2022 m. liepos 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiojo asmens G. J. (G. J.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti trečiojo asmens G. J. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „WhiteBit“ ieškinį atsakovui Latvijos juridiniam asmeniui „NGI SIA“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, G. J.,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „WhiteBit“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu Latvijos juridiniam asmeniui „NGI SIA“ (toliau – ir atsakovas), kuriuo prašė priteisti ieškovei iš atsakovo 239 313,67 Eur skolą, 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 24 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovo 239 313,67 Eur skolą, 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos (239 313,67 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. lapkričio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 811 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, G. J. (toliau – ir trečiasis asmuo) pareiškė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą; atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi trečiojo asmens pareiškimą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo atsisakė priimti bei grąžino trečiajam asmeniui sumokėtą 38 Eur žyminį mokestį.

5. Teismas nurodė, kad įstatyme yra įtvirtinta speciali sprendimo už akių peržiūrėjimo tvarka, kuri taikoma tik tai šaliai (ieškovui arba atsakovui), kurios atžvilgiu priimtas sprendimas už akių. Sprendimo už akių peržiūrėjimo esmė – suteikti galimybę šaliai, kurios atžvilgiu priimtas sprendimas už akių, išreikšti savo nuomonę, būti išklausytai ir pateikti įrodymus teismui.

6. Teismas pažymėjo, kad trečiasis asmuo byloje buvo aktyvus proceso dalyvis, pateikė atsiliepimą į ieškinį, jo argumentai ir į bylą pateikti įrodymai (taip pat ir įrodymai, pateikiami pakartotinai kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo) sprendime už akių buvo aptarti ir įvertinti.

7. Teismas pripažino, kad trečiojo asmens nurodyta Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1574-343/2017 nelaikytina precedentu, kuriuo šiuo atveju reiktų vadovautis, kadangi civilinių bylų faktinės aplinkybės skiriasi iš esmės – Kauno apygardos teismo nagrinėtoje byloje pareiškimą padavė iki tol pasyviai proceso atžvilgiu elgęsis trečiasis asmuo, kurio pozicija byloje nebuvo įvertinta, o nagrinėjamoje civilinėje byloje sprendimu už akių trečiojo asmens pozicija dėl pareikšto ieškinio teismo jau yra įvertinta.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Trečiasis asmuo G. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti trečiojo asmens pareiškimą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad trečiasis asmuo neturi teisės pareikšti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Trečiasis asmuo, nesutikdamas su sprendimu už akių, pasinaudojo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 47 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis procesinėmis teisėmis ir pareiškė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

8.2. Teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pažeidė trečiojo asmens teisę į teisminę gynybą bei teisę būti išklausytam.

8.3. Sprendimas už akių, kuriuo nebuvo atskleista bylos esmė, sukuria tiesiogines neigiamas pasekmes trečiajam asmeniui, kadangi trečiasis asmuo yra suteikęs garantiją pagal sutartį. Teismui sprendimu už akių nepagrįstai pripažinus, jog atsakovas skolingas ieškovei pagal sutartį, atsakovui negalint grąžinti skolos, reikalavimas būtų nukreiptas į trečiąjį asmenį.

2. Ieškovė UAB „WhiteBit“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Teismas teisingai nustatė, kad trečiasis asmuo neturi teisės pasinaudoti specialia sprendimo už akių peržiūrėjimo tvarka.

9.2. Sprendime už akių teismas išsamiai pasisakė dėl trečiojo asmens pateiktų argumentų ir įrodymų, todėl laikytina, kad teismas tinkamai įvertino ir pasisakė dėl trečiojo asmens į bylą pateiktų argumentų ir įrodymų priimdamas sprendimą už akių.

9.3. Trečiojo asmens argumentai, kad sprendimas už akių sukelia jam tiesiogines teisines pasekmes, yra nepagrįsti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką sprendimas už akių nesukelia prejudicinės galios trečiajam asmeniui ir ieškovė, siekdama prievolės įvykdymo iš trečiojo asmens (garanto), privalėtų kreiptis į teismą, pradėdama naują procesą ir įrodinėdama tapačias aplinkybes.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

10. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti trečiojo asmens pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas atskirojo skundo ribose.

11. Apeliantas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog trečiasis asmuo neturi teisės teikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nes tokiu būdu buvo pažeista trečiojo asmens teisė į teisminę gynybą.

12. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė UAB „WhiteBit“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Latvijos juridiniam asmeniui „NGI SIA“ dėl skolos priteisimo, trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, byloje įtraukdama G. J.. 2021 m. lapkričio 16 d. pranešimu dėl atsiliepimo į ieškinį atsakovui ir trečiajam asmeniui nustatytas 20 dienų terminas pateikti atsiliepimus į ieškinį. Procesiniai dokumentai, vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo ES šalyse nuostatomis, trečiajam asmeniui įteikti 2022 m. vasario 15 d., atsakovui – 2022 m. sausio 25 d. Byloje 2022 m. kovo 21 d. gautas trečiojo asmens atsiliepimas į ieškinį, kuriame trečiasis asmuo prašė ieškovės ieškinį atmesti. 2022 m. kovo 24 d. byloje priimtas sprendimas už akių, 2022 m. kovo 30 d. priimtas papildomas sprendimas. Iš sprendimo už akių turinio matyti, kad teismas, priimdamas šį sprendimą, įvertino trečiojo asmens atsiliepime į ieškinį pateiktus argumentus ir dėl jų pasisakė (sprendimo už akių 27-30 punktai). 2022 m. balandžio 14 d. byloje gauti atsakovo ir trečiojo asmens pareiškimai dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Trečiojo asmens pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo skundžiama nutartimi atsisakytas priimti.

13. CPK

285 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Pagal CPK 285 straipsnio 5 dalį šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šalis, kurios prašymu, teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti apeliacinį skundą. CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

14. Teismo sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas (CPK 5 straipsnis, 13 straipsnis), taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis bei nevilkinti proceso (CPK 7 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-542-790/2021). Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo už akių institutą įtvirtinančias proceso teisės normas, yra pasisakęs, kad teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, jog šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Tačiau teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013).

15. Taigi, teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Iš nurodytų CPK nuostatų bei teismų praktikoje nurodomų sprendimo už akių tikslų darytina išvada, kad sprendimo už akių priėmimas yra siejamas su šalies pasyvumu procese (be pateisinamos priežasties neatvykimu į teismo posėdį, atsiliepimo į ieškinį nepateikimu), atitinkamai pagal CPK nuostatas teisė pareikšti pareiškimą dėl sprendimo už akių priėmimo suteikiama tik šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, t. y. pasyviai proceso šaliai.

16. Civiliniame procese šalimis yra laikomos ieškovas ir atsakovas (CPK 41 straipsnio 1 dalis). Be šalių (ieškovo ir atsakovo), dalyvaujančiais byloje asmenimis taip pat gali būti tretieji asmenys (CPK 37 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms; jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) ir procesines pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį (CPK 47 straipsnio 2 dalis).

17. Pažymėtina, kad, nors CPK 47 straipsnio 2 dalyje nėra įtvirtintas draudimas trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, pareikšti byloje pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau įvertinus CPK 285 straipsnio 5 dalies bei 287 straipsnio 1 dalies nuostatas, teisę pareikšti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo siejančias išskirtinai su šalimi, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, darytina išvada, kad CPK nuostatos trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, nesuteikia teisės pareikšti tokį pareiškimą ir trečiasis asmuo tokios teisės neturi. Tačiau sistemiškai vertinant CPK 47 straipsnio 2 dalies ir 42 straipsnio 1 dalies bei 285 straipsnio 5 dalies nuostatas darytina išvada, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, turi šaliai suteikiamą teisę apskųsti teismo sprendimus, t. y. turi teisę teikti apeliacinius skundus. Tokios praktikos laikomasi Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-174/2004; 2005 m. sausio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-6/2005).

18. Taigi, vadovaujantis nurodytu teisiniu reguliavimu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, neturi teisės reikšti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau turi teisę pateikti apeliacinį skundą dėl byloje priimto sprendimo už akių. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, taip pat į tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendime už akių pasisakė dėl trečiojo asmens atsiliepime į ieškinį nurodytų argumentų, tačiau, atsisakydamas priimti trečiojo asmens pateiktą pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, neišaiškino teisės pareikšti apeliacinį skundą dėl priimto sprendimo už akių, nenustatė termino pašalinti procesinio dokumento trūkumus, t. y. pateikti CPK 306 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus atitinkantį procesinį dokumentą – apeliacinį skundą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apribojo trečiojo asmens teisę į teisminę gynybą.

19. Įvertinus nurodytas aplinkybes bei teisinį reguliavimą, trečiojo asmens pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pagal savo esmę šiuo atveju laikytinas apeliaciniu skundu. Tačiau, kadangi savo turiniu šis procesinis dokumentas neatitinka CPK 306 straipsnyje nustatytų reikalavimų, pirmosios instancijos teismas turi išspręsti jo priėmimo klausimą, nustatydamas terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti.

20. Apibendrinus išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai taikė trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškus reikalavimus, teises bei pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimą reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą nutartį.

21. Vadovaudamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti trečiojo asmens pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, yra nepagrįsta ir naikintina, o trečiojo asmens G. J. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pripažįstamas apeliaciniu skundu, kurio priėmimo klausimo nagrinėjimas perduodamas pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartį panaikinti.

Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, G. J. (G. J.) pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo laikyti apeliaciniu skundu ir jo priėmimo klausimą perduoti Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Alma Urbanavičienė

Paminėta tekste:

2A-1574-343/2017

CPK

CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos

CPK 285 str. Sprendimo už akių priėmimas

CPK 41 str. Šalys

CPK 37 str. Dalyvaujantys byloje asmenys

CPK 47 str. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų