2023 m. kovo 23 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sweco Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. vasario 8 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sweco Lietuva“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sweco Lietuva“ ieškinį atsakovei Molėtų rajono savivaldybės administracijai dėl viešojo pirkimo sutarties nutraukimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Sweco Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Molėtų rajono savivaldybės administracijai, prašydama nutraukti 2022 m. gegužės 30 d. vandentiekio ir nuotekų tinklų inventorizavimo su išpildomosiomis nuotraukomis paslaugų viešojo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. A26-100/22083 (toliau – Sutartis) šiomis sąlygomis: sutarties nutraukimo data 2022 m. gruodžio 12 d., panaikinami (anuliuojami) užsakymai Nr. T12-(13.1.61)-42 ir Nr. T12-(13.1.61)-78, ieškovė atleidžiama nuo pareigos perduoti atsakovei pagal minėtus užsakymus pradėtas tinklų inventorizavimo paslaugas, ieškovei netaikoma atsakomybė už vėlavimą suteikti šiuose užsakymuose nurodytas paslaugas, atsakovė atleidžiama nuo pareigos atsiskaityti su ieškove už šias paslaugas.

2. Ieškovė ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 2022 m. gegužės 30 d. vandentiekio ir nuotekų tinklų inventorizavimo su išpildomosiomis nuotraukomis paslaugų viešojo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. A26-100/22083 iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos. Ieškovė nurodė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Laikinosios apsaugos priemonės yra vienintelė efektyvi priemonė užtikrinti, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė nepatirtų nuostolių dėl Sutarties vykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. vasario 8 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

4. Teismas, įvertinęs ieškinio turinį, sprendė, kad ieškovė suformulavo reikalavimus, pateikė faktinius bei teisinius argumentus, įrodymus, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškinio reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti.

5. Teismas nurodė, kad ieškovė pareiškė ne prevencinio pobūdžio reikalavimą, o inicijavo ginčą dėl Sutarties nutraukimo, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės iš esmės atitiktų tą rezultatą, kuris būtų pasiektas patenkinus ieškinį, todėl nėra pagrindo stabdyti Sutarties vykdymą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Ieškovė UAB „Sweco Lietuva“ atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. vasario 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Laikinas Sutarties vykdymo sustabdymas skiriasi nuo rezultato, kurio siekiama tenkinus ieškinį, t. y. laikinosiomis apsaugos priemonės siekiama tik laikino Sutarties sustabdymo, o ne visiško ieškovės atleidimo nuo Sutarties vykdymo.

6.2. Ieškovei bylos nagrinėjimo metu vykdant Sutartį ji patirs nuostolius, kadangi Sutartis bus didžiąja dalimi įvykdyta ieškovei nepalankiomis sąlygomis.

7. Atsakovė Molėtų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

7.1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeistų viešąjį interesą, kadangi atsakovė negalėtų vykdyti jai priskirtų viešųjų funkcijų, t. y. užtikrinti vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą rajono gyventojams.

7.2. Ieškovė neįrodė nuostolių, be to ji yra profesionalus viešojo pirkimo dalyvis ir Sutartį sudarė susipažinusi su visomis viešojo pirkimo sąlygomis.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo

9. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir užtikrinti teismo sprendimo privalomumą.

10. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą viešųjų pirkimų bylose, visų pirma, turi įvertinti, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja bendrosios CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant yra priimamas sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą ir nustatyti, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galbūt patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui, o nustatęs, kad tokia grėsmė egzistuoja – įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo intereso ir nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-824-370/2021).

11. Taigi, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą, kurio tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas.

12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad ieškinys yra preliminariai nepagrįstas, o šalys šios teismo išvados neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.

13. Konstatavus, kad ieškovė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindė, vertintinos kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmė galbūt ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso.

14. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo nutraukti 2022 m. gegužės 30 d. vandentiekio ir nuotekų tinklų inventorizavimo su išpildomosiomis nuotraukomis paslaugų viešojo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. A26-100/22083 ieškovės nurodytomis sąlygomis. Siekdama užtikrinti minėto reikalavimo įvykdymą, ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Sutarties vykdymą. Taigi, prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė siekia iš esmės to paties rezultato, kaip ir patenkinus jos ieškinį – Sutarties nevykdymo.

15. Teismų praktikoje pripažįstama, kad laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet ne sutapti su pareikštais reikalavimais, t. y. ieškinio dalyku. Pagal bendrą taisyklę, taikant laikinąsias apsaugos priemones, byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes tai prieštarautų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslui ir neproporcingai apsunkintų vienos iš ginčo šalių padėtį. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra ne ginčo išsprendimas ir teisinės taikos atkūrimas tarp šalių, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų turėti įtakos būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamą įvykdymą, status quo padėties išlaikymas, kuris leistų ieškovui, priėmus jam palankų sprendimą, tikėtis, jog sprendimas bus realiai įvykdytas (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1172-943/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-792-934/2022). Tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, prevencinio ieškinio padavimo atveju (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.255 straipsnis) teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios sutampa su ieškinyje pareikštais reikalavimais. Tačiau tokie atvejai yra išimtiniai, nes susiję su negalimumu jokiu kitu būdu užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-781/2009).

16. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė byloje pareiškė ne prevencinio pobūdžio reikalavimą, bet kelia ginčą dėl Sutarties nutraukimo, o jos prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės iš esmės atitinka tą teisinį rezultatą, kuris būtų pasiektas teismui patenkinus ieškinį. Kaip minėta šios nutarties 15 punkte, laikinosios apsaugos priemonės pagal savo pobūdį skirtos ne ginčo situacijos išsprendimui, o tik sudaro prielaidas sklandžiai įvykdyti teismo sprendimą, tuo atveju jei jis būtų palankus ieškovei, o laikinoji apsaugos priemonė, sutampanti su ieškinio reikalavimu, gali būti taikoma tik išimtiniais atvejais. Šiuo atveju ieškovė nepagrindė, o ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė išimtinių aplinkybių taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taip pat ieškovė nepagrindė, kaip, netaikius laikinosios apsaugos priemonės, galėtų būti apsunkintas teismo sprendimo įvykdymas. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesuderinamas su jų taikymo paskirtimi bei proporcingumo ir ekonomiškumo reikalavimais. Ieškinio pareiškimas pats savaime nesuteikia ieškovei pranašumo prieš atsakovę ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės deklaratyvūs argumentai dėl galinčios kilti žalos nesudaro pagrindo laikinosiomis apsaugos priemonėmis išspręsti klausimus, kurie turės būti išspręsti išnagrinėjus ginčą iš esmės.

17. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. vasario 8 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 338 straipsniu,

n u t a r i a:

Panevėžio apygardos teismo 2023 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Romualda Janovičienė

Paminėta tekste:

CPK

CPK 144 str. Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms

e2-824-370/2021

e2-1172-943/2019

2-781/2009

CPK 337 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės