2021 m. balandžio 1 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės S. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, civilinėje byloje pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovui A. K. A. dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir atidalinimo iš bendrosios nuosavybės, išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė S. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė:
1.1. pripažinti jos nuosavybės teises į: ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį garažo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį garažo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį motociklo (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį retro automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini);
1.2. atidalyti ieškovės dalį iš bendrosios nuosavybės, priteisiant jai iš atsakovo 84 781 Eur kompensaciją;
1.3. priteisti ieškovei iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlime teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė ir priteisė atsakovui iš ieškovės 2 215 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat valstybei 1 235 Eur žyminį mokestį.
3. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 27 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimą ir priteisė atsakovui A. K. iš ieškovės 1 600 Eur bylinėjimosi išlaidas, taip pat valstybei 1 235 Eur žyminį mokestį.
4. Ieškovė pateikė prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, kuriuo prašė Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimo vykdymą atidėti iki 2022 m. gruodžio mėn. arba išdėstyti iki 2023 m. gruodžio mėn., pradedant mokėjimus nuo 2022 m. gruodžio mėn.
5. Nurodė, kad kreipdamasi į teismą su ieškiniu prašė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Pažymėjo, kad vienintelės jos pajamos yra susijusios su individualia veikla ir yra beveik tolygios jos būtinosioms išlaidoms, o antstolis yra pradėjęs priverstinį išieškojimą atsakovo naudai, dėl to buvo areštuotas ir parduotas iš varžytinių visas jos nekilnojamas turtas. Jokio kito nekilnojamojo turto ir registruotino turto neturi. Nurodė, kad apeliaciniame skunde taip pat prašė atleisti ją nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo ir pateikė papildomus dokumentus patvirtinančius jos turtinę padėtį. Iš metinės gyventojo pajamų deklaracijos už 2018 metus buvo matyti, kad ji neturi galimybių susimokėti reikalingą žyminio mokesčio sumą. Nurodė, kad 2020 m. lapkričio 4 d. Vilniaus apygardos teismas išdavė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) vykdomąjį dokumentą dėl 1 235 Eur išieškojimo. Akcentavo, kad jos turtinė padėtis nuo ieškinio pateikimo ir apeliacinio skundo pateikimo nepasikeitė.
6. Ieškovė taip pat nurodė, kad su sutuoktiniu yra sudariusi sutartį, pagal kurią nei vienas iš sutuoktinių neatsako pagal kito sutuoktinio prievoles ar įsiskolinimus. Be to, ieškovė yra paėmusi dvi paskolas teisinėms paslaugoms apmokėti, šios paskolos nėra grąžintos. 2020 m. kovo 16 d. paskelbus Lietuvoje karantiną dėl COVID-19 pandemijos jos verslas nukentėjo. Paaiškino, kad dirba pagal individualią pažymą ir jos veikla yra kosmetologo paslaugos, kurios karantino metu buvo draudžiamos teikti. Pasibaigus karantinui gaunamos pajamos neatsistatė, nes daugelis žmonių bijojo užsisakyti kosmetologo paslaugas ir vengia lankytis uždarosiose patalpose. Pakartotinai paskelbus naujus ribojimus tinkamai vykdyti kosmetologo paslaugas tampa neįmanoma, todėl kreipėsi į užimtumo tarnybą, ieškodama darbo vietos, taip pat norėdama gauti ieškančio darbo asmens statusą ir su tuo susijusias išmokas.
7. 2022 metų gruodžio mėn. galėtų atnaujinti savo veiklą ir pradėti teikti kosmetologo paslaugas bei sukaupti pakankamai lėšų įsiskolinimams padengti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 14 d. nutartimi ieškovės prašymą atmetė.
9. Teismas nustatė, kad ieškovė nekilnojamojo turto ir jai nuosavybės teise priklausančių transporto priemonių neturi. Pažymėjo, kad ieškovė pateikė duomenis, jog verčiasi individualia veikla, yra užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nes dėl pasaulyje kilusios visuotinės koronaviruso (COVID-19) pandemijos pajamų iš individualios veiklos negauna arba gauna nepakankamai.
10. Teismas taip pat nustatė, kad antstolių informacinės sistemos duomenimis, ieškovės atžvilgiu šiuo metu nėra vykdomi išieškojimai. Atsakovo A. K. A. naudai vykdytas išieškojimas baigtas 2019 m. balandžio 10 d. Atsakovas pateikė 2019 m. balandžio 9 d. antstolio Irmanto Gaidelio Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą, iš kurio matyti, kad vykdant vykdomąją bylą iš ieškovės išieškota 82 500 Eur suma, kurią paskirsčius skolos išieškotojui ir vykdymo išlaidoms dengti, ieškovei grąžintas 31 088,65 Eur likutis. Nurodė, kad ieškovė nepateikė duomenų apie turimas / turėtas pinigines lėšas banko sąskaitose ir jų pokyčius, taip pat į bylą nebuvo pateikti duomenys apie jos sutuoktinio turtinę padėti bei įrodymai, jog su juo sudaryta vedybų sutartis.
11. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė savo sunkios turtinės padėties ir kad egzistuoja išimtinis atvejis, dėl kurio teismo sprendimo įvykdymas atidėtinas. Dėl to vertino, kad sprendimo vykdymo atidėjimas nepagrįstai suteiktų ieškovei pranašumą prieš atsakovą, būtų pažeista jų teisėtų interesų pusiausvyra, o tai sudaro pagrindą pareikšto prašymo netenkinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Apeliantė S. K. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nutarties ir prašo panaikinti skundžiamą nutartį bei klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos esminius argumentus:
12.1. Teismas neatsižvelgė į pateiktus dokumentus bei savo paties anksčiau priimtas nutartis, kuriomis buvo atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas, atsižvelgiant į apeliantės turtinę padėtį. Be to, buvo peržengtos apeliantės pareikšto prašymo ribos, nes ji kreipėsi tik dėl vykdomojo dokumento išduoto VMI prie LR FM. Tuo tarpu teismas peržiūrėjo vykdymo klausimus ir atsakovo atžvilgiu, įtraukdamas jį į procesą dalyviu ir tokiu būdu padidindamas jai tenkančias išlaidas.
12.2. Pažymi, kad 2020 m. lapkričio 4 d. teismas išdavė VMI prie LR FM vykdomąjį dokumentą dėl 1 235 Eur išieškojimo, todėl apeliantė ir kreipėsi į teismą su prašymu dėl sprendimo vykdymo atidėjimo dalyje dėl žyminio mokesčio išieškojimo.
12.3. Nurodo, kad apeliantės turtinė padėtis nepasikeitė, ji neturi jokio turto bei negauna pajamų, atsižvelgiant į šalyje susidariusią situaciją. Apeliantės vertinimu, teismas skirtingai intepretuoja byloje žinomas aplinkybes, nes visos nutartyje nurodomos teismo nustatytos aplinkybės, jau buvo žinomos sprendžiant klausimą dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą atidėjimą. Tuo atveju, jeigu teismas nutarė peržiūrėti savo paties šioje byloje priimtas nutartis dėl apeliantės turtinės padėties, ji turėjo būti informuota, kad galėtų pakartotinai pateikti jos turtinę padėtį patvirtinančius dokumentus.
13. Atsakovas A. K. A. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius atsikirtimus:
13.1. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas peržengė prašymo nagrinėjimo ribas. Įvertinus jos prašyme suformuluotą reikalavimą, matyti, kad ji prašymą atidėti ar išdėstyti viso pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymą.
13.2. Apeliantė nepateikė duomenų, galinčių apibūdinti tikrąją jos turtinę padėtį, visumos, t. y. išrašų (su istorija) iš Nekilnojamojo turto registro apie jos ir jos sutuoktinio valdomą ir (ar) nesenu laikotarpiu valdytą nekilnojamąjį turtą, duomenų apie turimas / turėtas pinigines lėšas banko sąskaitose ir jų pokyčius, duomenų apie gautas pajamas, vykdant individualią veiklą 2019 m. ir 2020 m.
13.3. Teismas įvertinęs apeliantės pateiktus dokumentus, pagrįstai konstatavo, kad ji neįrodė savo sunkios turtinės padėties ir kad egzistuoja išimtinis atvejis, dėl kurio teismo sprendimo įvykdymas atidėtinas. Be to, aplinkybė, kad teismas atidėjo apeliantei žyminio mokesčio sumokėjimą, nereiškia, jog yra pagrindas atidėti ir teismo sprendimo vykdymą.
14. Išieškotoja VMI prie LR FM atsiliepimo į atskirąjį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK), 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
16. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. CPK 7 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta ir tai, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau.
17. Tam tikrais atvejais, kai dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo, teismas, vadovaudamasis CPK 284 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas svarbias aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva gali sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Kita vertus, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, o teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
18. Teismų praktikoje pasisakoma, kad teismas, spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo galimybės, turėtų atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, į kitas svarbias aplinkybes, turėtų siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, jog sprendimo vykdymo išdėstymas skolininkui nesuteiktų nepagrįsto pranašumo, o išieškotojas nepatirtų nepagrįstų nuostolių, taip pat turėtų vadovautis bendraisiais teisės principais – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1064-943/2018; 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-477-302/2019; 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-548-236/2020).
19. Nagrinėjamos bylos atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad apeliantė neįrodė išimtinio atvejo buvimo, objektyviai lemiančio įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo išdėstymo poreikį. Apeliantė nepateikė duomenų, galinčių apibūdinti tikrąją jos turtinę padėtį, visumos, t. y. išrašų (su istorija) iš Nekilnojamojo turto registro apie jos ir jos sutuoktinio visą valdomą ar nesenu laikotarpiu valdytą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, duomenų apie turimas / turėtas pinigines lėšas banko sąskaitose ir jų pokyčius, apie apeliantės sutuoktinio gaunamas pajamas ir pan. Vien apeliantės su prašymu atidėti jai teismo sprendimo įvykdymą pateiktų selektyvių duomenų apie visoje šalyje susiklosčiusią padėtį (Covid-19), užsiregistravimą užimtumo tarnyboje bei prisiimtų kreditų, aiškiai nepakanka tokio pobūdžio prašymui pagrįsti, nors būtent jai šioje situacijoje teko įrodinėjamo pareiga įrodyti aplinkybes, galinčias sudaryti prielaidas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą (CPK 12, 178 straipsniai).
20. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad viena vertus visoje šalyje susidariusi situacija dėl Covid-19, leidžia teigti, jog galimai apeliantės turtinė padėtis, atsižvelgiant į jos vykdoma individualią veiklą (kosmetologijos paslaugos), pablogėjo, tačiau kita vertus, šis faktas negali būti aiškinamas ir suprantamas kaip pats savaime lemiantis pagrindą atidėti jai įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą, ypač į bylą nepateikus pagrįstų įrodymų apie realią apeliantės turtinę padėtį.
21. Nagrinėjamu atveju apeliantė su prašymu atidėti jai sprendimo vykdymą pateikė pažymas iš valstybės įmonės „Regitra“ bei Nekilnojamojo turto registro, kad jos vardu nėra registruoto turto, priedus prie vartojimo kredito sutarčių, kuriuos kaip teigia apeliantė, ji paėmė siekdama apmokėti teisines paslaugas, pajamų deklaraciją už 2018 m. Pažymėtina, kad nors apeliantė prašyme nurodė, kad prideda Gyventojų metinę pajamų deklaraciją už 2019 m., tačiau jos prie priedų nepridėjo. Prie priedų taip pat nebuvo pridėtos ir prašyme minimos kredito sutartys. Pastebėtina, kad pateikus tik priedus prie kredito sutarčių, iš jų nėra galimybės nustatyti nei kredito paskirties, nei davėjo, nei gavėjo.
22. Nors apeliantė nurodo, kad ji su sutuoktiniu yra sudariusi vedybinę sutartį, kuria susitarė, jog sutuoktinis neatsako už jos turimas prievoles, tačiau tokie įrodymai į bylą taip pat nebuvo pateikti. Be to, kaip jau minėta, į bylą nebuvo pateikti ir duomenys apie jos sutuoktinio gaunamas pajamas, jo vardu registruotą turtą. Dėl to apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, aplinkybė, kad apeliantės vardu nėra registruoto turto, negali būti vertinama kaip patvirtinanti, jog ji realiai neturi jokio turto, nes turtas gali būti registruotas sutuoktinio vardu.
23. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliantės argumentais, kad teismas priimdamas nutartis dėl žyminio mokesčio atidėjimo, mokėtino už ieškinį bei apeliacinį skundą, jau įvertino jos turtinę padėtį ir pripažino, jog ji yra sunki. Apeliantės teigimu tuos pačius duomenis teismas vertina skirtingai ir prieštaringai, skundžiama nutartimi atmesdamas jos prašymą atidėti sprendimo vykdymą, tačiau pastebėtina, kad apeliantė sutapatina du skirtingus institutus, t. y. žyminio mokesčio atidėjimo institutą ir sprendimo įvykdymo atidėjimo institutą. Žyminio mokesčio atidėjimo institutas skirtas tam, kad proceso dalyviui nebūtų užkirtas kelias naudotis teismine gynyba dėl to, jog jis neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio. Tuo tarpu teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Atsižvelgiant į tai, apeliantė siekdama pasinaudoti teismo sprendimo vykdymo atidėjimo institutu, turėjo pirmosios instancijos teismui teikti duomenis ir stengtis įrodyti savo prastą turtinę padėtį prašymo pateikimo metu (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė pateikė įrodymus pasirinktinai, todėl nėra pagrindo spręsti, kad jos turtinė padėtis yra realiai sudėtinga bei nukrypti nuo bendrųjų vykdymo taisyklių taikymo.
24. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apeliantės argumentą, kad teismas peržengė jos prašymo nagrinėjimo ribas, pasisakydamas ne tik dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo VMI prie LR FM atžvilgiu, bet ir atsakovo atžvilgiu. Įvertinus apeliantės pareikšto prašymo turinį, matyti, kad ji suformulavo reikalavimą atidėti ar išdėstyti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimo vykdymą, t. y. viso sprendimo vykdymą, o ne sprendimo dalies, kuria VMI prie LR FM priteistas žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, skundo argumentas dėl tariamo prašymo nagrinėjimo ribų peržengimo, tokiu būdu padidinant apeliantei tenkančias bylinėjimosi išlaidas, laikytinas nepagrįstu. Be to, atsakovas, pateikęs atsiliepimą į atskirąjį skundą, pažymi, kad jo atžvilgiu sprendimas nėra įvykdytas. Priešingi įrodymai į bylą pateikti nebuvo.
Dėl bylos procesinės baigties
25. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, spręstina, kad apeliantės atskirojo skundo argumentai nepaneigia skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl atsakovės atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nutartis paliekama nepakeista.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės atskirasis skundas atmetamas, atsakovas įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
27. Atsakovo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad jis už atsiliepimo į apeliantės atskirąjį skundą parengimą patyrė 300 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Kadangi atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra tinkamai pagrįstos bei atitinkančios suteiktos teisinės pagalbos apimtį bei pobūdį, jos visa apimtimi atsakovui priteisiamos iš apeliantės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui A. K. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės S. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėja Romualda Janovičienė
Paminėta tekste:
CPK
CPK 7 str. Proceso koncentracija ir ekonomiškumas
CPK 284 str. Sprendimo įvykdymo atidėjimas ir išdėstymas, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas
3K-3-626-378/2015
e2-1064-943/2018
e2-477-302/2019
2-548-236/2020
CPK 178 str. Įrodinėjimo pareiga