2022 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo D. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo D. U. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje

Nr. eB2-1871-643/2021,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas D. U. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje

Nr. eB2-1871-643/2021, kurioje Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartimi uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Juridinė paslauga“ bankrotas pripažintas tyčiniu.

2. Pareiškėjas nurodė, kad prašymą grindžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu. Pareiškėjas nurodė, kad teismo nutartyje D. U. ir M. S. taip pat nurodyti suinteresuotais asmenimis. Vadinasi,

D. U. ir M. S. nebuvo įtraukti į procesą kaip dalyvaujantys byloje asmenys, nes jie nebuvo įtraukti į bylą šalimis ar trečiais asmenimis ir byla buvo nagrinėjama ginčo teisena, o ne ypatingosios teisenos tvarka. Teismas, nagrinėdamas bylą, nepriėmė nutarties įtraukti D. U. ir / ar M. S. trečiaisiais asmenimis. Teismui neįtraukus į procesą D. U. trečiuoju asmeniu, jis neteko savo procesinių teisių, tokių kaip teikti įrodymus, pateikti prašymus, duoti teismui paaiškinimus raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams, apskųsti teismo sprendimus ir nutartis ir kita, ir tai lėmė neteisėtos ir nepagrįstos 2021 m. balandžio 12 d. nutarties priėmimą. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad teismas 2021 m. kovo 10 d. pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo siuntė D. U. adresu: (duomenys neskelbtini) ir M. S., tačiau byloje nėra duomenų, ar šis pranešimas pasiekė adresatus, o jeigu nepasiekė, tai dėl kokių priežasčių. Teismas 2021 m. balandžio 1 d. išsiuntė procesinius dokumentus ir kitu adresu: D. U., adresu: (duomenys neskelbtini) (viena iš darboviečių). Byloje nėra duomenų, ar šis pranešimas pasiekė adresatą. Nesuprantama, kodėl teismas neišsiuntė D. U. pranešimo pateikti atsiliepimą į kreditorių prašymą dėl UAB „Juridinė paslauga“ bankroto pripažinimo tyčiniu jo pagrindinei darbovietei UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ adresu: (duomenys neskelbtini), kai ši darbovietė teismui buvo žinoma.

3. Pareiškėjas teigė, kad atnaujinus procesą, reikėtų iš naujo įvertinti pareiškėjo veiksmus šiais klausimais: a) dėl D. U. atsakomybės dėl UAB „Juridinė paslauga“ laiku neinicijuoto bankroto ir su tuo susijusios žalos atsiradimu šiai įmonei ir / ar jos kreditoriams, b) dėl bendrovės „Juridinė paslauga“ pervestų 43 840 Eur bendrovei „Verenta“. Pareiškėjas prašė atnaujinus procesą pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje

Nr. eB2-1871-643/2021, eliminuojant iš jos nepagrįstas nuostatas: 1) kad UAB „Juridinė paslauga“ bankrutavo dėl tyčinių D. U. veiksmų; 2) kuriomis iš D. U. priteistos

1 669,80 Eur bylinėjimosi išlaidos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 1 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo prašymą.

5. Teismas iš pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo turinio sprendė, kad yra prašoma pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutarties motyvus, kuriais konstatuotas

D. U. veikos neteisėtumas dėl D. U. atsakomybės dėl UAB „Juridinė paslauga“ laiku neinicijuoto bankroto ir su tuo susijusios žalos atsiradimu šiai įmonei ir / ar jos kreditoriams, bei dėl bendrovės „Juridinė paslauga“ pervestų 43 840 Eur bendrovei „Verenta“. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo veikos teisėtumo sąlygų vertinimas galėtų būti kitų civilinių bylų įrodinėjimu dalyku, bet tyčinio bankroto byloje jų veikos perkvalifikavimas taikant CPK 371 straipsnį, kai neprašoma pakeisti išnagrinėtos bylos rezultato, yra negalimas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

6. Atskirajame skunde apeliantas D. U. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį ir priimti jo prašymą dėl proceso atnaujinimo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantas siekia pakeisti 2021 m. balandžio 12 d. nutarties motyvus. Apelianto prašymas pakeisti nuostatas reiškia, kad buvo prašoma pakeisti ne tik motyvus, bet ir teismo padarytas išvadas ir kitas nuostatas (tame tarpe ir nutarties rezoliucinę dalį, t. y. visas be išimties nuostatas), kuriomis buvo pripažinta, jog UAB „Juridinė paslauga“ bankrutavo dėl tyčinių D. U. veiksmų.

6.2. Nebuvo pagrindų atsisakyti priimti prašymo ir pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 7 ir

8 punktus, nes apeliantas yra veiksnus asmuo, o jo vardu prašymą pateikė įgaliotas atstovas advokatas D. N..

6.3. Egzistuoja visos sąlygos atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu, nes apeliantas byloje nedalyvavo kaip trečiasis asmuo, apie procesą jis nebuvo informuotas.

7. Atsakovė bankrutavusi UAB „Juridinė paslauga“, atstovaujama nemokumo administratorės, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Apeliantas neprašo pakeisti teismo išvados dėl UAB „Juridinė paslauga“ bankroto pripažinimo tyčiniu, tačiau prašo tik iš naujo vertinti tam tikras atskiras aplinkybes, t. y.

D. U. vadovavimo įmonei pabaigos momentą ir įmonės sudarytą sandorį. Akivaizdu, kad vien dėl tokių atskirų aplinkybių įvertinimo teismo procesas negali būti atnaujinamas, nes tai nėra proceso atnaujinimo tikslas.

7.2. Bylos aplinkybės patvirtina, jog apeliantui buvo žinoma apie teismo nutartį dėl

UAB „Juridinė paslauga“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir jis yra praleidęs 3 mėnesių prašymo atnaujinti procesą pateikimo terminą. Jis byloje dalyvauja, yra prisijungęs prie EPP, taip pat jam buvo įteikti antstolio dokumentai dėl vykdomo išieškojimo.

7.3. Vien tai, kad UAB „Juridinė paslauga“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, savaime nereiškia, jog iš apelianto bus priteistas žalos atlyginimas bankrutavusiai įmonei. Visos apelianto civilinės atsakomybės sąlygos bus nustatinėjamos būtent toje civilinėje byloje, kurioje prašoma priteisti iš apelianto žalą, galimai sukeltą bankrutavusiai UAB „Juridinė paslauga“.

7.4. Apeliantas buvo įtrauktas į procesą suinteresuotu asmeniu, jam buvo siunčiami dokumentai jo gyvenamosios vietos adresu, darbovietės adresu, taip pat apie procesą buvo pranešta viešai. Vien tai, kad jo procesinis statusas teismo procesiniuose dokumentuose buvo nurodytas kaip „suinteresuotas asmuo“, o ne „trečiasis asmuo“, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti apelianto teisių pažeidimą ir atnaujinti teismo procesą.

7.5. Nepagrįstas prašymo atnaujinti teismo procesą priėmimas ir / ar proceso atnaujinimas, pakenktų UAB „Juridinė paslauga“ bankroto procesui, jį užvilkintų, didintų administravimo išlaidas.

8. Trečiasis asmuo K. R. S. A. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Teismo proceso atnaujinimas dėl teismo sprendimo motyvų (šiuo atveju tik kelių iš motyvų) peržiūrėjimo yra negalimas, nes teismo procesas negali būti savitikslis. Nutartimi dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nėra išsprendžiami kokie nors materialiniai teisiniai klausimai.

8.2. Apeliantas klaidingai teigia, kad jis nežinojo apie šį teismo procesą. Apeliantas į bendrovės bankroto bylą yra įtrauktas, kas reiškia, kad apie pateiktą prašymą suinteresuotas asmuo tikrai žinojo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio

2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra

CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

10. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti apelianto pareiškimą dėl proceso civilinėje byloje Nr. eB2-1871-643/2021 atnaujinimo, yra pagrįsta ir teisėta. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nevertina ir nepasisako dėl apelianto atskirojo skundo argumentų, kurie yra susiję su prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimu (argumentų dėl prašymo esmės).

Dėl naujo įrodymo priėmimo

11. Lietuvos apeliaciniame teisme 2022 m. sausio 11 d. gauti apelianto rašytiniai paaiškinimai, taip pat pridedamas naujas įrodymas – 2022 m. sausio 6 d. apelianto banko sąskaitos išrašas. Trečiasis asmuo K. R. S. A. pateikė atsiliepimą į minėtą prašymą ir nurodo, kad tiek rašytiniai paaiškinimai, tiek naujas rašytinis įrodymas neturėtų būti priimti.

12. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Be to, spręsdamas prašymo priimti naujus įrodymus pagrįstumo klausimą, apeliacinės instancijos teismas turi atsižvelgti į tai, jog įrodymai konkrečioje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Toks įrodymams keliamas reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudarantys įrodinėjimo turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje. Todėl, kitus įrodymus, kaip neturinčius reikšmės nagrinėjamam klausimui, teismas taip pat atsisako priimti (CPK 180 straipsnis).

13. Apeliantas pateiktu nauju įrodymu siekia įrodyti tai, kad jis yra nepraleidęs 3 mėnesių prašymo atnaujinti procesą termino. Kaip jau minėta, apeliacinėje tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra nutartis, kuria atsisakyta priimti apelianto prašymą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas ne tik nepagrindžia, jog egzistuoja CPK 314 straipsnyje įtvirtintos aplinkybės, tačiau ir pateikė įrodymą, kuris neatitinka sąsajumo reikalavimų, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apelianto pateiktą įrodymą, jo nevertina ir dėl jo nepasisako.

14. Taip pat pažymėtina, kad draudimas pateikti naujus įrodymus turėtų būti suprantamas ir kaip draudimas pateikti rašytinius paaiškinimus. Rašytiniai paaiškinimai negali būti apeliacinio (atskirojo) skundo ar atsiliepimo į jį papildymas, jų paskirtis – reaguoti į pasikeitusią situaciją po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju apeliantas jau pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kurie pagal savo turinį laikytini atskirojo skundo papildymu / atsikirtimu į atsakovų atsiliepimus į atskirąjį skundą. Todėl rašytinių paaiškinimų pateikimas apeliacinės instancijos teismui taip pat negali būti pagrindas apeiti CPK 314 straipsnyje numatytą apribojimą. Atsižvelgęs į tai apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ir apelianto rašytinius paaiškinimus.

Dėl atskirojo skundo (ne)pagrįstumo

15. Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismų sprendimai. Baigtinis proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas yra įtvirtintas CPK 366 straipsnio 1 dalyje. Kasacinis teismas, savo praktikoje pabrėždamas proceso atnaujinimo procedūros naudojimo ribotumą, kartu yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas gali būti pagrįstas tais atvejais, kai siekiama išvengti esminių civilinio proceso teisės normų pažeidimų, galinčių lemti esmines materialiosios teisės taikymo klaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2010).

16. Prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje nagrinėjimo tvarką, pradedant nuo prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo stadijos iki teismo veiksmų atnaujinus bylos nagrinėjimą, reglamentuoja CPK 370 straipsnio 1–4 dalys. Taigi, prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas susideda iš trijų nuosekliai vien į kitą pereinančių stadijų: 1) prašymo atnaujinti procesą priėmimas; 2) prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas; 3) atnaujintos bylos nagrinėjimas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti prašymą, t. y. buvo išspręstas pirmosios proceso atnaujinimo stadijos – prašymo priėmimo klausimas. Šioje stadijoje teismas, spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas CPK nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą, o kai yra CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatyti pagrindai, atsisako prašymą priimti (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, jog kitų klausimų sprendimas šioje sprendimo prašymo priėmimo stadijoje teismo diskrecijai įstatymo nepriskirtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2011). Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad gavęs prašymą dėl proceso atnaujinimo ir spręsdamas jo priėmimo klausimą teismas nenagrinėja paties prašymo ir jo pagrįstumo. Jei šioje prašymo priėmimo stadijoje teismas spręstų dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo, būtų pažeidžiami teisės būti išklausytam ir šalių procesinio lygiateisiškumo principai, taigi ir asmens teisė į tinkamą teismo procesą.

17. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti apelianto prašymą dėl proceso atnaujinimo kaip nenagrinėtiną teisme, konstatavęs, kad apeliantas prašymu siekia pakeisti įsiteisėjusios nutarties motyvus, bet ne procesinį rezultatą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši teismo išvada per ankstyva ir buvo padaryta pažeidžiant procesiniu reglamentavimu įtvirtintas procedūrines taisykles bei kasacinio teismo teikiamus išaiškinimus, todėl negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.

18. Pažymėtina, kad šiuo atveju apelianto pareiškimas negali būti laikomas nenagrinėtinu

CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CPK 366 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas atnaujinti procesą dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų bankroto bylose turi būti aiškinamas kaip neapimantis įsiteisėjusių teismo nutarčių dėl bankroto pripažinimo tyčiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-284-611/2018). Taigi, pareiškimas dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje nutartimi bankrotas yra pripažįstamas tyčiniu, yra nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Tai, kokie yra apelianto pareiškimo tikslai, kuriuos dar tik pareiškimo priėmimo stadijoje vertino pirmosios instancijos teismas, argumentai ir kitos prašyme nurodomos aplinkybės sudaro aplinkybes, kurios turi būti vertinamos po to, kai prašymas yra priimtas. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apelianto prašymo priėmimo klausimą, nukrypo nuo aptartų proceso taisyklių bei kasacinio teismo suformuotų išaiškinimų dėl proceso atnaujinimo instituto stadijų, neatsižvelgė į tai, kokie klausimai pradinėje šio proceso stadijoje negali būti sprendžiami, jau pareiškimo priėmimo stadijoje pasisakęs ir dėl tų klausimų, kurie įstatymų leidėjo valia gali būti sprendžiami tik teismo posėdyje.

19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto normą, nepagrįstai atsisakė priimti apelianto pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, todėl atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis panaikinama ir prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo

(CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

20. Trečiasis asmuo K. R. S. A. pateikė prašymą priteisti 729,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė rengdamas atsiliepimą į apelianto atskirąjį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neskirstomos (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį panaikinti ir D. U. prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėja Vilija Mikuckienė

Paminėta tekste:

eB2-1871-643/2021

CPK

CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos

CPK 338 str. Apeliacinio proceso normų galiojimas

CPK 314 str. Nauji įrodymai

CPK 180 str. Įrodymų ryšys su byla

CPK 366 str. Proceso atnaujinimo pagrindai

3K-3-442/2010

CPK 370 str. Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas

CPK 137 str. Ieškinio priėmimas

3K-3-190/2011

CPK 337 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės

CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas