2023 m. gegužės 2 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiojo asmens E. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 15 d. nutarties, kuria nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kauno apygardos teismas 2023 m. vasario 8 d. sprendimu tenkino ieškovės Kauno apygardos prokuratūros ieškinį iš dalies, konfiskavo iš atsakovės L. A. turtą, kurio vertė sudaro 544 067,50 Eur, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

2. Trečiasis asmuo E. A. 2023 m. kovo 13 d. pateikė teismui apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 8 d. sprendimo, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas iš dalies, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apygardos teismas 2023 m. kovo 15 d. nutartimi nustatė trečiajam asmeniui E. A. 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti 5 056 Eur dydžio žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

4. Teismas nurodė, kad apeliaciniame skunde ginčijama 544 067,50 Eur suma, o tai laikytina turtiniu reikalavimu, todėl apmokestinama žyminiu mokesčiu.

5. Teismas pažymėjo, kad apeliacinį skundą pateikus elektroninių ryšių priemonėmis mokėtinas žyminis mokestis yra 5 056 Eur, tačiau trečiasis asmuo nepateikė įrodymų, patvirtinančių žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Trečiasis asmuo E. A. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 15 d. nutartį ir perduoti apeliacinio skundo priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo arba atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas, dėl kurio pateiktas apeliacinis skundas, kvalifikuotinas kaip sankcija už baudžiamojo įstatymo pažeidimus, todėl trečiajam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į apeliaciją.

6.2. Trečiasis asmuo objektyviai neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, t. y. byloje pateikti duomenys patvirtina, kad apeliantas neturi turto, taip pat iš jo turto vykdomas išieškojimas, todėl skundžiama nutartimi pažeidžiama jo teisė į apeliaciją.

7. Ieškovė Kauno apygardos prokuratūra atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad argumentas dėl bylos sąsajos su baudžiamuoju procesu ar sankcija už baudžiamojo įstatymo pažeidimus ir traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens teisėmis yra nepagrįstas. Skundžiama nutartimi neribojama apelianto teisė į apeliaciją. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. kovo 22 d. specialisto išvadoje nustatė, kad 2019 – 2021 metais apelianto šeimos pajamos buvo 144 028 Eur, be to, trečiasis asmuo yra nurodęs, kad nuo 2019 metų jis gavo nemažas pajamas iš metalų, kriptovaliutų, tačiau dėl vykdomo išieškojimo šios lėšos buvo laikomos ne banko sąskaitose.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

9. Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, dėl kurio pateiktas apeliacinis skundas, kvalifikuotinas kaip sankcija už baudžiamojo įstatymo pažeidimus, todėl trečiajam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į apeliaciją.

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė Kauno apygardos prokuratūra pareiškė ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio turto konfiskavimo įstatymo pagrindu atsakovei L. A., kuriame prašė konfiskuoti iš nesąžiningos įgijėjos turtą.

11. Lietuvos Respublikos civilinio turto konfiskavimo įstatymo 12 straipsnyje numatyta, kad bylos dėl civilinio turto konfiskavimo nagrinėjamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka pagal prokuroro ieškinį dėl viešojo intereso gynimo. Taigi, minėtos kategorijos byloms taikytinos civilinio proceso teisės normos, kurios, be kita ko, reglamentuoja dalyvaujančių byloje asmenų teikiamų procesinių dokumentų turinio bei formos reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad teisė į apeliaciją turi būti įgyvendinama pagal baudžiamąjį procesą, o ne civilinį procesą reglamentuojančias teisės normas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai trečiojo asmens apeliacinio skundo priėmimo ir trūkumų šalinimo klausimą sprendė pagal CPK 306 straipsnio nuostatas, kuriose eksplicitiškai nurodyta, kad kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami duomenys apie tai, jog už skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 306 straipsnio 4 dalis), ir, nustatęs, kad apeliantas nepateikė įrodymų apie sumokėtą žyminį mokestį, nustatė terminą šiam trūkumui pašalinti (CPK 316 straipsnio 1 dalis).

12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, ši teisė negali būti aiškinama ir suprantama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu jo pageidaujamu būdu ar tvarka. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama specialia CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.

13. Apelianto teigimu, skundžiama nutartimi pažeidžiama jo teisė į apeliaciją, kadangi byloje pateikti įrodymai patvirtina sunkią trečiojo asmens turtinę padėtį, t. y. kad trečiasis asmuo neturi turto ir dėl to objektyviai negali sumokėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, be to, apeliantas prašo jį atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

14. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). Įtvirtindamas žyminio mokesčio mokėjimą, įstatymų leidėjas, siekdamas, kad teisė į teisminę gynybą būtų prieinama visiems asmenims, numatė atvejus, kai asmenys, besikreipiantys į teismą, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnis). Pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį, asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Šia įstatymo nuostata siekiama užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kuomet dėl sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atleidimas nuo žyminio mokesčio yra išimtis iš taisyklės, pagal kurią už kiekvieną ieškinį, apeliacinį ar kasacinį skundą mokamas nustatyto dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1, 4 dalys) ir teismui nustatyta tik teisė, o ne pareiga atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo esant motyvuotam asmens prašymui (CPK 83 straipsnio 3 dalis).

16. Be to, prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis neleidžia jam sumokėti žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą (CPK 178 straipsnis). Įstatymo leidėjas nėra pateikęs baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias turėtų būti atsižvelgiama vertinant asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar pateikti argumentai ir įrodymai yra pakankami jį atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Tik įvertinęs prašymą pagrindžiančių įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan.) bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį, teismas gali nuspręsti, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei negali sumokėti viso žyminio mokesčio, tai nuo kokios šio mokesčio dalies asmuo gali būti atleistas.

17. Svarbu akcentuoti, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog turtinę asmens padėtį apibūdina nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos ir kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1540-302/2017; 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-756-516/2021).

18. Nagrinėjamu atveju nei CPK 83 straipsnyje, nei Lietuvos Respublikos civilinio turto konfiskavimo įstatyme nėra numatyta, kad bylose dėl civilinio turto konfiskavimo asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio už apeliacinius skundus mokėjimo. Be to, apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad šiuo konkrečiu atveju trečiasis asmuo nepagrindė CPK 83 straipsnyje įtvirtinto instituto taikymo.

19. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad trečiasis asmuo nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui neteikė šios nutarties 17 punkte minėtų įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti realią jo turtinę padėtį – Nekilnojamojo turto registro, bankų, transporto priemonių registro pažymų, turto ir pajamų deklaracijų ir panašių dokumentų (CPK 178 straipsnis). Vien tik aplinkybė, kad iš trečiojo asmens turto buvo vykdomas išieškojimas, nesant duomenų apie esamą vykdymo proceso situaciją, nesudaro pagrindo pripažinti, jog trečiasis asmuo nėra pajėgus sumokėti žyminį mokestį. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantas neatskleidė tikrosios savo turtinės padėties apeliacinio skundo pateikimo metu, taigi nėra pagrindo vertinti, jog apeliantas neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį.

20. Dėl nustatytų faktinių aplinkybių nėra pagrindo konstatuoti apelianto turtinę padėtį esant tokia sudėtinga, kad jis negalėtų sumokėti pirmosios instancijos teismo nustatyto 5 056 Eur už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio (CPK 178 straipsnis).

21. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ją keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22. Kadangi skundžiama nutartimi nustatytas terminas trečiojo asmens pateikto apeliacinio skundo trūkumams pašalinti šios bylos nagrinėjimo metu yra pasibaigęs, trečiajam asmeniui nustatytinas naujas terminas nutartyje nurodytam trūkumui pašalinti (CPK 7 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti trečiajam asmeniui E. A. 7 (septynių) dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties priėmimo dienos, sumokėti 5 056 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą bei pateikti pirmosios instancijos teismui mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus.

Teisėja Romualda Janovičienė

Paminėta tekste:

CPK

CPK 306 str. Apeliacinio skundo turinys

CPK 80 str. Žyminio mokesčio dydis

CPK 83 str. Atleidimas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo

2-1540-302/2017

e2-756-516/2021

CPK 178 str. Įrodinėjimo pareiga

CPK 7 str. Proceso koncentracija ir ekonomiškumas