Dėl susitarimo dėl teismingumo formos pagal CMR konvenciją

Apžvalga

Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencija) 31 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatytos jurisdikcijos taisyklės, neįtvirtinti šalių susitarimo dėl teismingumo formos reikalavimai. Tokia pozicija atsispindi ir CMR konvencijos komentare, kurio 241 pastraipoje nurodyta, jog CMR konvencijoje nenumatytos nuostatos dėl jurisdikciją nustatančio susitarimo

formos. Susitarimo formos vertinimas paliekamas nacionalinės teisės aktams. Atsižvelgiant į tai, sprendžiant dėl susitarimo dėl teismingumo formos reikalavimo, tikslinga vadovautis CPK 32 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą.

LApT pažymėjo, kad ieškovės pasirašytas ir elektroniniu paštu atsakovui išsiųstas užsakymas, kuris nors ir buvo priimtas bei vykdytas, vis dėlto nepatvirtina, kad šalys sudarė prorogacinį susitarimą dėl bylos teismingumo, aiškiai ir konkrečiai sutardamos, kurios valstybės teismuose bus nagrinėjami jų ginčai. Byloje nėra pakankamai duomenų konstatuoti, kad minėtais veiksmais buvo pasiektas aiškus abipusis šalių susitarimas dėl sutartinio teismingumo.