinio proceso tvarka, o 2021 m. birželio 9 d. nutartimi, kad nenagrinėtina dokumentinio proceso tvarka. Pastarosios savo nutarties teismas nemotyvavo, todėl ieškovė neturi galimybės atsikirsti į nesamus teismo motyvus, kas jau savaime riboja jos teisę į teisingą ir objektyvų teismo procesą.

8.2. Pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo priimti sprendimą nagrinėti ieškinį dokumentinio proceso tvarka, nes ieškovas turi aiškią ir nedviprasmišką poziciją, kad civilinė byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Be to, teismo posėdis rašytinio proceso tvarka buvo paskirtas dar nesibaigus terminui apskųsti 2021 m. birželio 9 d. nutartį dėl trūkumų šalinimo, todėl teismo sprendimas dėl posėdžio datos ir laiko a priori (liet. iš anksto, nepatikrinus faktų) yra neteisėtas ir negaliojantis.

8.3. Civilinio proceso įstatymas nenumato, kad, teismui panaikinus preliminarų sprendimą, ieškovė turėtų papildomai sumokėti žyminio mokesčio. Civilinio proceso įstatymas taip pat nenumato, kad po preliminaraus sprendimo panaikinimo teismas galėtų pereiti į ginčo teiseną, todėl laikytina, kad teismo nutartimi nustatytas įpareigojimas ieškovui papildomai sumokėti žyminį mokestį nepagrįstas jokia teisės norma ir yra neteisėtas.

9. Atsakovė Vokietijos įmonė SP Automotive GmbH atsiliepime iš dalies sutinka su atskirojo skundo motyvais. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

9.1. Ieškiniai dokumentinio proceso tvarka nenagrinėjami, jei atsakovas gyvena užsienyje arba jeigu užsienyje yra atsakovo buveinė. Nagrinėjamu atveju atsakovo buveinė yra užsienyje – Vokietijoje, todėl ieškovės ieškinys negali būti nagrinėjamas dokumentinio proceso tvarka.

9.2. Teismo sprendimas perduoti bylą nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles yra teisėtas ir pagrįstas, todėl ieškovė privalo sumokėti žyminį mokestį, numatytą CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. šiuo atveju primokėti trūkstamą žyminį mokestį.

9.3. Nei viena iš šalių neišreiškė pageidavimo ir neprašė nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, todėl teismas nepagrįstai nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Dėl 2021 m. birželio 9 d. nutarties, kuria paskirtas teismo posėdis rašytinio proceso tvarka

11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2021 m. birželio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-360-357/2021 paskyrė teismo posėdį rašytinio proceso tvarka 2021 m. birželio 17 d. 9 val. Nors šios nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad nutartis nėra skundžiama atskiruoju skundu, apeliantė atskiruoju skundu prašo ją panaikinti kaip a priori neteisėtą ir negaliojančią, nes ja teismo posėdis paskirtas dar nesibaigus terminui apskųsti 2021 m. birželio 9 d. nutartį dėl trūkumų šalinimo.

12. Viena vertus, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenų matyti, kad 2021 m. birželio 17 d. 9 val. turėjęs vykti teismo posėdis neįvyko, todėl jokių teisinių padarinių apeliantei nesukėlė.

13. Kita vertus, CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo dviem atvejais, t. y. kai tokią galimybę numato CPK ir kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).

14. Nutartis, kuria paskirtas rašytinis teismo posėdis, neužkerta kelio tolesnei bylos eigai ir neatima teisės byloje dalyvaujančiam asmeniui toliau joje dalyvauti, todėl ji neatitinka CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto kriterijaus ir negali būti skundžiama atskiruoju skundu / būti apeliacinio apskundimo objektu.

15. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jeigu šiame punkte nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 318 straipsnio 5 dalis). Remiantis CPK 338 straipsniu, šios taisyklės taikomos ir byloms pagal atskiruosius skundus, išskyrus XVI skirsnyje numatytas išimtis.

16. Kadangi skundžiama nutartis negali būti apeliacinio apskundimo objektu, apeliacinis procesas, pradėtas pagal apeliantės UAB „Stega“ atskirąjį skundą dėl Šaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 9 d. nutarties, kuria paskirtas rašytinis teismo posėdis, nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

17. Nors pagal proceso įstatyme įtvirtintą reglamentavimą, apeliantės ginčijama teismo nutartis atskiruoju skundu neskundžiama, tačiau šios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimas gali būti patikrintas kitu būdu, nes neužkertama galimybė byloje dalyvaujančiam asmeniui apeliacine tvarka skųsti pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimą, kuriuo byla išspręsta iš esmės, ir į apeliacinį skundą įtraukti motyvus dėl nurodytų nutarčių teisėtumo bei pagrįstumo. Tokia galimybė įtvirtinta CPK 334 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-915/2017).

Dėl 2021 m. birželio 9 d. nutarties, kuria panaikintas preliminarus sprendimas, pereita į ginčo teiseną ir nustatytas terminas trūkumams pašalinti

18. Nustatyta, kad apeliantas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. kovo 30 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinį patenkino, tačiau atsakovas pateikė prieštaravimus dėl šio preliminaraus sprendimo. Skundžiama 2021 m. birželio 9 d. nutartimi teismas nusprendė preliminarų sprendimą panaikinti, perduoti ieškinį nagrinėti ginčo teisenos tvarka ir nustatyti terminą iki 2021 m. birželio 16 d. apeliantei primokėti 3 612,00 Eur žyminį mokestį.

19. Apeliantė teigia, kad įstatymas nenumato galimybės po preliminaraus sprendimo priėmimo pereiti į ginčo teiseną ir įpareigoti primokėti žyminį mokestį. Nors atsakovo nuomone, toks teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais sutikti gali tik iš dalies.

20. Viena vertus, teismo sprendimas perduoti bylą nagrinėti pagal bendrąsias teisenos taisykles atskiruoju skundu negali būti skundžiamas, nes kaip ir teismo sprendimas skirti rašytinį teismo posėdį, neužkerta kelio proceso eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi, apeliacinis procesas pradėtas dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 9 d. nutarties dalies, kuria ieškinys perduotas nagrinėti ginčo teisenos tvarka, nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

21. Kita vertus, CPK 428 straipsnyje numatyta, kad teismas, nustatęs, jog pagal pateiktus įrodymus yra pagrindas ieškinį tenkinti, priima preliminarų sprendimą, o padaręs išvadą, kad ieškinys pagal pateiktus įrodymus negali būti visiškai patenkinamas, priima nutartį nagrinėti bylą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir nustato terminą primokėti trūkstamą žyminį mokestį (1, 7 dalys). Taigi galimybė pereiti iš dokumentinio proceso į bendrąją ginčo teiseną yra numatyta tik iki preliminaraus sprendimo priėmimo. Teismui priėmus preliminarų sprendimą, tolesnę dokumentinio proceso eigą reglamentuoja CPK 429 ir 430 straipsniai, kurie teismui yra privalomi ir kurie nenumato proceso formos pakeitimo galimybės.

22. Pažymėtina, kad po preliminaraus sprendimo priėmimo tiek atsakovas savo prieštaravimuose, tiek ieškovas atsiliepime į prieštaravimus turi teisę pateikti teismui naujus įrodymus, nurodyti papildomus motyvus (CPK 430 straipsnio 1, 2 dalys), o teismas savo ruožtu turi teisę teismo posėdyje aiškintis visas bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes. Jeigu išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs jau abiejų šalių pateiktus įrodymus ir argumentus, teismas padaro išvadą, kad ieškovas ieškinio nepagrindė, teismas gali (ir turi) preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti (CPK 430 straipsnio 6 dalies 2 punktas).

23. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas bylą perduoti nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles nusprendė jau po preliminaraus sprendimo priėmimo ir prieštaravimų dėl tokio sprendimo pateikimo, todėl neturėjo teisinio pagrindo įpareigoti apeliantę primokėti trūkstamą žyminį mokestį tam, kad byla būtų nagrinėjama pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Taigi, skundžiama nutartis, dalyje dėl įpareigojimo primokėti žyminio mokesčio skirtumą yra naikintina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu ir 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

apeliacinį procesą, pradėtą pagal apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Stega“ atskirąjį skundą dėl Šaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 9 d. nutarties, kuria paskirtas rašytinis teismo posėdis ir Šaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 9 d. nutarties dalies, kuria ieškinys perduotas nagrinėti pagal ginčo teisenos taisykles, nutraukti.

Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 9 d. nutarties dalį, kuria nustatytas terminas primokėti žyminio mokesčio skirtumą, panaikinti.

Teisėja Jūratė Varanauskaitė

Paminėta tekste:

CPK

CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos

CPK 334 str. Teisė paduoti atskirąjį skundą

CPK 318 str. Atsiliepimai į apeliacinį skundą

CPK 338 str. Apeliacinio proceso normų galiojimas

CPK 315 str. Apeliacinio skundo priėmimas

3K-3-342-915/2017

CPK 430 str. Atsakovo prieštaravimai ir bylos nagrinėjimas

← Grįžti į bylos apžvalgą