2022 m. birželio 10 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama ieškovo V. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. kovo 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei ,,Orgstatyba“ ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Karjerai“ dėl pirkėjo teisų ir pareigų perkėlimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė ,,Lietuvos paštas“,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė:
1.1. panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2021 m. rugsėjo 17 d. išduotą pažymą Nr. 23PAŽ-661-(14.23.33E ) „Dėl siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti“;
1.2. perkelti ieškovui pirkėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Karjerai“ teises ir pareigas pagal 2021 m. spalio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir nustatyti, kad atsakovė UAB „Orgstatyba“ pardavė, o ieškovas už 180 000 Eur nupirko 8,3096 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovei UAB „Karjerai“ iš ieškovo 180 000 Eur;
1.3. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Bylą nagrinėjančios teisėjos 2022 m. sausio 5 d. rezoliucija ieškovo ieškinys buvo priimtas, bylos šalims ir ieškinyje nurodytam trečiajam asmeniui akcinei bendrovei (toliau – AB) ,,Lietuvos paštas“ išsiųsti pranešimai dėl atsiliepimų į ieškinį pateikimo.
3. Atsakovės pateiktuose atsiliepimuose į ieškinį nurodė su juo nesutinkančios ir prašė ieškinį atmesti, priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB ,,Lietuvos paštas“ pateiktame atsiliepime į ieškinį prašė pašalinti ją iš bylos. Nurodė, kad nors ieškovas savo reikalavimą grindžia ir tokia faktine aplinkybe, jog informacija apie atsakovės UAB ,,Karjerai“ ketinimą parduoti ginčo žemės sklypą buvo siunčiama netinkamu atsakovės NŽT nurodytu adresu ir todėl ieškovas negalėjo įsigyti turto, tačiau šios aplinkybės nėra niekaip susijusios su trečiojo asmens materialinėmis teisėmis bei pareigomis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. kovo 1 d. nutartimi pašalino trečiąjį asmenį be savarankiškų reikalavimų AB ,,Lietuvos paštas“ iš bylos, paskyrė pasirengimo nagrinėti bylą teisme paruošiamaisiais dokumentais būdą, nustatė šalims 14 dienų terminą paruošiamiesiems dokumentams (dublikams, triplikams) pateikti.
6. Teismas sutiko su trečiojo asmens AB ,,Lietuvos paštas“ pozicija, kad keliamo ginčo išnagrinėjimas neturės įtakos jos teisėms ir (ar) pareigoms (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 47 straipsnio 5 dalis). Pažymėjo, kad AB ,,Lietuvos paštas“ atsiliepime į ieškinį nurodė aplinkybes apie siunčiamų dokumentų įteikimą ieškovui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
7. Ieškovas V. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. kovo 1 d. nutarties dalį dėl trečiojo asmens AB ,,Lietuvos paštas“ pašalinimo iš bylos ir išspręsti šį klausimą iš esmės – palikti trečiąjį asmenį bylos dalyviu. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
7.1. Teismas skundžiamą nutartį priėmė vadovaudamasis vieninteliu motyvu, kad AB ,,Lietuvos paštas“ atsiliepime į ieškinį neva nurodė aplinkybes apie siunčiamų dokumentų įteikimą ieškovui. Tačiau faktiškai bendrovė tokių aplinkybių visiškai nenurodė ir todėl nebuvo pagrindo CPK 47 straipsnio 5 dalies taikymui.
7.2. Priimdamas ieškovės ieškinį, teismas pripažino, kad ieškinys atitinka įstatymo keliamus reikalavimus, be kita ko, tokiu procesiniu veiksmu patvirtino, kad ieškinyje trečiuoju asmeniu nurodyta AB ,,Lietuvos paštas“ turi tiesioginį ir (ar) netiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi, o bylos išsprendimas gali turėti įtakos jos teisėms ir pareigoms.
7.3. AB ,,Lietuvos paštas“ atsisakė pateikti išsamią informaciją ir kitus duomenis apie siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) pristatymo ir jos neįteikimo aplinkybes, todėl bendrovė buvo į nagrinėjamą bylą įtraukta trečiuoju asmeniu. Pranešimo apie ketinamą parduoti turtą išsiuntimo ir įteikimo aplinkybė šiuo atveju yra esminė.
7.4. AB ,,Lietuvos paštas“ teisės bei pareigos yra tiesiogiai susijusios su pareikštu ieškiniu ir ieškovo pažeistomis teisėmis, siekiant pirmumo teise įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Būdama Lietuvos Respublikos pašto atstovu, AB ,,Lietuvos paštas“ prisiima visą atsakomybę pagal įstatymus už korespondencijos įteikimą ieškovui ir privalo pateikti visus įrodymus, kad savo pareigas įvykdė tinkamai, priešingu atveju atsakomybė (dalis jos) pereina AB ,,Lietuvos paštas“.
7.5. AB ,,Lietuvos paštas“ yra labai glaudžiai susijusi su nagrinėjama byla, todėl bylos išsprendimas gali turėti įtakos jos teisėms ir pareigoms, juolab atsisakius pateikti duomenis ir konkrečią informaciją. Akivaizdu, kad ši bendrovė yra atsakovų pusėje ir tiesiogiai su jais susijusi, todėl šio ginčo išnagrinėjimas turi tiesioginės įtakos AB ,,Lietuvos paštas“ teisėms ir pareigoms.
8. Atsakovė UAB ,,Orgstatyba“ atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą teismo nutarties dalį palikti nepakeistą. Nurodo tokius pagrindinius argumentus:
8.1. AB ,,Lietuvos paštas“ neturi jokio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl teismas pagrįstai pašalino ją iš bylos.
8.2. Papildomą informaciją, susijusią su pašto siuntos įteikimu ir tokio įteikimo organizavimu, teismas gali išreikalauti iš AB ,,Lietuvos paštas“ ir be jos procesinio dalyvavimo byloje.
9. Atsakovė Nacionalinė žemė tarnyba prie Žemė sūkio ministerijos atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą prašo jį patenkinti, skundžiamą 2022 m. kovo 1 d. nutarties dalį panaikinti. Nurodo tokį pagrindinį argumentą:
9.1. Trečiojo asmens AB ,,Lietuvos paštas“ veiksmų vertinimas, pristatant pranešimą ieškovei ar jo nepristatant, turės tiesioginės įtakos šio juridinio asmens teisėms bei pareigoms, galinčioms kilti dėl rašto pristatymo ar nepristatymo. Todėl trečiasis asmuo iš bylos buvo pašalintas nepagrįstai.
10. Trečiasis asmuo AB ,,Lietuvos paštas“ atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo tokius pagrindinius argumentus:
10.1. Bylos baigtis neturės įtakos jokioms AB ,,Lietuvos paštas“ materialiosioms subjektinėms teisėms ar pareigoms. Bendrovė teikė pašto paslaugas vienai iš bylos šalių, tačiau tai savaime nesukuria suinteresuotumo nagrinėjamo ginčo baigtimi. Pašto paslauga yra reglamentuojama specialiųjų teisės aktų ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsakomybė pašto paslaugos teikėjui taip pat yra griežtai apibrėžta ir yra ribota – pašto paslaugos teikėjas atsako tik tiek, kiek numatyta Lietuvos Respublikos pašto įstatyme.
10.2. Tai, kad AB ,,Lietuvos paštas“ siejo pašto paslaugos teikimo santykiai su atsakove NŽT, savaime nereiškia, jog šios bylos baigtis gali turėti įtakos jos teisėms ar pareigoms.
10.3. Nėra ginčo dėl to, kad siunta Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui nebuvo įteikta ir buvo grąžinta siuntėjai NŽT. Siunta nebuvo prarasta, grąžinimo priežastis nurodyta, bendrovės, kaip pašto paslaugos teikėjos, atsakomybė nekyla ir nebuvo bei nėra sprendžiama, taip pat niekaip nepriklauso nuo šios nagrinėjamos bylos baigties. Nei ieškovo reikalavimų patenkinimas, nei jų atmetimas, nei ieškovo argumentų, kad jis nebuvo tinkamai informuotas, pagrįstumo įvertinimas neturės jokios įtakos bendrovės, pašto paslaugų teikėjos, teisėms ar pareigoms.
10.4. AB ,,Lietuvos paštas“ visą jai žinomą ir turimą informaciją, susijusią su registruota siunta Nr. (duomenys neskelbtini), jau pateikė ieškovui 2021 m. gruodžio 8 d. raštu Nr. 3-2021-05435 „Dėl informacijos apie siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) pateikimo“ ir papildomų faktinių siuntos pristatymo aplinkybių dėl praėjusio laiko nuo siuntos pristatymo, darbuotojų kaitos ir siunčiamų siuntų kiekio paaiškinti negali. Trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas nėra įrodymų rinkimas ar papildomų aplinkybių aiškinimasis.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl byloje dalyvaujančių asmenų teisės pateikti atskirąjį skundą CPK 47 straipsnio 5 dalyje numatyta tvarka
11. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.
12. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra išaiškinęs, kad, užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę, be kitų, turi ir tai, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai privalo, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais. Taigi teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas. Dėl to teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009).
13. Nagrinėjamu atveju apeliantas V. K. prašo apeliacine tvarka peržiūrėti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria iš bylos pašalintas trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB ,,Lietuvos paštas“. Kitaip tariant, apeliantas siekia pasinaudoti CPK 47 straipsnio 5 dalyje įstatymo leidėjo numatyta teise teikti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, pašalintas iš bylos.
14. Lietuvos apeliacinio teismo praktika dėl paminėtos teisės normos, kiek ji susijusi su subjektais, kurie gali pasinaudoti atskirojo skundo pateikimo teise, aiškinimo ir taikymo išsiskiria. Viena vertus, yra teisminės praktikos pavyzdžių, kai CPK 47 straipsnio 5 dalyje numatyta teisė teikti atskirąjį skundą buvo aiškinama tik kaip asmens, kuris buvo pašalintas iš bylos, o ne kitų byloje dalyvaujančių asmenų procesinė teisė (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-507-302/2020; 2020 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1369-370/2020; 2021 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1148-302/2021). Kita vertus, yra ir tokių nutarčių, kuriomis iš esmės buvo išnagrinėti kitų byloje dalyvaujančių asmenų (t. y. ne paties trečiojo asmens, kuris buvo pašalintas iš bylos proceso) atskirieji skundai, tuo iš esmės pripažįstant ir kitų asmenų subjektiškumą pagal CPK 47 straipsnio 5 dalies nuostatas inicijuoti apeliacinį procesą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1961/2011; 2017 m. sausio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-14-180/2017; 2021 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1148-302/2021).
15. Teisėjų kolegija, kuri buvo sudaryta siekiant suformuoti vieningą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką CPK 47 straipsnio 5 dalies aiškinimo ir taikymo klausimu, įvertinusi šios teisės normos teisėkūros procesą bei jo metu pateiktas išvadas, taip pat teisės doktriną, sprendžia, kad teisę atskirai nuo teismo sprendimo apskųsti teismo nutartį, kuria trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, yra pašalinamas iš bylos, turi tik pats pašalintas trečiasis asmuo, o kiti byloje dalyvaujantys asmenys teisės skųsti šį tarpinį teismo procesinį sprendimą atskirai nuo galutinio teismo sprendimo neturi.
16. Iki 2011 m. rugsėjo 30 d. galiojusioje CPK 47 straipsnio redakcijoje buvo aptartas trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įstojimo į bylos procesą pagrindas, jų įtraukimo tvarka, turimos teisės ir procesinio elgesio standartas (negalėjimas veikti procese prieš šalies, kurios pusėje jie dalyvauja, interesus). Tačiau trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, pašalinimo iš bylos pagrindai bei tvarka nebuvo numatyti, taip pat nebuvo aptarta tokio pobūdžio nutarčių, susijusių su trečiųjų asmenų įtraukimu, atsisakymu įtraukti ar įtrauktų asmenų pašalinimu iš bylos, apskundimo galimybė. Teisės doktrinoje šiuo aspektu nurodoma, kad teismo atsisakymas įtraukti trečiąjį asmenį į procesą gali būti skundžiamas pateikiant atskirąjį skundą, nes toks asmuo neturi jokių kitų galimybių apginti savo teises (E. Laužikas ir kt. (2003). Civilinio proceso teisė. I tomas. Justitia, p. 282). Teisėjo nutartis atsisakyti leisti įstoti į procesą gali būti skundžiama apeliacine tvarka – atskiruoju skundu, kaip užkertanti kelią galimybei apginti savo teises bei interesus, taip pat apsisaugoti nuo ateityje gresiančio regresinio ieškinio (A. Driukas, V. Valančius (2005). Civilinis procesas: teorija ir praktika. I tomas. p. 651). Tokia nutartis užkerta kelią asmeniui dalyvauti procese, todėl ši nutartis gali būti apskųsta apeliacine tvarka (V. Mikelėnas (1997). Civilinis procesas. I tomas. Justitia, p.190).
17. Nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojusioje 2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcijoje CPK 47 straipsnis jau buvo papildytas 5 dalimi, kurioje nurodyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva nustatęs, kad bylos išsprendimas neturės įtakos įtraukto trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėms ir pareigoms, teismas motyvuota nutartimi pašalina trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, iš bylos. Ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu.
18. Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados dėl CPK pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto (XIP-1409(3)), tokio pakeitimo tikslas buvo būtent trečiojo asmens interesų apsauga, nes išvadoje nurodyta, kad reikia suteikti papildomas trečiojo asmens apsaugos garantijas, suteikiant jam galimybę paduoti atskirąjį skundą dėl neteisėto jo pašalinimo iš bylos; teismui nepagrįstai pašalinus trečiąjį asmenį iš bylos, pastarajam tuo atveju, kai teismo sprendimas šioje byloje turėtų įtakos jo teisėms ir pareigoms, būtų sudėtinga ginti savo teises, nes pagal CPK 305 straipsnio nuostatas dėl tokio teismo sprendimo jis neturėtų teisės paduoti apeliacinio skundo, kurį paduoti gali tik dalyvaujantys byloje asmenys; kasacinį skundą, atsižvelgiant į CPK 342 straipsnio nuostatas, taip pat gali paduoti tik dalyvaujantys byloje asmenys. Todėl kyla poreikis apsvarstyti, ar projekto 20 straipsnio 3 dalies nuostatų nereikėtų papildyti, nustatant, kad teismo nutartys dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, pašalinimo iš bylos gali būti skundžiamos atskiruoju skundu.
19. Vadinasi, pagrindinė priežastis, lėmusi pasikeitusi teisinį reglamentavimą – CPK 47 straipsnio papildymą 5 dalimi, ir buvo siekis apsaugoti trečiojo asmens interesus. Pažymėtina, kad priešingai nei iš bylos proceso pašalintas trečiasis asmuo, kiti byloje dalyvaujantys asmenys visada turės galimybę apginti savo pažeistas teises kitais jų gynybos būdais (net jei trečiojo asmens procese ir neliks, byloje dalyvaujantis asmuo išsaugo teisę pareikšti tokiam asmeniui savarankišką ieškinį). Taip pat nėra suvaržomos kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisės į tokio procesinio sprendimo (dėl trečiojo asmens pašalinimo) instancinę peržiūrą, kadangi šis teismo procesinis sprendimas gali būti kvestionuojamas pateikiant apeliacinį skundą dėl byloje priimto galutinio teismo procesinio sprendimo.
20. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tokią aplinkybę, kad visais atvejais šalių atliktų procesinių veiksmų kontrolę byloje atlieka teismas. Net ir tais atvejais, kai ieškovas savo ieškinyje trečiaisiais asmenimis nurodo tam tikrus asmenis, tai neįpareigoja teismo juos automatiškai pripažinti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Būtent teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva pasirengimo bylą nagrinėti teismo posėdyje stadijoje (CPK 225 straipsnio 5 punktas) sprendžia, ar tam tikrus asmenis, atsižvelgiant į jų teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, įtraukti dalyvauti byloje nurodytu procesiniu statusu, taip pat ir dėl nepagrįstai įtrauktų asmenų pašalinimo iš bylos (CPK 47 straipsnio 5 dalis), to reikalauja civilinio proceso koncentruotumo bei ekonomiškumo principai, taip pat siekis užtikrinti su ginču susijusių asmenų teises bei teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-381/2021).
Dėl bylos procesinės baigties
21. Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktą apeliacinis skundas, o nagrinėjamu atveju – atskirasis skundas (CPK 338 straipsnis), nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundą paduoda neveiksnus tam tikroje srityje asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti. Jeigu CPK 315 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas ir priimama nutartis grąžinti žyminį mokestį.
22. Kadangi atskirąjį skundą dėl teismo 2022 m. kovo 1 d. nutarties dalies, kuria trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB ,,Lietuvos paštas“ buvo pašalintas iš bylos, padavė ne pats pašalintas trečiasis asmuo, o kitas byloje dalyvaujantis asmuo – ieškovas, kuris tokios teisės neturi, apeliacinis procesas, pradėtas pagal ieškovo atskirąjį skundą, nutraukiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi bei 338 straipsniu,
n u t a r i a :
apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovo V. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. kovo 1 d. nutarties dalies, kuria trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė ,,Lietuvos paštas“ pašalintas iš bylos, nutraukti.
Teisėjai Dalia Kačinskienė
Gintaras Pečiulis
Tomas Venckus
Paminėta tekste:
CPK
CPK 47 str. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų
3K-7-162/2009
e2-507-302/2020
2-1369-370/2020
e2-1148-302/2021
2-1961/2011
e2-14-180/2017
CPK 305 str. Apeliacinio skundo subjektai
CPK 342 str. Kasacinį procesą galintys inicijuoti subjektai
CPK 225 str. Teismo veiksmai priėmus ieškinį
e3K-3-138-381/2021
CPK 315 str. Apeliacinio skundo priėmimas
CPK 338 str. Apeliacinio proceso normų galiojimas