2023 m. gegužės 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Leoresta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d. nutarties, kuria panaikintas turto areštas, uždarosios akcinės bendrovės „Eksilabirus“ restruktūrizavimo byloje,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-321-432/2023 uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Eksilabirus“ iškelta restruktūrizavimo byla, restruktūrizavimo administratore paskirta UAB „Tigesta“. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. birželio 30 d. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartimi buvo patvirtintas UAB „Eksilabirus“ restruktūrizavimo planas.

2. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 6 d. nutartimi nutarta nutraukti UAB „Eksilabirus“ restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą, nemokumo administratore paskirti UAB „Notisa“. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. kovo 15 d.

3. Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3457-619/2020 (naujas civilinės bylos Nr. e2-447-852/2022) pagal ieškovės UAB „Ramo pastoliai“ (dabar – UAB „Leoresta“) ieškinį atsakovei UAB „Eksilabirus“ dėl atsiskaitymo už darbus, palūkanų ir nuostolių priteisimo, įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir pagal atsakovės priešieškinį ieškovei dėl darbų kainos sumažinimo. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 22 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo 74 548,09 Eur vertės atsakovės UAB „Eksilabirus“ turtą. Atsakovė 2020 m. lapkričio 24 d. pateikė teismui prašymą leisti į teismo depozitinę sąskaitą sumokėti 74 548,09 Eur sumą, kad tokiu būdu būtų panaikintas atsakovės nekilnojamojo turto areštas. Teismas 2020 m. lapkričio 24 d. rezoliucija prašymą tenkino. Atsakovė 2020 m. lapkričio 26 d. teismui pateikė mokėjimo pavedimą, patvirtinantį, kad atsakovės vardu į teismo depozitinę sąskaitą 74 548,09 Eur įmokėjo UAB „Financial Figures“ pagal 2020 m. lapkričio 24 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp UAB „Financial Figures“ ir UAB „Eksilabirus“. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi panaikino atsakovės turto areštą. Atsakovės UAB „Eksilabirus“ restruktūrizavimo administratorė UAB „Tigesta“ 2021 m. rugpjūčio 3 d. kreipėsi į civilinę bylą Nr. e2-447-852/2022 nagrinėjusį teismą, prašydama grąžinti bendrovei sumokėtą 74 548,09 Eur sumą, motyvuodama tuo, kad 2021 m. birželio 21 d. UAB „Eksilabirus“ iškelta restruktūrizavimo byla ir į teismo depozitinę sąskaitą pervestos lėšos yra reikalingos atsakovės gyvybingumui palaikyti bei kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi restruktūrizavimo administratorės prašymą atmetė. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. lapkričio 4 d., Lietuvos apeliaciniam teismui nutartį palikus nepakeistą.

4. UAB „Eksilabirus“ restruktūrizavimo byloje buvo gautas restruktūrizavimo administratorės prašymas panaikinti Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-447-852/2022 taikytą turto areštą UAB „Eksilabirus“ priklausančioms 74 548,09 Eur piniginėms lėšoms, pervedant iš teismo depozitinės sąskaitos minėtą sumą į UAB „Eksilabirus“ atsiskaitomąją banko sąskaitą. Prašymas grindžiamas tuo, kad atsakovei iškėlus restruktūrizavimo bylą bei patvirtinus restruktūrizavimo planą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) nuostatoms, 74 548,09 Eur sumos sulaikymas prieštarauja restruktūrizavimo proceso tikslams, pažeidžia kreditorių interesus, kadangi kreditorė UAB „Leoresta“ atsiduria geresnėje padėtyje, nei kiti UAB „Eksilabirus“ kreditoriai. Be to, 74 548,09 Eur suma reikalinga restruktūrizuojamos bendrovės gyvybingumui išsaugoti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 27 d. nutartimi panaikino civilinėje byloje Nr. e2-447-852/2022 UAB „Eksilabirus“ priklausančioms piniginėms lėšoms (74 548,09 Eur) taikytą areštą ir šias lėšas nusprendė pervesti iš Vilniaus apygardos teismo depozitinės sąskaitos į UAB „Eksilabirus“ atsiskaitomąją sąskaitą.

6. Teismas nurodė, kad kreditorių susirinkimui priėmus nutarimą patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą, o Vilniaus apygardos teismui 2022 m. sausio 12 d. nutartimi šį planą patvirtinus, siekiant efektyvaus įmonės restruktūrizavimo proceso, būtina panaikinti restruktūrizuojamos įmonės turtui taikomas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas, įvertinęs aktualaus teisinio reglamentavimo nuostatas ir teismų praktiką, nusprendė, jog restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teismas turi teisę spręsti dėl restruktūrizuojamos įmonės turtui taikomų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Suinteresuotas asmuo UAB „Leoresta“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartį ir nemokumo administratorės prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Nutartis prieštarauja įsiteisėjusiems Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo procesiniams sprendimams, priimtiems byloje. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-447-852/2022 atmetė tapatų administratorės prašymą, motyvuodamas tuo, kad piniginės lėšos teismo depozitinėje sąskaitoje buvo deponuotos ne atsakovės, o kito juridinio asmens – UAB „Financial Figures“. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. lapkričio 4 d. nutartimi, peržiūrėjęs minėtos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, konstatavo, kad nepaisant to, jog atsakovei yra iškelta restruktūrizavimo byla, nėra pagrindo piniginių lėšų grąžinti atsakovei. Nutartį Lietuvos apeliacinis teismas grindė aiškiais ir konkrečiais motyvais, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje jų nepaisė – priešingai, teismas ne tik neaptarė Lietuvos apeliacinio teismo pateiktų išaiškinimų, bet ir priėmė priešingą sprendimą.

7.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad UAB „Financial Figures“ į teismo depozitinę sąskaitą sumokėtos piniginės lėšos priklauso atsakovei. Paskolos sutartis buvo surašyta atgaline data, nes į bylą, sprendžiant tapatų klausimą, nebuvo pateikta, nors klausimas kam įmokos atlikimo metu priklausė piniginės lėšos buvo keliamas. Piniginių lėšų nuosavybės klausimas apskritai negali būti nustatinėjamas iš naujo, o juo labiau vien vadovaujantis paskolos sutarties tekstu. Aplinkybę, kad piniginės lėšos priklauso atsakovei, o ne UAB „Financial Figures“, administratorė turėjo įrodinėti civilinėje byloje Nr. e2-447-852/2022, nes ši aplinkybė buvo ginčo nagrinėjimo dalykas. UAB „Financial Figures“ ir atsakovė yra susijusios vienai įmonių grupei priklausančios bendrovės, siekiančios bendro tikslo – ekonominės naudos galutiniams naudos gavėjams. Dėl šios priežasties atsakovei ir UAB „Financial Figures“ yra naudinga, kad piniginės lėšos būtų laikomos atsakovės, o ne UAB „Financial Figures“ piniginėmis lėšomis, nes tokiu atveju neva egzistuoja pagrindas pinigines lėšas grąžinti atsakovei, kuri jas gali panaudoti savo nuožiūra ir tuo pačiu neatsiskaityti su apeliante.

7.3. Teismas nepagrįstai teismo depozitinėje sąskaitoje buvusias pinigines lėšas laikė atsakovės turto areštu. Atsakovės turto (įskaitant ir piniginių lėšų) areštas buvo panaikintas dar 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi, UAB „Financial Figures“ sumokėjus ieškovės reikalaujamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą. Ši įmoka negali būti tapatinama su turto areštu ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 148 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovas sumoka reikalaujamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama. Be to, atsakovė gali įkeisti turimą turtą ieškovės naudai. Taigi, nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti pakeistos ne tik kitomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, bet ir kitomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis, t. y. laidavimu, įkeitimu, ar, kaip yra šiuo atveju, reikalaujamos sumos sumokėjimu į teismo depozitinę sąskaitą. UAB „Financial Figures“, įmokėdama pinigines lėšas į teismo depozitinę sąskaitą, pateikė savarankišką prievolės įvykdymo užtikrinimą, kuris atlieka mokėjimo funkciją ir nuo šių piniginių lėšų įskaitymo į teismo depozitinę sąskaitą dienos, piniginės lėšos negali būti laikomos nei UAB „Financial Figures“, nei atsakovės nuosavybe. Šios piniginės lėšos yra skirtos teismo sprendimui įvykdyti. Tokio pobūdžio pateikti prievolių užtikrinimo būdai, kaip ir įkeitimas ar laidavimas, iškėlus restruktūrizavimo bylą, nėra naikinami.

7.4. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad nepervedus piniginių lėšų atsakovei, bus pažeisti restruktūrizavimo tikslai, kitų kreditorių interesai. Mokėjimas į teismo depozitinę sąskaitą buvo atliktas 2020 m. lapkričio 26 d., t. y. iki atsakovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Tuo metu JANĮ nuostatos, nustatančios kreditorinių reikalavimų tenkinimo eilę, nebuvo taikomos. Bankroto atveju bankrutuojančios įmonės į depozitinę sąskaitą sumokėtos piniginės lėšos nėra laikomos bankrutuojančios įmonės nuosavybe, dėl to nėra pagrindo atsakovei perleisti pinigines lėšas, kurias UAB „Financial Figures“ pervedė teismui iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Nei administratorė, nei pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė, kam konkrečiai pinigines lėšas yra numatoma panaudoti. Iš restruktūrizavimo plano matyti, kad ši suma yra priskirta prie atsakovės debitorių sąrašo. Jame numatyta, kad atsakovė neturi reikalavimo teisės į šią sumą, nes Vilniaus apygardos teismo prievolės grąžinti šią sumą terminas nėra suėjęs. Tai reiškia, kad administratorė, teigdama, jog ši suma yra būtina atsakovės gyvybingumui palaikyti, turėjo įrodyti, kad atsakovė turi vykdytiną reikalavimo teisę į šią sumą, t. y. terminas grąžinti šią sumą yra suėjęs. Vilniaus apygardos teismo prievolė grąžinti atsakovei į depozitinę sąskaitą sumokėtas lėšas yra ne terminuota, o sąlyginė, tai yra šia įmoka yra siekiama užtikrinti prievolės įvykdymą esant sąlygai – palankiam teismo sprendimui. Teismas grąžinti pinigines lėšas jas sumokėjusiam asmeniui turi pagrindą, kai egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (CPK 149 straipsnis) pagrindai arba kai įsiteisėja ieškovui nepalankus teismo sprendimas.

7.5. Pirmosios instancijos teismo nutartimi pasisakyta dėl į bylą neįtraukto suinteresuoto asmens teisių, t. y. teismas pasisakė dėl suinteresuoto asmens teisės išsiieškoti savo reikalavimą iš atsakovės iš į teismo depozitinę sąskaitą UAB „Financial Figures“ įmokėtų piniginių lėšų.

8. Atsakovė likviduojama dėl bankroto UAB „Eksilabirus“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti suinteresuoto asmens atskirąjį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Apeliantė neįrodė, kad tarp atsakovės ir UAB „Financial Figures“ sudaryta 2020 m. lapkričio 24 d. paskolos sutartis yra suklastota. Vien ta aplinkybė, kad atsakovė kartu su 2021 m. liepos 30 d. prašymu civilinėje byloje Nr. e2-447-852/2022 nepateikė teismui 2020 m. lapkričio 24 d. paskolos sutarties, nereiškia, jog ji yra suklastota, negaliojanti ir pan. Tarp atsakovės ir UAB „Financial Figures“ sudaryta paskolos sutartis pagrindžia, kad UAB „Financial Figures“ suteikė tikslinę 74 548,09 Eur paskolą, kurią pervedė ne į atsakovės atsiskaitomąją banko sąskaitą, o tiesiogiai į teismo depozitinę sąskaitą pagal Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 24 d. rezoliuciją, nes taip buvo numatyta ne tik paskolos sutartyje, tačiau tokį veiksmą atlikti buvo ekonomiškiau, išvengta papildomų bankinių mokėjimų už pinigų perlaidas. Be to, paskolos sutartyje numatyta, kad UAB „Financial Figures“ suteiktą paskolą su palūkanomis turi grąžinti atsakovė. Dėl to, apeliantės argumentai yra nepagrįsti ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams.

8.2. Nėra svarbu kaip skundžiamoje nutartyje buvo įvardintos teismo depozitinėje sąskaitoje esančios atsakovės piniginės lėšos, nes jų paskirtis buvo užtikrinti UAB „Leoresta“ reikalavimo įvykdymą civilinėje byloje Nr. e2-447-852/2022, jei ieškinys būtų patenkintas. Skundžiama nutartis yra teisinga ir pagrįsta, nes, kaip nurodyta imperatyvioje JANĮ 28 straipsnio 1 dalies nuostatoje ir kaip ją aiškina Lietuvos apeliacinis teismas savo jurisprudencijoje, įmonės restruktūrizavimo bylos metu draudžiama užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą, nes tai pažeistų kreditorių lygiateisiškumą bei jų reikalavimų proporcingą patenkinimą.

8.3. JANĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles. Tai reiškia, kad nepaisant to, ar suinteresuotas asmuo būtų prieštaravęs piniginių lėšų grąžinimui iš teismo depozitinės sąskaitos atsakovei ar ne, atsakovės restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teismas būtų priėmęs tokį procesinį sprendimą, nes tai jį įpareigoja atlikti JANĮ 28 ir 30 straipsniai. Dėl to, suinteresuoto asmens teiginys, kad skundžiama nutartis yra absoliučiai negaliojanti, nes ji nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą, yra nepagrįstas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

10. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

11. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nuspręsta grąžinti atsakovei į teismo depozitinę sąskaitą įmokėtą 74 548,09 Eur sumą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl prie atskirojo skundo pridėtų dokumentų prijungimo

12. Apeliantė prie atskirojo skundo pridėjo ir prašė priimti naujus įrodymus: Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-3457-619/2020, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1292-943/2020, atsakovės 2020 m. lapkričio 23 d. prašymą, 2020 m. lapkričio 25 d. mokėjimo nurodymą, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-3457-619/2020, administratorės 2021 m. liepos 30 d. prašymą, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutartį, administratorės 2021 m. rugpjūčio 30 d. atskirąjį skundą, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1151-516/2021, suinteresuoto asmens 2022 m. liepos 12 d. prašymą dėl informacijos pateikimo, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 21 d. atsakymą, 2022 m. liepos 25 d. elektroninį laišką.

13. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo pridėti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.

14. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas tai, kad apeliantės pateikti įrodymai susiję su pinigų įmokėjimo / grąžinimo aplinkybėmis, jog šių įrodymų pateikimo būtinumas apeliantei iškilo vertinant skundžiamos teismo nutarties motyvus, kad dėl šių naujų įrodymų atsakovė turėjo galimybę pareikšti nuomonę atsiliepime į atskirąjį skundą, taip pat į tai, kad šie duomenys yra susiję su kita civiline byla, kurioje dalyvavo tiek apeliantė, tiek atsakovė, todėl pateikta informacija yra šalims žinoma, nusprendžia priimti ir pridėti prie nagrinėjamos bylos apeliantės teikiamus naujus įrodymus.

Dėl atskirojo skundo argumentų

15. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 27 d. nutartimi panaikino civilinėje byloje Nr. e2-447-852/2022 UAB „Eksilabirus“ priklausančioms piniginėms lėšoms (74 548,09 Eur) taikytą areštą ir šias lėšas nusprendė pervesti iš Vilniaus apygardos teismo depozitinės sąskaitos į UAB „Eksilabirus“ atsiskaitomąją sąskaitą. Tokį sprendimą teismas priėmė atsižvelgdamas į tai, kad UAB „Eksilabirus“ iškelta restruktūrizavimo byla, patvirtintas restruktūrizavimo planas ir tokiu būdu bus užtikrintas efektyvus įmonės restruktūrizavimo procesas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi JANĮ 30 straipsnio 1 dalimi, kurioje numatyta, kad juridinio asmens turto, kuris buvo areštuotas iki nemokumo bylos iškėlimo, klausimus sprendžia nemokumo bylą iškėlęs teismas.

16. Atskirajame skunde apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai teismo depozitinėje sąskaitoje buvusias pinigines lėšas laikė atsakovės turto areštu, t. y. laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nes laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos dar Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-447-852/2022. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepaisant to, kaip pirmosios instancijos teismas įvardijo pinigų saugojimą teismo depozitinėje sąskaitoje ir jų grąžinimą atsakovei, tačiau pirmosios instancijos teismas, kuris nagrinėja atsakovės restruktūrizavimo bylą, turi teisę spręsti teismo depozitinėje sąskaitoje esančių pinigų grąžinimo klausimą, vadovaudamasis JANĮ įtvirtintomis teisės normomis.

17. CPK 148 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovas sumoka reikalaujamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama. Kaip nurodyta ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1151-516/2021, kurią pateikia apeliantė, reikalaujamos sumos sumokėjimas į teismo depozitinę sąskaitą pagal CPK 148 straipsnio 2 dalį yra tiesiogiai susijęs su laikinosiomis apsaugos priemonėmis – tai to paties teisės instituto dalis. Sumokėdamas reikalaujamą pinigų sumą į teismo depozitinę sąskaitą atsakovas siekia laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo, jų panaikinimo arba pakeitimo. Šioms lėšoms taikytinas režimas, analogiškas tam, koks yra taikomas laikinosiomis apsaugos priemonėmis suvaržytam turtui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek laikinųjų apsaugos priemonių, tiek ir kitų ieškinio reikalavimų užtikrinimo būdų, kurie yra įtvirtinti CPK 148 straipsnio 2 dalyje, taikymo paskirtis – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra priverstinai ribojamos atsakovo turtinės teisės ir interesai arba jam uždedama prievolė atlikti tam tikrus veiksmus, o kitomis ieškinio užtikrinimo priemonėmis (šiuo atveju įmoka į teismo depozitinę sąskaitą) atsakovas bendrąja prasme nepatiria prievartinio pobūdžio apribojimų, tačiau plačiąja prasme tai yra apribojimas – įmokėtu turtu atsakovė negali disponuoti, t. y. kaip nurodyta pirmiau, lėšoms taikytinas režimas, analogiškas tam, koks yra taikomas laikinosiomis apsaugos priemonėmis suvaržytam turtui. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad dėl į teismo depozitinę sąskaitą įmokėtos piniginės sumos grąžinimo, turi teisę spręsti teismas, kuris nagrinėja nemokumo bylą, vadovaudamasis JANĮ 30 straipsnio 1 dalimi, kaip teismas, turintis teisę spręsti dėl bendrovės, kuriai pradėtas nemokumo procesas, turto arešto panaikinimo kitų bendrovės turtui taikomų ribojimų.

18. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad šia įmoka buvo siekiama užtikrinti prievolės įvykdymą esant sąlygai – palankiam teismo sprendimui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama vykdyti juridinio asmens finansines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant mokesčių, palūkanų ir netesybų mokėjimą (JANĮ 28 straipsnio 1 dalis). Atsakovei iškėlus nemokumo (restruktūrizavimo) bylą, kreditorių reikalavimai turi būti tenkinami plane nustatyta tvarka ir terminais, vadovaujantis JANĮ 94 straipsnyje nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eile ir etapais. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, vien tik dėl to, kad pinigai buvo pervesti į teismo depozitinę sąskaitą, apeliantė neįgijo prioriteto kitų kreditorių atžvilgiu. Galiojant restruktūrizuojamos įmonės turto apribojimams, nėra galimybės tuo turtu disponuoti. Restruktūrizuojamos įmonės turtui pritaikyti apribojimai trukdo įgyvendinti restruktūrizavimo tikslus, dėl to kyla sunkumai vykdant ūkinę komercinę veiklą ir būsimo restruktūrizavimo plano nustatyta tvarka tenkinti kreditorių finansinius reikalavimus. Tokiu būdu iš esmės pažeidžiami proporcingumo bei kreditorių lygiateisiškumo principai, kadangi vieno kreditoriaus reikalavimas iškeliamas aukščiau kitų kreditorių reikalavimų. Vieno kreditoriaus interesas, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, negali turėti viršenybės kitų kreditorių interesų atžvilgiu.

19. Be to, apeliantė nurodo, kad teismas neturėjo teisės padaryti išvadą, jog UAB „Financial Figures“ į teismo depozitinę sąskaitą sumokėtos piniginės lėšos priklauso atsakovei. Apeliantės teigimu, skundžiama nutartis prieštarauja įsiteisėjusiems Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo procesiniams sprendimams, priimtiems Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-447-852/2022.

20. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-447-852/2022 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1151-516/2021, atsakovės nemokumo administratorės UAB „Tigesta“ prašymas grąžinti pinigines lėšas, esančias teismo depozitinėje sąskaitoje, nebuvo tenkintas, nes nebuvo duomenų, jog piniginės lėšos, kurias į teismo depozitinę sąskaitą įmokėjo UAB „Financial Figures“, priklauso atsakovei. Tačiau, nagrinėjamu atveju, atsakovės nemokumo administratorė restruktūrizavimo bylą nagrinėjusiam teismui pateikė 2020 m. lapkričio 24 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp UAB „Financial Figures“ ir UAB „Eksilabirus“, kuria teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.870 straipsnio 3 dalis). Nors apeliantė teigia, kad sutartis suklastota, sudaryta atgaline data ir panašiai, tokie teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Nesant duomenų, kurie pagrįstų paskolos sutarties negaliojimą ar jos ginčijamą teisme, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti byloje pateiktus įrodymus ir nesutikti su skundžiamoje nutartyje teismo padaryta išvada, kad lėšos skundžiamos nutarties priėmimo dieną priklausė atsakovei.

21. Be kita ko, atskirajame skunde nurodoma, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pasisakė dėl į bylą neįtrauktos apeliantės teisių, sudaro absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą.

22. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisų ir pareigų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas, kitoks nusprendimas, turintis įtakos neįtraukto dalyvauti asmens teisinei padėčiai ar padariniams. Reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas (nutartis) turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-421/2018). Sprendžiant, ar dėl asmens teisių ir pareigų yra nuspręsta teismo procesiniame sprendime, reikia įvertinti, ar apie asmenį išdėstyti teiginiai nustato jam teises ar pareigas, ar kitaip teisiškai gali turėti įtakos jo teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-421/2018).

23. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo nurodyta pirmiau, atsakovei iškėlus restruktūrizavimo bylą visi kreditorių reikalavimai turi būti tenkinami restruktūrizavimo plane nustatyta tvarka. Skundžiama nutartimi teismas jokių teisių ar pareigų apeliantei nenustatė, teismas šiuo atveju išsprendė atsakovei priklausančio turto (ne apeliantei) apribojimų panaikinimo klausimą. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino restruktūrizavimo bylos bei įmokos į teismo depozitinę sąskaitą civilinėje byloje Nr. e2-447-852/2022 paskirtį, įmonės restruktūrizavimo procesą reglamentuojančias specialiąsias teisės normas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas panaikino likviduojamos dėl bankroto UAB „Eksilabirus“ atžvilgiu taikytą turto areštą (grąžino depozitinėje sąskaitoje laikomas lėšas), yra pagrįsta ir teisėta, todėl jos panaikinti nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalimi, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Vilija Mikuckienė

Paminėta tekste:

e2-447-852/2022

CPK

CPK 149 str. Atsakomybė dėl laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimo

CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos

CPK 338 str. Apeliacinio proceso normų galiojimas

CPK 314 str. Nauji įrodymai

CPK 148 str. Prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjimas

e2-1151-516/2021

CPK 178 str. Įrodinėjimo pareiga

CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas

e3K-3-174-421/2018