2021 m. balandžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos „Edukacijos forumas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos „Edukacijos forumas“ ieškinį atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, viešoji įstaiga „Viva Vitalis“ ir mažoji bendrija „Tvarios plėtros sprendimai“,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) „Edukacijos forumas“ ieškiniu prašė panaikinti atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimą, kuriuo sudaryta pasiūlymų eilė ir laimėtoja išrinkta VšĮ „Viva Vitalis“, priimtą tarptautiniame viešajame pirkime „Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonių paraiškų ir mokėjimo prašymų atitikties kriterijų sutikrinimo paslaugų pirkimas“.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 18 d. sprendimu ieškovės VšĮ „Edukacijos forumas“ ieškinį atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos atmetė, sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad, atmetus ieškinį, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Ieškovė VšĮ „Edukacijos forumas“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. sprendimą, priteisiant 6 208 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 140 Eur už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis. Nurodo šiuos esminius argumentus:

3.1. Teismas netinkamai, nukrypdamas nuo teismų praktikos ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normų, išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Kasacinio teismo viešųjų pirkimų ginčių nagrinėjimo praktikoje ne kartą spręsta, kad tais atvejais, kai dėl byloje susiklosčiusių tam tikrų aplinkybių ar kitų svarbių priežasčių nėra pagrindo tenkinti dalies ar visų ieškovo (tiekėjo) reikalavimų, tačiau procese nustatyti neteisėti pirkėjo veiksmai, galima nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės.

3.2. Iš ieškinio priedų matyti, kad ieškovė prašė leisti susipažinti su VšĮ „Viva Vitalis“ pasiūlymu, taip pat pateikti visus dokumentus, kuriais minėta tiekėja grindė savo kvalifikaciją. Su ieškiniu pateikti įrodymai patvirtina, kokius dokumentus atsakovė atsiuntė ieškovei dviem 2020 m. vasario 9 d. pranešimais. Iš gautų dokumentų ieškovė darė išvadą, kad trečiojo asmens kvalifikacija gali neatitikti Konkurso sąlygų 31.1 ir 31.2 papunkčių reikalavimų, todėl atsakovei 2020 m. gruodžio 10 d. buvo pateikta pretenzija, kuri 2020 m. gruodžio 18 d. raštu atmesta, abstrakčiai nurodant, jog pretenzija atmetama, remiantis iš VšĮ „Viva Vitalis“ gauto atsakymo, kurio turinys ieškovei nebuvo žinomas, pagrindu. Neturėdama objektyvios informacijos apie pretenzijos atmetimo priežastis, ieškovė 2020 m. gruodžio 18 d. pakartotinai kreipėsi į atsakovę su prašymu per vieną darbo dieną pateikti visus trečiojo asmens kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus ir trečiojo asmens paaiškinimą, tačiau nei jokie dokumentai, nei pranešimas apie ketinimą pateikti minėtus dokumentus iš atsakovės nebuvo gauti. Tokiu būdu atsakovė apribojo ieškovės teisę į veiksmingą gynybą. Susidariusi situacija ieškovei sudarė pagrindą manyti, kad nuo jos sąmoningai yra slepiama ginčui reikšminga informacija ir kad trečiasis asmuo yra proteguojamas, todėl buvo pateiktas ieškinys. Po ieškinio pateikimo atsakovė 2021 m. sausio 7 d. ieškovei, o vėliau ir teismui, pateikė duomenis, iš kurių tapo aišku, kad trečiasis asmuo tikėtina, jog pagrindė savo kvalifikaciją.

3.3. Bylinėjimosi išlaidų susidarymą nagrinėjamu atveju išimtinai lėmė netinkamas atsakovės elgesys ikiteisminės ginčo stadijos metu. Tai skundžiamame sprendime pripažino ir pirmosios instancijos teismas, tačiau, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, tinkamai to neįvertino.

4. Atsakovė Nacionalinė mokėjimų agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius argumentus:

4.1. Apeliacinis skundas teikiamas tik dėl sprendimo dalies, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, toks skundas nagrinėjamas taikant atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles, todėl už skundą neturėjo būti mokamas žyminis mokestis. Be to, jis pirmosios instancijos teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartimi buvo grąžintas ieškovei, todėl ieškovė nepagrįstai jį prašo priteisti.

4.2. Atsakovė ginčo Konkursą laimėjusios tiekėjos VšĮ „Viva Vitalis“ kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus (nekonfidencialią informaciją) ir 2020 m. gruodžio 16 d. pateiktus paaiškinimus ieškovei pateikė su atsakymu į pretenziją ir papildomai, atsižvelgiant į ieškovės prašymą, 2021 m. sausio 6 d. CVP IS priemonėmis, todėl ieškovei buvo užtikrinta galimybė pasinaudoti peržiūromis procedūromis. Ieškovės 2020 m. gruodžio 18 d. rašte suformuluotas reikalavimas dokumentus pateikti per vieną darbo dieną vertintinas kaip neproporcingas. Nė viename teisės akte nėra nustatyta prievolė perkančiajai organizacijai per tokį trumpą terminą pateikti dokumentus viešajame pirkime dalyvaujančiam asmeniui.

4.3. Norint nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Be to, pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, šios normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, o toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo. Pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuota, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog atsakovė, kaip perkančioji organizacija, vertindama tiekėjos VšĮ „Viva Vitalis“ pasiūlymą atitikties nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams prasme, būtų pažeidusi savo pačios nustatytas Konkurso sąlygų nuostatas, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas ar viešųjų pirkimų principus. Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė būtų piktnaudžiavusi savo procesinėmis teisėmis bylos nagrinėjimo metu. Tai, kad ieškovei buvo priimtas nepalankus teismo sprendimas, negali būti traktuojama kaip atsakovės netinkamas elgesys, sąlygojęs ieškovei bylinėjimosi išlaidų atsiradimą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nagrinėjamu atveju neginčijami jokie materialiniai teisiniai reikalavimai, keliamas tik procesinio pobūdžio klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismui atmetus ieškinį. Taigi apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

6. Kai apeliaciniu skundu skundžiama tik teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ar kitų teismo sprendimu išspręstų procesinių klausimų, toks apeliacinis skundas nagrinėjamas mutatis mutandis (su būtinais pakeitimais) taikant atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles (CPK 321 straipsnio 3 dalis). Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis apeliacinio skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių papildomo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovei (ne)priteisimo

7. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys tenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.

8. CPK 93 straipsnio 1–2 dalyse yra įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis pati padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 14 punktas).

9. Taigi, užvedęs teisminį procesą, asmuo prisiima riziką, kad, netenkinus jo ieškinio, jam gali tekti patirti su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas, taip pat atlyginti kitų bylos šalių patirtas ir pagrįstas bylinėjimosi išlaidas.

10. Kadangi bylinėjimosi išlaidų, susijusių su civiliniu procesu, atsiradimą tiesiogiai lemia šalių procesinis elgesys, galimi atvejai, kai bylinėjimosi išlaidos gali atsirasti ar padidėti dėl nesąžiningo šalių procesinio elgesio, todėl proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, asmenų lygybės prieš įstatymą ir bendrieji teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai tam tikrais atvejais reikalauja, kad, net ir visiškai patenkinus arba atmetus materialiuosius teisinius vienos šalies reikalavimus, būtų atsižvelgta į konkrečias bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis.

11. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

12. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylos šalims taisyklės išimtis yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks nesąžiningas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Šios teisės normos tikslas – neleisti turinčiai teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šaliai gauti tų išlaidų, kurios atsirado dėl pačios šalies nesąžiningų procesinių veiksmų, atlyginimą. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų našta turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus (nesąžiningus) veiksmus. Įstatymų leidėjas tokiu būdu įtvirtina piktnaudžiavimo procesu teisinių padarinių taikymą, kaip drausminimo priemonę, per bylinėjimosi išlaidų paskirstymo institutą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 17 punktas).

13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 28 punktas; 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019, 24 punktas).

14. Taigi, tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant nagrinėjamu atveju aktualią CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Be to, atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teisės normos išimtinį pobūdį, jos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo.

15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, nenukrypo nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylos šalims taisyklių. Nesutikdama su tokiu teismo sprendimu, ieškovės apeliaciniame skunde tvirtina, kad bylinėjimosi išlaidų susidarymą šiuo atveju išimtinai lėmė netinkamas atsakovės elgesys ikiteisminės ginčo stadijos metu, o teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, to tinkamai neįvertino.

16. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniu bei CPK 5 straipsniu, asmenys turi įstatymo garantuojamą teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, kuri negali būti ribojama. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė, gindama savo teises, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti atsakovės 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimą, kuriuo sudaryta pasiūlymų eilė ir laimėtoja išrinkta VšĮ „Viva Vitalis“, priimtą tarptautiniame viešajame pirkime „Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonių paraiškų ir mokėjimo prašymų atitikties kriterijų sutikrinimo paslaugų pirkimas“. Ieškinyje buvo keliamas klausimas dėl trečiojo asmens VšĮ „Viva Vitalis“ atitikties Pirkimo dokumentuose įtvirtintiems kvalifikacijos reikalavimams. Atsakovė ir tretieji asmenys su ieškiniu nesutiko, nurodė nesutikimo su ieškiniu argumentus.

17. Pasirengimas bylos nagrinėjimui vyko paruošiamųjų dokumentų būdu, civilinė byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta per vieną teismo posėdį. Byloje nenustatyta, kad atsakovė būtų reiškusi nepagrįstus prašymus, vilkinusi procesą, kitaip netinkamai (nesąžiningai) naudojusis savo procesinėmis teisėmis, kas būtų turėję įtakos nebūtinų ir nepagrįstų bylinėjimosi išlaidų atsiradimui ar išaugimui.

18. Tai, kad atsakovė ieškovei ikiteisminės ginčo stadijos metu galbūt nepateikė visų ieškovės prašytų pateikti dokumentų, susijusių su trečiojo asmens VšĮ „Viva Vitalis“ atitiktimi kvalifikacijos reikalavimams, įvertinus bylos medžiagą ir jos procesinę eigą, apeliacinės instancijos teismo nuomone, taip pat nekeičia situacijos vertinimo ir nepaneigia atsakovės procesinio elgesio tinkamumo CPK 93 straipsnio 4 dalies prasme.

19. Nagrinėjamo klausimo kontekste pastebėtina ir tai, kad, kaip skunde nurodo pati ieškovė, dokumentai, iš kurių tapo aišku, jog trečiasis asmuo VšĮ „Viva Vitalis“ pagrindė savo kvalifikaciją ginčo pirkime, buvo jai pateikti 2021 m. sausio 7 d., ieškinys priimtas 2021 m. sausio 4 d., todėl, elgdamasi atidžiai ir rūpestingai, ieškovė galėjo pasinaudoti CPK numatyta teise atsiimti ieškinį arba atsisakyti ieškinio (CPK 139 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 1 dalis) ir tokiu būdu ženkliai sumažinti savo bylinėjimosi išlaidas.

20. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjamu atveju nenukrypo nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir nepriteisė ieškovei, kurios ieškinys atmestas, jos patirtų bylinėjimosi išlaidų iš bylą laimėjusios šalies.

Dėl bylos procesinės baigties

21. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, spręstina, kad ieškovės VšĮ „Edukacijos forumas“ apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321 straipsnio 3 dalimi ir 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo palikti nepakeistą.

Teisėja Romualda Janovičienė

Paminėta tekste:

CPK

CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas