2020 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „PROFISA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, civilinėje byloje Nr. e2-628-794/2020 pagal ieškovės Jungtinių Amerikos Valstijų įmonės FCA US LLC ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „PROFISA“ dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. 2020 m. vasario 13 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė sprendimą už akių, kuriuo tenkino ieškovės Jungtinių Amerikos Valstijų įmonės FCA US LLC (toliau – ieškovė) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „PROFISA“ (toliau – atsakovė) dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo.

2. 2020 m. kovo 5 d. atsakovė pateikė pareiškimą dėl 2020 m. vasario 13 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą. Atsakovė savo prašymą peržiūrėti sprendimą už akių grindė tuo, kad neatvykimo į posėdį priežastys laikytinos svarbiomis, nes esant prašymui atidėti teismo posėdį, šalys neprivalėjo į jį atvykti.

3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 17 d. nutartimi atsakovės teismui 2020 m. kovo 5 d. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

4. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartį ir perdavė pareiškimo dėl sprendimo už akių priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartimi netenkino atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

6. Teismas pažymėjo, kad byla nagrinėjama itin ilgą laiką (ieškinys teismui pateiktas 2019 m. kovo 27 d.). Pasiruošimas bylos nagrinėjimui vyko paruošiamųjų dokumentų būdu, kurio metu atsakovei pateikus atsiliepimą į ieškinį, ieškovė pateikė dubliką, o atsakovė tripliką. Prašymai atidėti teismo posėdį dėl šalių galimybės sudaryti taikos sutartį buvo teikiami daugelį kartų (2019 m. rugsėjo 25 d., 2019 m. lapkričio 20 d., 2019 m. gruodžio 19 d., 2020 m. vasario 12 d.). Minėti prašymai buvo tenkinami, sudarant šalims galimybę suderinti taikos sutarties sąlygas ir sudarytą taikos sutartį pateikti teismui, išskyrus paskutinį 2020 m. vasario 12 d. šalių pateiktą prašymą. Teismas, siekdamas užkirsti kelią bylos vilkinimui ir atsižvelgdamas į tai, kad analogiški prašymai jau buvo ne kartą tenkinti, prašymą atidėti teismo posėdį atmetė (2020 m. vasario 12 d. teisėjo rezoliucija). Teismui nepatenkinus 2020 m. vasario 12 d. šalių pateikto prašymo atidėti teismo posėdį, šalys turėjo pareigą atvykti į teismo posėdį, tačiau atsakovė į teismo posėdį neatvyko ir iki teismo posėdžio, nei teismui, nei ieškovei nepateikė aplinkybių, susijusių su atsakovės nedalyvavimu teismo posėdyje ar nedalyvavimo priežastimis. Šios aplinkybės nesudarė pagrindo pripažinti, kad atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių.

7. Teismui pripažinus neatvykimą į teismo posėdį nesvarbia priežastimi, atsakovei neatimta teisė nurodyti įrodymus galinčius turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, tačiau atsakovė tokių duomenų nepateikė, o iš esmės pareiškimą grindė tik tuo, kad teismas nesuteikė šalims galimybės sudaryti taikos sutartį. Atmesdamas šiuos argumentus, teismas jau konstatavo, kad teismas analogiškus prašymus tenkino, dėl to nėra pagrindo teigti, kad šalims nebuvo suteikta tokia galimybė.

8. Teismas įvertinęs bylos faktinius duomenis bei teisinę situaciją konstatavo, kad atsakovė nenurodė jokių svarbių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, pareiškimą grindė deklaratyviais teiginiais bei subjektyvia nuomone, todėl atsakovės pateikti argumentai negali turėti įtakos priimto teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Atsakovė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pripažinti paduotu bei grąžinti pirmosios instancijos teismui tolesnei proceso įstatymų nustatytai eigai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Byloje yra pateikti įrodymai apie būtent ieškovės atstovų 2020 m. vasario 12 d. pasiūlymą kitai šaliai trečią kartą bendru šalių prašymu prašyti teismo posėdžio atidėjimo. Jokių atsakovės pasyvumo įrodymų nėra, todėl nėra pagrindo teigti, kad ji vilkino bylos procesą.

9.2. Teismo teiginys, kad nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog sprendimo už akių institutu atsakovė buvo nubausta ar kitaip patyrė nepagrįstų neigiamų teisinių padarinių, prieštarauja esamai situacijai. Jeigu nepagrįstai už akių priimtas sprendimas įsiteisėtų, atsakovė patirtų neigiamas teisines pasekmes, privalėtų atlyginti ieškovei atstovavimo išlaidas pagal dvi byloje esančias ieškovės atstovų sąskaitas, kurių viena (2000 Eur) neturi ryšio su byla, nes joje niekaip nenurodyta nei Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos bylos numeris, nei atsakovė, nei kaip nors kitaip identifikuotas teisme nagrinėjamas ginčas.

9.3. Nors posėdžio išvakarėse teismui paduotas šalių atstovų bendras prašymas atidėti posėdį, tačiau ieškovės atstovei atvykus į posėdį, ieškovė įgijo pranašumą. Pirmosios instancijos teismas tiesiog siūlė ieškovės atstovei pareikšti prašymą dėl sprendimo už akių priėmimo.

9.4. Pirmosios instancijos teismas, ignoravo Lietuvos apeliacinio teismo nustatytą aplinkybę, kad atsakovės atstovas į teismo posėdį nenuvyko dėl svarbios priežasties (Lietuvos Apeliacinio Teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-848-1120/2020 18 punktas) ir atsakovės neatvykimo į teismo posėdį priežastį pripažino nesvarbia. Taip pat pirmosios instancijos teismas paneigė ir Lietuvos apeliacinio teismo nustatytą aplinkybę, kad atsakovės atstovui į posėdį neatvykus dėl svarbios priežasties (tos pačios nutarties 22 punktas), atsakovei nekilo pareiga pasisakyti dėl CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybės, nes skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog atsakovė nenurodė jokių svarbių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, pareiškimą grindė deklaratyviais teiginiais bei subjektyvia nuomone.

10. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atsakovės atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

10.1. Teismas skundžiamoje nutartyje, laikydamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartyje pateikto išaiškinimo, nepripažino atsakovės neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbiomis, tai reiškia, kad sprendimas už akių buvo priimtas teisėtai, o prašymas peržiūrėti teismo sprendimą už akių atmestinas.

10.2. Nors teismas priimdamas sprendimą už akių atliko tik formalų abiejų proceso šalių pateiktų įrodymų įvertinimą, jis priėmė tokį teismo sprendimą, koks būtų priimtas ir išnagrinėjus bylą iš esmės. Nesant jokių papildomų įrodymų byloje teismas, net ir atnaujinęs bylos nagrinėjimą, priims tokį patį sprendimą. Taigi, bylos nagrinėjimo atnaujinimas bylos baigties rezultato nepakeis ir tiesiog pareikalaus bereikalingų papildomų teismo ir šalių laiko sąnaudų.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

12. Apeliacijos dalyką nagrinėjamoje byloje sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas apeliantės pareiškimas dėl sprendimo, priimto jai už akių, peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 straipsnis). Pažymėtina, kad teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu.

14. Sprendimo už akių sąlygos įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis).

15. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu nustato bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Pareiškimą teikianti šalis turi įrodyti bent vieną iš aptartų sąlygų.

16. Apeliantė siekė įrodyti tik vieną iš šių sąlygų, teigdama, kad teisinio pagrindo sprendimui už akių priimti nagrinėjamu atveju nebuvo, nes atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko dėl svarbios priežasties. Nei argumentų, nei juos pagrindžiančių įrodymų, kurie, jos vertinimu, būtų galėję turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, apeliantė nenurodė. Todėl apeliacinės instancijos teismas ir pasisako tik dėl to, ar šioje byloje galėjo būti priimtas teismo sprendimas apeliantei už akių.

17. Sprendimo už akių instituto paskirtis yra užkirsti galimybes vilkinti procesą, todėl ši priemonė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negali būti taikoma formaliai, vien nustačius atsakovės neatvykimo į teismo posėdį be svarbios priežasties faktą. Apeliantė nurodė aplinkybes, dėl kurių, jos manymu, neatvykimo į 2020 m. vasario 13 d. posėdį priežastys pripažintinos svarbiomis, t. y. atsakovė nebuvo pasyvi proceso šalis, šalys kartu bendru sutarimu teikė prašymą 2020 m. vasario 13 d. posėdį atidėti, atsakovės atstovas per klaidą teisėjo rezoliucijos nepastebėjo ir, tikėdamasis, kad bus vadovaujamasi byloje nusistovėjusia praktika, kai šalių bendrai teikiami prašymai dėl teismo posėdžio atidėjimo buvo tenkinami, į posėdį nevyko. Pažymėtina, kad ieškovės atstovė 2020 m. vasario 13 d. teismo posėdžio metu (garso įrašo 1 min. 52 sek. – 2 min 40 sek.) paaiškino, jog yra sudėtinga derėtis dėl taikos sutarties sąlygų, tai užtrunka (3 min. 30 sek. – 3 min. 54 sek.) ir reikia dar bent mėnesio galutiniam taikos sutarties sąlygų suderinimui. Pasak ieškovės atstovės, derybų procesas dėl taikos sutarties sąlygų derinimo vyksta, tačiau užsitęsė.

18. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovės atstovo neatvykimo į 2020 m. vasario 13 d. teismo posėdį priežastys nepripažintinos svarbiomis, kelia pagrįstų abejonių, kadangi civilinė byla buvo nagrinėjama apie metus laiko (ieškinys teismui pateiktas 2019 m. kovo 27 d.), šalims teismas jau buvo suteikęs terminą išspręsti ginčą taikiai, ieškovės atstovė patvirtino, kad derybos dėl taikos sutarties sudarymo tarp šalių buvo vedamos, o toks elgesys ir susitarimai tik skatintini, todėl jų įgyvendinimui turėtų būti sudarytos sąlygos. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad prioritetas turi būti teikiamas taikiam ginčo išsprendimui, o šiuo atveju tiek iš abiejų šalių atstovų pateikto prašymo atidėti teismo posėdį turinio, tiek iš ieškovo atstovės paaiškinimo teismo posėdžio metu akivaizdu, kad šalys iš tiesų derėjosi dėl taikos sutarties sąlygų, iš esmės jau buvo jas suderinę, t. y. taikos sutarties sudarymo procesas nebuvo imituojamas, jis buvo realus. Be to, kaip nurodė ieškovės atstovė 2020 m. vasario 13 d. posėdžio metu, taikos sutarties sąlygų derinimas užtruko, nes ieškovei taikos sutarties sąlygas reikia derinti ir su Italijos patentiniais patikėtiniais, t. y. ir taikos sutarties sąlygų derinimo procesas nebuvo vilkinamas, o užsitęsė dėl objektyvių priežasčių, kurios negalėtų būti vertinamos kaip piktnaudžiavimas procesu bei bylos vilkinimas. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju atsakovės atstovo vienkartinis neatvykimas į teismo posėdį, nepastebėjus teisėjo rezoliucijos netenkinti abiejų šalių pateiktą bendrą prašymą atidėti teismo posėdį, negali būti prilyginamas šalies pasyviam elgesiui procese, veikimui prieš greitą bylos išnagrinėjimą.

19. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sprendimo už akių priėmimas, kaip procesinės priemonės taikymas, esant jau pažengusioje bylos nagrinėjimo stadijoje (pasiruošimas bylos nagrinėjimui vyko paruošiamųjų dokumentų būdu, kurio metu atsakovei pateikus atsiliepimą į ieškinį, ieškovė pateikė dubliką, o atsakovė tripliką), šalims siekiant kilusį ginčą išspręsti taikiai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra neproporcinga, dar labiau vilkinanti procesą priemonė, nei teismo posėdžio atidėjimas, suteikiant šalims galimybę kilusį ginčą išspręsti taikiu būdu.

20. Atsižvelgus į nurodytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, tik formaliai pasisakęs dėl pareiškimo argumentų, nepagrįstai neįvertino to, jog susiklosčius nurodytoms aplinkybėms sprendimo už akių priimti nebuvo pagrindo, dėl to, atitinkamai, nebuvo pagrindo atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

21. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netenkindamas atsakovės prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netinkamai taikė CPK normas, reglamentuojančias sprendimo už akių priėmimo, jo panaikinimo sąlygas ir tvarką, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, ją perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 13 d. sprendimą už akių panaikinti, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėja Rasa Gudžiūnienė

Paminėta tekste:

e2-848-1120/2020

CPK 288 str. Pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjimas

CPK

CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos