Dėl užstato bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, kai viena iš ieškovių yra Pietų Korėjos bendrovė

Apžvalga

1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencija dėl tarptautinės teisės kreiptis į teismą (toliau – Hagos konvencija), kurioje nustatytas draudimas taikyti užstato institutą, tampa privaloma tik jai įsigaliojus ją pasirašiusioje susitariančioje valstybėje. Pietų Korėja, kurioje ieškovė įsteigta, nėra Hagos konvencijos narė ir (ar) susitariančioji valstybė, taigi, ir teisinių padarinių

šis tarptautinis teisės aktas jai negali sukelti. Aplinkybė, kad antroji ieškovė yra Hagos konvencijos susitariančioji valstybė (Vokietijoje ji įsigaliojo 1988 m. birželio 1 d.), savaime nereiškia, kad Hagos konvencijos galiojimas pirmajai ieškovei turi būti aiškinamas per plačiai – toks aiškinimas nebūtų suderinamas su teisiniu reglamentavimu, susijusiu su tarptautinių sutarčių ratifikavimu ir jų galiojimu.

Taigi, pirmosios ieškovės registracijos ir veiklos valstybė nėra pasirašiusi ir ratifikavusi tarptautinės sutarties, kuria draudžiama taikyti užstato institutą, todėl nėra prielaidų atmesti atsakovės prašymą įpareigoti sumokėti užstatą bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.