Valstybės imunitetas ambasados sudarytos nuomos sutarties ginče

Apžvalga

Nagrinėdamas klausimą dėl to, ar nutartis, kuria atsisakyta taikyti ambasados (aptariamoje byloje – Rumunijos) imunitetą nuo Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos, skundžiama apeliacine tvarka, LApT nurodė, kad imuniteto taikymo klausimas turėtų būti išsprendžiamas dar pradinėje bylos stadijoje.

Akcentuota, kad situacija, kai, tik išnagrinėjus patį ginčą iš esmės ir priėmus dėl jo galutinį procesinį sprendimą, šalis tik apeliaciniame skunde galėtų nurodyti savo argumentus ir dėl valstybės imuniteto taikymo, kurių pagrįstumas instancine tvarka būtų vertinamas kartu su galutiniu teismo sprendimu, nebūtų suderinama su civilinio proceso teisės principais ir faktiškai reikštų savitikslį bylos procesą (procesas vien dėl proceso). Netinkamai išspręstas valstybės imuniteto nuo Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos klausimas būtų vertinamas kaip esminis proceso teisės pažeidimas, savaime lemiantis tokio sprendimo panaikinimą.

Pasisakydamas dėl to, ar nagrinėjamu atveju turi būti taikomas imunitetas, LApT pažymėjo, kad nuomos sutartis yra sudaryta siekiant ne atstovybės viešųjų funkcijų jose vykdymo, bet siekiant apgyvendinti Rumunijos ambasados personalą, t. y. siekiant privatinių (jos darbuotojų asmeninių) tikslų, kurie nėra susiję su konkrečiomis diplomatinėmis funkcijomis. Sandorio prigimtis, jo sudarymo tikslas ir sudarymo kontekstas leidžia daryti išvadą, kad ginčas yra kilęs iš privatinės teisės. Todėl LApT padarė išvadą, kad aptariamoje byloje nėra jokio pagrindo taikyti imunitetą.