2023 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų B. P. ir L. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį civilinėje byloje pagal ieškovų B. P. ir L. P. ieškinį atsakovei B. D. dėl turto išreikalavimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė J. L.,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai B. P. ir L. P. (toliau – ir ieškovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami: 1) priteisi ieškovei B. P. iš atsakovės B. D. (toliau – ir atsakovė) 339,50 gramų aukso dirbinių, kurių preliminari vertė yra 19 012,00 Eur, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų; 2) priteisti ieškovui L. P. iš atsakovės 3 750 Eur, 11 250 JAV dolerių, 169,75 gramų aukso dirbinių, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų; 3) skirti turto – 679,50 gramų aukso dirbinių – turto vertinimo ekspertizę; 4) išreikalauti iš Druskininkų 2-ojo notarų biuro notarės J. L., V. P., mirusio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo bylą.

2. Nurodė, kad 2022 m. birželio 30 d. mirė ieškovės B. P. sutuoktinis V. P., kuris buvo ir ieškovo L. P. tėvas. Po V. P. mirties nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini), pagal testamentą lygiomis dalimis paveldėjo ieškovas L. P. ir atsakovė, o likusiai nepaveldėtai nekilnojamojo turto daliai, ieškovei B. P. buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas. V. P. mirties metu, jo ir ieškovės B. P. namuose buvo likęs kitas, santuokoje įgytas turtas – 45 000 JAV dolerių, 15 000 Eur ir 679 gramų aukso dirbinių, kuriuos neteisėtai saugo atsakovė.

3. Testamentu V. P. visą savo turtą lygiomis dalimis paliko ieškovui L. P. ir atsakovei, tačiau V. P. nuosavybės teise priklausiusi pinigų ir aukso dirbinių dalis taip pat sudaro palikimo dalį ir yra dalytina tarp atsakovės ir ieškovo L. P., o ieškovei B. P. priklausanti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis, mirus sutuoktiniui V. P., nustoja būti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės objektu ir pripažintina asmenine nuosavybe, todėl remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.100 straipsnio 1 dalimi, CK 3.117 straipsnio 1 dalimi, ieškovės asmeninę nuosavybę sudaro 22 500 JAV dolerių, 7 500 Eur ir 334,50 gramų aukso dirbinių. Likusi pinigų ir aukso dalis sudaro palikimą, kuris lygiomis dalimis, pagal mirusiojo V. P. testamentą, dalytinas tarp ieškovės L. P. ir atsakovės. Ieškovei priklausančią dalį pinigų (22 500 JAV dolerių ir 7 500 Eur), atsakovė 2022 m. liepos 18 d. ir 2022 m. spalio 8 d. grąžino, tačiau iki šiol nėra grąžinusi ieškovei priklausančios dalies aukso dirbinių, t. y. 339,50 gramų, o ieškovui L. P. 1/2 dalies palikimo – 11 250 JAV dolerių, 3 750 Eur ir 169,75 gramų aukso dirbinių.

4. Nurodė, kad pareikšto vindikacinio ieškinio suma yra 43 845,38 Eur, todėl ieškinys teismingas Vilniaus apygardos teismui.

5. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 31 d. nutartimi B. P. ir L. P. ieškinį atsisakė priimti. Teismas nustatė, kad ieškovų ieškinio reikalavimai, apskaičiavus visų valiutų vertę eurais, sudaro 15 327,38 Eur, o prašomi priteisti aukso dirbiniai įkainoti 28 518 Eur, taikant 999,9 prabos aukso vertę. Teismas padarė išvadą, kad nustatyti tikrąją ieškinio sumą ir mokėtiną žyminio mokesčio dydį nėra galimybių, kadangi ne tik tiksliai nežinoma prašomo priteisti turto rinkos vertė, bet ir neaiški turto (aukso dirbinių) sudėtis. Pirmosios instancijos teismas laikėsi nuostatos, kad ieškinio reikalavimų suma sudaro 15 327,38 Eur, todėl byla teisminga ne apygardos, bet apylinkės teismui.

6. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gruodžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1179-330/2022 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 31 d. nutartį ir ieškovų ieškinio priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, manydamas, kad ieškinyje nurodyta aukso dirbinių vertė aiškiai neatitinka tikrosios išreikalaujamo turto vertės, vadovaudamasis CPK 85 straipsnio 2 dalimi, pats turėjo rašytinio proceso tvarka nustatyti prašomo išreikalauti turto (aukso dirbinių) vertę ir pagal ją apskaičiuoti ieškinio sumą. Nenustatęs ieškinio sumos dėl turto išreikalavimo, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškinio suma yra mažesnė nei 40 000 Eur. Tik teismui (ar ieškovui) įkainojus ieškinio reikalavimus dėl turto išreikalavimo, galima tiksliau nustatyti ieškinio teismingumą apylinkės ir apygardos teismo kompetencijai. Teismas pažymėjo, kad, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti, t. y. nustatęs ieškinio dalyko trūkumus, teismas turi ne atsisakyti priimti ieškinį, bet taikyti ieškinio trūkumų pašalinimo institutą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 7 d. nutartimi B. P. ir L. P. ieškinį atsisakė priimti.

8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal ieškovų pateiktus duomenis neįmanoma nustatyti tikslios aukso dirbinių prabos bei jų vertės, todėl labiau tikėtina, kad dauguma aukso dirbinių nėra didesnės negu 585 prabos, todėl šiuo konkrečiu atveju aukso vertė turėtų būti skaičiuojama pagal 585 prabos vertę.

9. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, skaičiuojant aukso vertę pagal 585 prabą, tikslinga vertinti pagal didžiausią šio aukso supirkimo kainą Lietuvoje – 34 Eur/g. Teismas nustatė, kad ieškovės B. P. reikalaujamo grąžinti 339,5 gramų aukso dirbinių vertė yra 11 543 Eur (34 Eur x 339,5 gramai), o ieškovo L. P. reikalaujamo grąžinti 169,75 gramų aukso dirbinių vertė yra 5 771,50 Eur (34 Eur x 169,75 gramai). Teismas padarė išvadą, kad ieškovų pareikšto ieškinio suma yra 32 641,88 Eur (11 543 Eur + 3 750 Eur + 11 577,38 Eur + 5 771,50 Eur), todėl šiuo atveju byla nėra teisminga Vilniaus apygardos teismui (CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

III. Atskirojo skundo argumentai

10. Ieškovai atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovų ieškinį, nes neteisingai nustatė juvelyrinių dirbinių vertę, skaičiuodamas aukso vertę pagal 585 prabą, nors pagal ieškovų pateiktus duomenis teismas aukso vertę turėjo skaičiuoti pagal 999,9 prabą. Šiuo metu rinkoje aukso (999,9 prabos) minimali kaina yra 49 Eur už gramą, maksimali – 140 Eur už gramą. Esant tokiai situacijai, pirmosios instancijos teismas, pakartotinai spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turėjo atsižvelgti į Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutarties išaiškinimus ir nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigojant ieškovus patikslinti priteistinų aukso dirbinių sąrašą ir pateikti papildomus įrodymus dėl jų rinkos kainos.

10.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad aukso dirbiniai ieškovės ir jos sutuoktinio laikotarpiu nuo 1989 m. iki 1997 m. buvo perkami nauji, nenaudoti, siekiant išvengti pinigų nuvertėjimo. Kadangi auksas yra dirbiniuose, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos turto vertinimo pagrindų įstatymą, išreikalautinų aukso dirbinių vertė skaičiuotina pagal atitinkamų aukso dirbinių rinkos kainas, bet ne aukso laužo vertę, nes šiuo konkrečiu atveju kiekvienas aukso dirbinys yra unikalus, todėl tikslią jų vertę gali nustatyti tik specialistas. Atsižvelgiant į tai, kad aukso dirbiniai, kurių bendras svoris 679,5 gramai yra pas atsakovę, ieškovai, paduodami ieškinį, negali tiksliai apskaičiuoti aukso dirbinių vertės.

10.3. Tikimybė, kad tikroji ieškinio suma yra mažesnė nei apytikriai nurodyta 43 845,38 Eur suma, yra nedidelė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti apeliantų ieškinį kaip neteismingą apygardos teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

13. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, vis dėlto tai nereiškia, kad ši teisė yra absoliuti ir įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ar tam tikrų formalių reikalavimų, kuriuos turi atitikti teismui pateikiamas kreipimasis. Pažeista asmens teisė gali būti apginta teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu egzistuoja teisės kreiptis į teismą prielaidos ir asmuo savo teisę į teisminę gynybą realizuoja nepažeisdamas šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų.

14. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (liet. savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).

15. CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta norma, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui. Apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo (CPK 27 straipsnio 1 punktas). Pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus bylose dėl pinigų išieškojimo ieškinio suma nustatoma pagal ieškomą sumą, o bylose dėl turto išreikalavimo – pagal išreikalaujamo turto rinkos vertę. Remiantis CPK 85 straipsnio 2 dalimi ieškinio sumą nurodo ieškovas, o tuo atveju, jeigu nurodyta suma aiškiai neatitinka tikrosios išreikalaujamo turto vertės, ieškinio sumą rašytinio proceso tvarka nustato teismas.

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantai siekia apginti savo pažeistas teises pareikšdami vindikacinį ieškinį atsakovei dėl turto (aukso juvelyrinių dirbinių), kuris atsirado po V. P. mirties, išreikalavimo. Pirmosios instancijos teismas, pakartotinai spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nustatė, kad apeliantės B. P. reikalaujamo grąžinti 339,5 gramų aukso dirbinių vertė yra 11 543 Eur (34 Eur x 339,5 gramai), o apelianto L. P. reikalaujamo grąžinti 169,75 gramų aukso dirbinių vertė yra 5 771,50 Eur (34 Eur x 169,75 gramai). Teismas padarė išvadą, kad apeliantų pareikšto ieškinio suma yra 32 641,88 Eur (11 543 Eur + 3 750 Eur + 11 577,38 Eur + 5 771,50 Eur). Apeliantai su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, nes turėjo nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti duomenis apie aukso juvelyrinių dirbinių vertę. Taip pat nurodo, kad teismas neteisingai nustatė juvelyrinių dirbinių vertę, skaičiuodamas aukso vertę pagal 585 prabą, nors pagal pateiktus duomenis teismas aukso vertę turėjo skaičiuoti pagal 999,9 prabą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atskirojo skundo argumentais nesutinka.

17. Apeliantai nurodo, kad auksinių juvelyrinių dirbinių vertė yra 43 845,38 Eur, šiems teiginiams pagrįsti apeliantai kartu su ieškiniu pateikė V. P. užrašų knygutę, kurioje, atlikti įrašai nuo 1989 m. rugsėjo 25 d. iki 1997 m. birželio 29 d. apie juvelyrinius dirbinius. Užrašuose nurodyta, kad juvelyrinių dirbinių vertė – 33 990,50 Lt, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, objektyvių duomenų, kurie patvirtintų tokią vertę apeliantai kartu su ieškiniu nepateikė. Sutiktina su apeliantų argumentais, kad tikrąją juvelyrinių dirbinių kainą, atsižvelgiant į auksinių dirbinių prabą, bus galima nustatyti tik išreikalavus iš atsakovės prašomus priteisti juvelyrinius dirbinius ir paskyrus byloje turto vertinimo ekspertizę, tačiau šioje proceso stadijoje nėra pagrindo spręsti, jog ieškinio suma yra didesnė nei 40 000 Eur (CPK 27 straipsnio 1 punktas (aktuali straipsnio redakcija nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.)).

18. Pažymėtina, kad šiuo konkrečiu pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo taikyti ieškinio trūkumų taikymo institutą nustatant apeliantams terminą pateikti duomenis apie juvelyrinių dirbinių vertę, nes kaip minėta juvelyrinių dirbinių vertę bus galima nustatyti tik paskyrus ir atlikus byloje turto vertinimo ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylą išnagrinėjus apylinkės teisme ir nustačius, kad ieškinio suma yra didesnė nei 40 000 Eur, nebūtų teisinio pagrindo panaikinti teismo sprendimą dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, nes 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja CPK 27 straipsnio 1 punkto redakcija, pagal kurią apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas kuriose ieškinio suma didesnė kaip šimtas tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju apeliantų teisėti lūkesčiai išnagrinėjus bylą apylinkės nebus pažeisti. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti apeliantų ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

Dėl procesinės bylos baigties

19. Apibendrindamas nurodytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamosios nutarties priėmimo metu tinkamai taikė CPK nuostatas, reglamentuojančias teismo teisę atsisakyti priimti ieškinį nustačius, jog ieškinys yra teismingas apylinkės teismui, todėl apeliantų skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danguolė Martinavičienė

Paminėta tekste:

CK

CK3 3.117 str. Sutuoktinių bendro turto dalys

CPK 85 str. Ieškinio suma

CPK 27 str. Civilinės bylos, teismingos apygardos teismams

CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos

CPK 5 str. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos

CPK 137 str. Ieškinio priėmimas

CPK

CPK 337 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės