2020 m. spalio 1 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Tikniūtė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovams V. J. ir A. J. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo, nepareiškiantis reikalavimų ieškovės pusėje – A. M..
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. M. (toliau – ieškovė) pateikė teismui ieškinį, prašydama pripažinti negaliojančiomis (niekinėmis) ab initio 2018 m. kovo 7 d. ir 2018 m. birželio 20 d. paskolos sutartis. Pripažinus negaliojančiomis (niekinėmis) ab initio nurodytas paskolos sutartis, taikyti restituciją, įpareigojant ieškovę ir trečiąjį asmenį A. M. grąžinti atsakovams V. J. ir A. J. (toliau – atsakovai) pagal 2018 m. kovo 7 d. paskolos sutartį – 20 000 Eur, pagal 2018 m. birželio 20 d. paskolos sutartį – 40 000 Eur.
2. Kauno apylinkės teismas 2020 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovams V. J. ir A. J., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. M., dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo, pagal teismingumą perdavė nagrinėti Kauno apygardos teismui.
3. Kauno apygardos teisme 2020 m. birželio 1 d. gautas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – uždrausti atsakovui įgyvendinti jo, kaip hipotekos kreditoriaus teises, vykdomosiose bylose Nr. 0034/19/00395 bei Nr. 0034/19/00363. Nurodoma, jog, netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas, kuriuo būtų taikoma restitucija, pripažinus negaliojančiomis paskolos bei įkeitimo sutartis, taptų nebeįvykdomas, kadangi pasiskolintos sumos jau būtų išieškotos priverstine tvarka iš įkeisto turto atsakovui pasinaudojus tariamomis hipotekos kreditoriaus teisėmis, kurias, ieškinio tenkinimo atveju, teismas pripažintų taipogi negaliojančiomis.
4. Ieškovė papildomai paaiškino, kad atsakovui išvaržius hipoteka įkeistą turtą (pasinaudojus savo hipotekos kreditoriaus teisėmis), pagal galimai negaliojančias hipotekos sutartis ir iš jų kylančias prievoles, išvaržytas nekilnojamas turtas pereitų sąžiningam trečiajam asmeniui, iš kurio išieškojimas, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.96 straipsnio 2 dalį, yra negalimas. Tokiu atveju galimybės atgauti niekinių hipotekos sutarčių pagrindu išvaržytą turtą būtų labai minimalios. Net jei vykdomosiose bylose išvaržomas turtas nebūtų parduotas pirmosiose varžytinėse, atsakovas, pasinaudodamas savo hipotekos kreditoriaus teisėmis, galėtų išvaržomą turtą įsigyti vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 719 straipsnio 1 dalimi po pirmųjų varžytinių. Be to, ieškovės duomenimis, atsakovas Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-993/2019 yra pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 7 532 Eur bauda bei 105 760,64 Eur konfiskacija. Tai reiškia, jog yra labai didelė tikimybė bei grėsmė, jog tuo atveju, jeigu turtas pereitų atsakovui po pirmųjų varžytinių, jis būtų panaudotas paties atsakovo finansiniams įsipareigojimams dengti, todėl ieškovė galimybę susigrąžinti pagal negaliojančias hipotekos sutartis išvaržytą turtą prarastų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apygardos teismas 2020 m. birželio 2 d. nutartimi ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.
6. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turinį, nustatė, kad prašymu iš esmės yra reiškiamas tapatus reikalavimas, t. y. prašomos taikyti tos pačios laikinosios apsaugos priemonės, kurias taikė Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 24 d. nutartimi, kurios pagrįstumo ir teisėtumo klausimas jau buvo išspręstas Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi, teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetus. Minėta Kauno apygardos 2020 gegužės 26 d. nutartis yra įsiteisėjusi. Teismas pažymėjo, kad pirminiame prašyme ieškovė prašė sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0034/19/00363 (įskaitant paskelbtų varžytinių Nr. 187448 sustabdymą) ir Nr. 0034/19/00395 (įskaitant paskelbtų varžytinių Nr. 187449 sustabdymą), o pakartotinai teiktame prašyme prašė uždrausti atsakovui įgyvendinti jo, kaip hipotekos kreditoriaus teises, vykdomosiose bylose Nr. 0034/19/00395 bei Nr. 0034/19/00363. Teismo vertinimu, iš esmės tai yra tapatūs prašymai, nes ieškovė siekia to paties tikslo – sustabdyti išieškojimo veiksmus. Teismas įvertinęs prašyme nurodytus argumentus ir atsižvelgęs į prašymo turinį, sprendė, kad nagrinėjamu atveju faktinės aplinkybės nepasikeitė, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra tapačios, todėl prašymą atmetė kaip nepagrįstą
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Ieškovė atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose įtvirtintos laikinosios apsaugos priemonės negali būti laikomis tokiomis pačiomis (identiškomis), kadangi tokiu atveju įstatymų leidėjas nebūtų šių laikinųjų apsaugos priemonių išdėstęs atskirai. Teismo išvada dėl laikinųjų apsaugos priemonių tapatumo būtų pagrįsta tik tuomet, jei ir pakartotiniu prašymu ieškovė būtų reikalavusi laikinosios apsaugos priemonės taikymo, kuri įtvirtinta 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte, t. y. išieškojimo vykdymo procese sustabdymo. Teismo pozicijos nepagrįstumą patvirtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose įtvirtintos laikinosios apsaugos priemonės yra tapačios, nesiremia jokia teismų praktika, kurioje toks šių laikinųjų apsaugos priemonių tapatumas būtų patvirtintas.
7.2. Jei būtų laikomasi tokios pirmosios instancijos teismo padiktuotos argumentacijos linijos, būtų prieita prie absurdiškos situacijos, kuomet vieną kartą netenkinus prašymo taikyti tam tikrame punkte įtvirtintos laikinosios apsaugos priemonės, ieškovas nebegalėtų prašyti kitos (pavyzdžiui, mažiau varžančios atsakovo teises ir labiau šalių interesų pusiausvyrą atitinkančios) laikinosios apsaugos priemonės, kadangi tokie prašymai būtų atmetami konstatavus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių tapatumą, net neanalizuojant jų pagrįstumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu.
7.3. Teisinės pasekmės, kurias sukeltų vykdomųjų bylų sustabdymas ir uždraudimas atsakovui naudotis hipotekos kreditoriaus teisėmis yra skirtingos, todėl teigti, kad abi laikinosios apsaugos priemonės sukelia identiškas pasekmes ir yra tapačios – negalima. Paaiškintina, jog uždraudžiant hipotekos kreditoriui naudotis jo teisėmis vykdomosios bylos, priešingai nei taikant CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintą laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, nebūtų sustabdytos, kadangi hipotekos kreditorius savo teises įgyvendina vykdomąsias bylas inicijuojant, bet ne jas vykdant. Tai reiškia, jog priešingai nei CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtina laikinoji apsaugos priemonė, CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta laikinoji apsaugos priemonė nesudarytų kliūčių atsakovui įkeistą turtą parduoti varžytinėse.
8. Atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą atsakovas V. J. prašo atskirojo skundo netenkinti, ieškovei skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Ieškovė veikia prieš savo ieškinio reikalavimus, nes sistemingai piktybiškai reikalauja sutrukdyti neginčijamos ir iš atsakovų gautos 60 000 Eur paskolos sumos grąžinimui ir išieškojimui. Atsakovai patiria ilgalaikius nepatogumus rašydami atsiliepimus, gaišdami laiką. Būtina 50 proc. ieškovei paskirtos baudos skirti atsakovams kaip kompensaciją už patiriamą turtinę ir neturtinę žalą.
8.2. Ieškovės 2020 m. birželio 1 d. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra iš esmės tapatus ankstesniam prašymui, kuris buvo teisingai išspręstas Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi, nes ieškovė vėl siekia to paties tikslo – neteisėtai vilkinti ir sustabdyti išieškojimą.
8.3. Ieškovės pateikti argumentai yra deklaratyvūs ir prieštarauja teismų praktikai.
9. Atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą atsakovė A. J. prašo atskirojo skundo netenkinti, ieškovei skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šios sąlygos byloje yra.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos abi šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
12. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinimas byloje neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, ieškovei pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1068-236/2020; 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-893-370/2020; 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-987-407/2020; 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-900-302/2020 ir kt.).
13. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė du prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 2020 m. kovo 19 d. prašymą ir 2020 m. birželio 1 d. prašymą. Byloje nustatyta, kad 2020 m. kovo 19 d. prašymu ieškovė prašė sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0034/19/00363 ir Nr. 0034/19/00395 (įskaitant paskelbtų varžytinių stabdymą). Prašyme nurodė, kad ieškovei palankiu teismo sprendimu pripažinus sudarytas paskolos sutartis negaliojančiomis, negaliojančiais taptų ir hipotekos sandoriai, kurių pagrindų vykdomas išieškojimas. Vykdymo veiksmų nesustabdžius, ieškovei palankus teismo sprendimas netektų prasmės, kadangi remiantis negaliojančiais hipotekos sandoriais ieškovės turtas jau būtų išvaržytas. Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 24 d. nutartimi ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė, tačiau dėl minėtos nutarties buvo paduotas atskirasis skundas, kuris Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi buvo tenkintas. Minėta Kauno apygardos teismo nutartimi Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. nutartis buvo panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas.
14. Naujai teikiamu 2020 m. birželio 1 d. prašymu ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui įgyvendinti jo, kaip hipotekos kreditoriaus teises, vykdomosiose bylose Nr. 0034/19/00395 ir Nr. 0034/19/00363. Naujai teikiamame prašyme ieškovė atsakovo nesąžiningumą ir grėsmę teismo sprendimo įvykdymui įrodinėjo ir papildoma aplinkybe, ieškovės nuomone, patvirtinančia grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. - atsakovas Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-993/2019 yra pripažintas kaltu pagal BK 202 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 7 532 Eur bauda bei 105 760,64 Eur konfiskacija. Ieškovės vertinimu, yra labai didelė tikimybė bei grėsmė, jog tuo atveju, jeigu turtas pereitų atsakovui po pirmųjų varžytinių, jis būtų panaudotas paties atsakovo finansiniams įsipareigojimams dengti, o ieškovė prarastų galimybę susigrąžinti pagal negaliojančias hipotekos sutartis išvaržytą turtą.
15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad abiem prašymais ieškovė reiškė iš esmės tapatų reikalavimą, kurio pagrįstumo ir teisėtumo klausimas išspręstas Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi. Konstatavęs prašymų tapatumą pirmosios instancijos teismas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų nepasisakė.
16. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir 10 punkte nurodytos laikinosios apsaugos priemonės nėra tapačios savaime visais atvejais. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju abiem ieškovės prašymais dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra siekiama iš esmės to paties tikslo, t. y. sustabdyti išieškojimą iš ieškovės turto. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismas netenkindamas tokio ieškovės prašymo iš esmės suabsoliutino pačios priemonės tapatumo kriterijų, nevertindamas ar pakartotiniame ieškovės prašyme yra nurodyta naujų aplinkybių, patvirtinančių galimą grėsmę teismo sprendimo įvykdymui.
17. Įstatymas nedraudžia teikti prašymo ir dėl tapačių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jei teismui nurodomos pasikeitusios ar naujai paaiškėjusios faktinės aplinkybės, patvirtinančios galimą grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Šiuo atveju nustatyta, kad ieškovė antrąjį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių grindė papildoma aplinkybe, jog atsakovas Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 202 straipsnio 1 dalį (neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla), jam paskirta didelės vertės turto konfiskacija (105 760,64 Eur). Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. nuosprendis yra įsiteisėjęs.
18. Baudžiamojoje byloje konstatuota, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d. vertėsi pinigų skolinimo fiziniams asmenims veikla, pažeidė esminius pinigų skolinimo veiklos legalumui keliamus reikalavimus, nedeklaravo gaunamų pajamų už pinigų skolinimą, jų neapskaitė, nesumokėjo mokesčių į valstybės biudžetą.
19. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apygardos teismas, gavęs pakartotinį ieškovės prašymą, turėjo įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas pagal ieškovės nurodytas naujas aplinkybes. Kaip minėta, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos dvi sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018). Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo.
20. Dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio preliminarus pagrįstumas buvo konstatuotas Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi. Ieškovės pateiktas ieškinys atitiko visus procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, ieškovės pasirinktinas teisių gynybos būdas yra galimas, prie ieškinio pridėti, ieškovės vertinimu, ieškinį pagrindžiantys įrodymai. Atitinkamai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad ieškinys preliminariai nepagrįstas.
21. Dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, pagrindimo, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, sutiktina su ieškovės argumentu, kad neuždraudus atsakovui naudotis hipotekos kreditoriaus teisėmis, jai palankaus teismo sprendimo apeliacinėje instancijoje atveju teismo sprendimo įvykdymas tikėtina nebūtų galimas, t. y. paskolos sutartis nuginčijus ir ieškovę įpareigojus gautas lėšas atsakovui grąžinti restitucijos būdu, šios teismo sprendimo dalies įvykdymas netektų prasmės, kadangi atsakovas jau būtų grąžintinas lėšas išieškojęs iš įkeisto turto, nepaisant to, kad hipotekos sandoriai pagal kuriuos atliktas išieškojimas teismo sprendimu taip pat būtų pripažinti negaliojančiais.
22. Papildomai atsižvelgtina ir į tai, kad, kaip minėta, atsakovas įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. nuosprendžiu yra nuteistas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį. Byloje nustatyta, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2013 m. vertėsi neteisėta komercine, finansine veikla, atsakovui paskirtas itin didelės apimties turto konstatavimas. Sutiktina su ieškovės argumentu, kad leidus atsakovui naudotis hipotekos kreditoriaus teisėmis, jei įkeistas turtas pereitų atsakovui, šis galimai turtą panaudotų savo įsiskolinimams padengti, pasinaudojęs neteisėtai įgytomis hipotekos kreditoriaus teisėmis. Tokia situacija prieštarautų ir bendriesiems protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams (CK 1.5 straipsnis).
23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad vykdymo veiksmai gali būti stabdomi, kai prasidėjus vykdymo procesui skolininkas ar kitas asmuo įstatymų nustatyta tvarka ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas (pvz., notarų vykdomieji įrašai užprotestuotuose ar neprotestuotinuose vekseliuose, ginčijami patys vekseliai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013). Nagrinėjamu atveju, pripažinus paskolos sutartis negaliojančiomis, akcesorinė prievolė (hipotekos sandoriai pagrindinei prievolei užtikrinti) taip pat būtų laikoma negaliojančia, o negaliojančių sandorių pagrindu išduotų vykdomųjų įrašų vykdymas – negalimas. Atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytus motyvus, teismas pripažįsta, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina egzistuojant grėsmę būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl yra tikslinga sustabdyti išieškojimo iš ieškovės turto veiksmus. Teismui pripažinus, kad ieškovė siekia būtent tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės taikymo, jo nesaisto ieškovės prašyme pasirinkta kitokia lingvistinė prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės formuluotė.
Dėl procesinės bylos baigties
24. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina, o klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a:
Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti.
Sustabdyti išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00363 pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. ML-2520 iš skolininkų A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) turto išieškotojo V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Sustabdyti išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00395 pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ML-2767 iš skolininkų A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) turto išieškotojo V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Teisėja Agnė Tikniūtė
Paminėta tekste:
CK
CPK
BK
CPK 145 str. Laikinosios apsaugos priemonės
CPK 95 str. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės
CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
CPK 144 str. Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms
e2-11-196/2018
e2-1068-236/2020
BK 202 str. Neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla
CK1 1.5 str. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymas
3K-3-678/2013
CPK 337 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės