2022 m. birželio 16 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „STAIPA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „STAIPA“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl turtinės ir neturtinės žalos, nuostolių ir būtinų išlaidų atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „STAIPA“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl turtinės ir neturtinės žalos, nuostolių ir būtinų išlaidų atlyginimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 6 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį, kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens (CPK 137 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

3. Teismas nustatė, kad ieškovei atstovauja direktorė S. S. ir įgaliotas asmuo – teisininkė I. B.. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, ieškinys pasirašytas ir pateiktas I. B., tačiau su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai (ieškovės įstatai, 2020 m. sausio 3 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, akcininkų registracijos sąrašas, 2021 m. rugpjūčio 19 d. įgaliojimas, 2021 m. rugpjūčio 19 d. teisinių paslaugų sutartis ir diplomas) nepatvirtina, kad I. B. yra ieškovės darbuotoja (CPK 56 straipsnio 2 dalis).

4. Įvertinęs tai, teismas padarė išvadą, kad ieškinį atsisakytina priimti, nes jis paduotas neįgalioto vesti bylą asmens (CPK 137 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Ieškovė UAB „STAIPA“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Į bylą yra pateikti dokumentai, įrodantys teisininkės kvalifikaciją, aukštąjį išsilavinimą bei leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, t. y. pateikti diplomai, Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI prie FM) pažyma bei diplomo patvirtinimas.

5.2. Ieškovė yra išdavusi įgaliojimą arba prokūrą I. B..

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

7. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

8. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias atsisakymą priimti ieškinį, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis.

Dėl atsisakymo priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu

9. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Taigi suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o tik galimybę kreiptis į teismą, kad būtų apginta jo subjektinė teisė.

10. CPK 51 straipsnis leidžia bylas teisme vesti per atstovus. Tačiau, jeigu į teismą kreipiamasi kito asmens interesais, būtina pateikti suinteresuoto asmens išduotą įgaliojimą veikti jo vardu. Atskiro įgaliojimo nereikia tik įstatymų numatytais atvejais pareiškiant ieškinį viešajam interesui ginti (CPK 49 straipsnis). Jeigu procesinį dokumentą teismui pateikia atstovas, tai šiame dokumente turi būti nurodyti duomenys apie atstovą, taip pat pridėti įrodymai, patvirtinantys atstovo įgaliojimus atlikti tam tikrus procesinius veiksmus (CPK 111 straipsnio 4 dalis). Kreipimasis į teismą su pareiškimu kito asmens vardu ir interesais asmens, kuris nėra atstovas ir neturi teisės atstovaujamojo vardu atlikti konkretų procesinį veiksmą – pareikšti teisme ieškinį (pareiškimą), pažeidžia dispozityvumo principą, t. y. galimybę dalyvaujantiems asmenims savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis bei jų gynimo priemonėmis disponuoti savo nuožiūra. Dėl to teisme pareikštą tokį reikalavimą teismas turi atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu (A. Driukas, V. Valančius (2007). Civilinis procesas: teorija ir praktika. III tomas, p. 178-179).

11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalgoje Nr. AC-36-1 pažymėta, kad tuo atveju, jeigu iš ieškinio turinio ir jo priedų teismui neaišku, ar yra CPK 137 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai atsisakyti priimti ieškinį, pavyzdžiui, ar pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavęs asmuo yra įgaliotas vesti bylą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas), tai teismas turėtų nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir įpareigoti tokį asmenį pateikti teismui dokumentą, patvirtinantį asmens, paduodančio ieškinį, įgalinimus. Tačiau jeigu nustatoma, kad ieškinį padavęs asmuo neturi teisės pateikti teismui ieškinio, teismas atsisako priimti ieškinį (pavyzdžiui, ieškinį teismui pateikia sutuoktinis, veikiantis kito sutuoktinio vardu, bet neturintis aukštojo teisinio išsilavinimo kaip reikalaujama CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punkte).

12. Teisės doktrinoje taip pat laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, jeigu teismas atstovo įgaliojimų apimties negali patikrinti dėl to, jog prie paduoto pareiškimo nepridėtas įgaliojimus patvirtinantis dokumentas, tokio dokumento nepridėjimas prie pareiškimo savaime negali būti vertinamas kaip įgaliojimų neturėjimas. Tokiu atveju jau sprendžiant klausimą dėl pareiškimo priėmimo teismas, remdamasis CPK 115 straipsnio 2 dalimi, turi nustatyti pareiškėjui terminą trūkumams pašalinti ir pareiškimą gali atsisakyti priimti tik trūkumų per nustatytą terminą nepašalinus. Tačiau trūkumų šalinimo institutas negali būti taikomas tais atvejais, kada teisme gavus kito asmens vardu pateiktą procesinį dokumentą iš karto matyti, kad procesinį veiksmą kito asmens vardu atlieka neįgaliotas vesti bylą asmuo (A. Driukas, V. Valančius (2007). Civilinis procesas: teorija ir praktika. III tomas. p. 180-181).

13. Nagrinėjamoje byloje ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos, nuostolių ir būtinų išlaidų atlyginimo ieškovės UAB „STAIPA“ vardu pasirašė ir teismui pateikė įgaliotas asmuo – teisininkė I. B.. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atstovė neturi įgaliojimų veikti ieškovės UAB „STAIPA“ vardu, ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu. Atskirajame skunde ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, nes į bylą yra pateikti dokumentai, patvirtinantys atstovės kvalifikaciją, aukštąjį išsilavinimą, leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, be to, ieškovė yra išdavusi įgaliojimą arba prokūrą I. B..

14. Pažymėtina tai, kad prokūros paskirtis – tenkinti juridinio asmens (verslininko) verslo poreikius – išduodamas prokūrą, verslo subjektas savo darbuotojui ar kitam asmeniui gali suteikti sandorių tvarkymo ir kitų teisinių veiksmų atlikimo teises jų nekonkretindamas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.176 straipsnio 1-2 dalyse numatyta, kad prokūra yra įgaliojimas, kuriuo juridinis asmuo (verslininkas) suteikia teisę savo darbuotojui ar kitam asmeniui atstovaujamojo vardu ir dėl jo interesų atlikti visus teisinius veiksmus, susijusius su juridinio asmens (verslininko) verslu. Be to, prokūra suteikia teisę atstovaujamojo vardu ir dėl jo interesų atlikti teisinius veiksmus teisme ir kitose ne teismo institucijose. Dėl pastarosios teisės įgyvendinimo, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prokuristas teisinius veiksmus teisme gali atlikti tiek, kiek tai leidžiama pagal CPK (CPK 55 straipsnio 2 dalis, 354 straipsnis (redakcija, galiojusi iki 2011 m. spalio 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2008).

15. Vadovaujantis CPK 55 straipsniu, bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo. Juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti, be kita ko, aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintys juridinių asmenų darbuotojai ar valstybės tarnautojai (CPK 56 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pagal šią teisės normą tam, kad asmuo turėtų teisę atstovauti juridiniam asmeniui teisme, būtinos dvi sąlygos: pirma, asmuo turi būti atstovaujamos įmonės darbuotojas; antra, jis turi turėti reikalaujamą aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-70/2013).

16. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad prie teismui ieškovės UAB „STAIPA“ vardu pateikto ieškinio yra pridėtas 2021 m. rugpjūčio 19 d. įgaliojimas, kuriuo ieškovė UAB „STAIPA“, atstovaujama direktorės S. S., įgaliojo teisininkę I. B. atstovauti įmonei Vilniaus apygardos teismo byloje dėl žalos, nuostolių ir būtinų išlaidų atlyginimo. Be to, ieškovė UAB „STAIPA“ ir teisininkė I. B. 2021 m. rugpjūčio 19 d. sudarė teisinių paslaugų sutartį Nr. 106A, pagal kurią teisininkė I. B., kaip teisinių paslaugų teikėja, įsipareigojo paruošti procesinius dokumentus civilinėje byloje dėl nuostolių bei žalos atlyginimo ir kt. Iš VMI prie FM 2010 m. gruodžio 16 d. nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos matyti, kad I. B. nuo 2011 m. sausio 1 d. vykdo individualią veiklą (teisinė veikla). Byloje taip pat yra pateiktas I. B. diplomas su vertimu į lietuvių kalbą, iš kurio matyti, kad jai suteiktas teisės krypties teisės bakalauro laipsnis, Jungtinės Karalystės nacionalinio pripažinimo informacijos centro raštas, iš kurio matyti, kad Rusijos Federacijos bakalauro diplomas prilygsta Didžiosios Britanijos bakalauro laipsnio standartui.

17. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad I. B., kaip asmuo, siekiantis atstovauti juridiniam asmeniui (šiuo atveju – ieškovei) teisme, atitinka šios nutarties 15 punkte nurodytus reikalavimus: nepateikti įrodymai, kad I. B. yra UAB „STAIPA“ darbuotoja (tokie įrodymai nepateikti ir kartu su atskiruoju skundu), taip pat kad I. B. turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Pažymėtina tai, kad su ieškiniu pateikti dokumentai (įgaliojimas, teisinių paslaugų sutartis, VMI prie FM pažyma) nepatvirtina aplinkybės, jog I. B. yra UAB „STAIPA“ darbuotoja. Priešingai, šių duomenų pagrindu darytina išvada, kad I. B. vykdo individualią (teisinę) veiklą ir yra sudariusi sutartį su ieškove dėl teisinių paslaugų teikimo, tačiau duomenų apie darbo sutarties sudarymą byloje nėra. Be to, I. B. teismui yra pateikusi aukštojo mokslo diplomą, įgytą Rusijos Federacijoje, ir Jungtinės Karalystės nacionalinio pripažinimo informacijos centro raštą, kuriame nurodyta, kad Rusijos Federacijos bakalauro diplomas prilygsta Didžiosios Britanijos bakalauro laipsnio standartui. Tačiau byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių I. B. aukštojo mokslo diplomo pripažinimą Lietuvos Respublikoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarime Nr. 212 „Dėl išsilavinimo ir kvalifikacijų su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, pripažinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka.

18. Kai byloje nėra įrodymų, sudarančių pagrindą spręsti, kad I. B. CPK 55 straipsnio, 56 straipsnio 2 dalies ar kitu teisiniu pagrindu turi teisę atstovauti UAB „STAIPA“ interesams teisme, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti I. B. pateiktą ieškinį, kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsisakymas priimti ieškinį neužkerta kelio ieškovei įstatymų nustatyta tvarka pakartotinai kreiptis į teismą su ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį, t. y. ieškinį pasirašius ir pateikus UAB „STAIPA“ vadovei ar kitam tinkamai įgaliotam atstovui (CPK 137 straipsnio 4 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

20. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju nustatytomis aplinkybėmis tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias atsisakymą priimti ieškinį, paduotą neįgalioto vesti bylą asmens, atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Laima Ribokaitė

Paminėta tekste:

CPK 137 str. Ieškinio priėmimas

CPK 56 str. Asmenys, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą

CPK

CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos

CPK 338 str. Apeliacinio proceso normų galiojimas

CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas

CPK 51 str. Atstovavimas teisme

CPK 111 str. Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų forma ir turinys

CPK 115 str. Procesinių dokumentų ir jų priedų priėmimas ir trūkumų ištaisymas

CK

CPK 55 str. Atstovavimas teisme juridiniams asmenims

2-70/2013