2022 m. rugsėjo 1 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų S. B. ir S. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 1 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. e2-2506-1012/2021 atsisakyta priimti ieškovų S. B. ir S. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „HR 1“ dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai S. B. ir S. B. kreipėsi į teismą prašydami priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „HR 1“ ieškovui S. B. 53 465,57 Eur turtinę žalą, 30 000 Eur neturtinę žalą, ieškovei S. B. priteisti 3 179,79 Eur turtinę žalą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas ir 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos iki visiško spendimo įvykdymo.

2. Nurodė, kad 2018 m. gruodžio 20 d. tarp atsakovės UAB „HR 1“ ir ieškovo buvo sudaryta darbo sutartis Nr. DS-12-20/03. Darbdavys priėmė jį dirbti tinkuotoju-apdailininku.

3. 2019 m. liepos 17 d. statybvietėje (duomenys neskelbtini), ieškovas darbo vietoje darbo metu iš aukščio krito į statomo namo lifto šachtą. Nelaimingo atsitikimo darbe metu darbdavys neužtikrino, jog atliekant rizikos vertinimą statybvietėje esančiose UAB „HR 1“ darbo vietose ant pastolių būtų tinkamai įvertintas kritimo iš aukščio pavojus, dirbant ant pastolių nenumatė konkrečių priemonių, užtikrinančių darbuotojų saugą ir sveikatą statinio statybos metu, teisės aktų nustatyta tvarka neaptvėrė pavojingos zonos; neįsitikino (nepatikrino), ar nukentėjusio darbuotojo žinios apie esamus profesinės rizikos veiksnius jo darbo vietoje ir saugius veikimo metodus yra pakankamos. Dėl tokių neteisėtų atsakovės veiksmų ieškovai patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 1 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų ieškinį kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui.

5. Teismas nustatė, kad ieškinys grindžiamas aplinkybėmis, jog tarp ieškovo S. B. ir atsakovės UAB „HR 1“ buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią ieškovas buvo priimtas į apdailos darbų specialisto pareigas. 2019 m. liepos 17 d. darbo vietos statybvietėje ir darbo metu įvyko nelaimingas atsitikimas ir ieškovas patyrė sveikatos sužalojimą. Teismas, susipažinęs su ieškinyje nurodomomis aplinkybėmis, sprendė, kad nagrinėjamu atveju šalių ginčas kilęs iš darbo teisinių santykių, o ieškovo S. B. reiškiami reikalavimai atlyginti galimai patirtą turtinę žalą grindžiami ieškovo darbo vietoje ir darbo metu patirtais sužalojimais. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad nepriklausomai nuo ieškovo reiškiamo turtinio reikalavimo dydžio, byla teisminga apylinkės teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 27 straipsnio 1 dalis).

6. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovės buveinės vieta Kaišiadorių rajono savivaldybėje, todėl ieškovų ieškinys nepateko į Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus regiono apylinkės teismo nagrinėjamų bylų kategorijas. Išaiškino ieškovams, kad su ieškiniu jie turi teisę kreiptis į Kauno apylinkės teismą, kurio veiklos teritorija apima ir Kaišiadorių rajono savivaldybę.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Ieškovai atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 1 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. CPK 30 straipsnio 5 dalis nustato, kad ieškinys dėl atlyginimo žalos, padarytos sužalojant fizinio asmens sveikatą, taip pat atimant gyvybę, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą arba žalos padarymo vietą. Žalą ieškovas patyrė statybvietėje (duomenys neskelbtini), ir pateikė ieškinį teismui, kurio veiklos teritorijoje yra žalos padarymo vieta.

7.2. Ginčas byloje kilo dėl žalos, padarytos sunkiu sveikatos sutrikdymu, atlyginimo, o ne iš darbo teisinių santykių. Ieškinio suma viršija keturiasdešimt tūkstančių eurų, todėl ieškinys teismingas Vilniaus apygardos teismui.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 1 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tokios teisės įgyvendinimas, be kita ko, reiškia, kad asmuo su atitinkamu reikalavimu gali kreiptis tik į tą teismą, kuris yra kompetentingas nagrinėti jo inicijuojamą ginčą.

11. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš esminių sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, ex officio (pagal pareigas) įvertina, ar reikalavimas reiškiamas tam teismui ir ieškinys paduotas nepažeidžiant rūšinio teismingumo taisyklių.

12. CPK IV skyriaus normose numatyta taisyklių sistema, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. CPK 25 straipsnyje įtvirtinta, kad civilines bylas nagrinėja apylinkės ir apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, šio kodekso nustatyta tvarka. Remiantis CPK 26 straipsniu, galioja bendroji taisyklė, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus CPK numatytas išimtis.

13. Nagrinėjamu atveju byloje yra keliamas klausimas dėl bylos rūšinio teismingumo apylinkės ir apygardos teismams. Kaip minėta, pagal bendrąją CPK 26 straipsnyje išdėstytą taisyklę, visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai. Šios taisyklės išimtys yra išdėstytos CPK 27 ir 28 straipsniuose, kuriuose yra išvardintos bylų kategorijos, kurias kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja apygardos teismai, ir bylų kategorijos, kurias kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja išimtinai tik Vilniaus apygardos teismas. Viena iš bylų kategorijų, kurias kaip pirmosios instancijos teismas turi nagrinėti apygardos teismai – tai civilinės bylos, kuriose ieškinio suma yra didesnė kaip 40 000 Eur, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas bei bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo (CPK 27 straipsnio 1 punktas).

14. Apeliantai ieškinyje suformulavo reikalavimus priteisti iš atsakovės ieškovui S. B. 53 465,57 Eur turtinės žalos, 30 000 Eur neturtinės žalos, ieškovei S. B. 3 179,79 Eur turtinės žalos. Pasak apeliantų, ieškinio reikalavimai kyla dėl žalos, padarytos sunkiu sveikatos sutrikdymu, atlyginimo, o ne iš darbo teisinių santykių. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu apeliantų argumentu neturi pagrindo sutikti. Nagrinėjamu atveju reikalavimas byloje pareikštas dėl žalos, kilusios apeliantui darbo vietoje ir darbo metu patyrus sveikatos sužalojimą, nes, apeliantų teigimu, darbdavys neužtikrino saugių darbo sąlygų, todėl apeliantui kilo žala sveikatai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo reiškiami reikalavimai atlyginti galimai patirtą turtinę žalą grindžiami būtent ieškovo darbo vietoje ir darbo metu patirtais sužalojimais, o toks reikalavimas patenka į CPK 27 straipsnio 1 dalyje numatytą išimtį, kuomet ne pareikšto reikalavimo dydis, o jo pobūdis nulemia bylos teismingumą. Taigi, reikalavimai dėl turtinės žalos, kilusios iš darbo teisinių santykių, atlyginimo, nepriklausomai nuo reikalaujamų priteisti sumų dydžio, nagrinėjami apylinkės teismuose.

15. Ieškovai prašo atlyginti žalą, padarytą sužalojant fizinio asmens sveikatą, todėl apeliantai yra teisūs, atskirajame skunde nurodydami, kad, sprendžiant teismingumo klausimą, taikytina CPK 30 straipsnio 5 dalis, kuri suteikia teisę ieškovams reikšti ieškinį tiek pagal ieškovų gyvenamąją vietą, tiek pagal žalos padarymo vietą. Taigi, ieškovai turi teisę pasirinkti, į kurį apylinkės teismą kreiptis, tačiau ieškovai neturi teisės keisti rūšinio teismingumo taisyklių. Ieškovai atskirajame skunde nurodė, kad ieškinį teikia teismui, kurio veiklos teritorijoje yra žalos padarymo vieta. Pasak apelianto, žalą jis patyrė statybvietėje (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į tai, ieškovo ieškinys turėtų būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Dėl bylos procesinės baigties

16. Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovų ieškinį kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui, todėl apeliantų atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 1 d. nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rasa Gudžiūnienė

Paminėta tekste:

CPK

CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos

CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas

CPK 5 str. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos

CPK 27 str. Civilinės bylos, teismingos apygardos teismams