2021 m. spalio 21 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovių V. F. ir A. M. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovių ieškinį atsakovei asociacijai Lietuvos antstolių rūmams dėl nuosavybės teise priklausančių daiktų grąžinimo iš neteisėto valdymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, antstolis R. S.,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės V. F. ir A. M. P. kreipėsi į teismą, prašydamos įpareigoti atsakovę asociaciją Lietuvos antstolių rūmus grąžinti neteisėtai valdomus ieškovėms nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius daiktus, o nesant galimybės juos grąžinti natūra – priteisti iš atsakovės 83 075 Eur žalai atlyginti, 6 proc. palūkanas, skaičiuojamas nuo 2017 m. kovo 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 20 000 Eur privačios terapijos išlaidų; priteisti ieškovei V. F. 5 000 Eur, o ieškovei A. M. P. – 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Ieškovės nurodė, kad trečiasis asmuo antstolis R. S., ieškovėms nedalyvaujant, vykdė jų iškeldinimą iš gyvenamojo namo. Iškeldinimo metu buvo išvežta 212 kilnojamųjų daiktų ir dalis šių daiktų, kurių bendra vertė sudaro 83 075 Eur, nebuvo grąžinta ieškovėms. Ieškovės nurodo nebuvusios informuotos, kas saugo jų daiktus, o iškeldinimą vykdęs antstolis vengia su jomis bendradarbiauti, todėl jos siekia šiuos daiktus išreikalauti. Dėl antstolio veiksmų ieškovių atžvilgiu joms buvo sukelta neturtinė žala – jos patyrė neigiamus išgyvenimus, sukrėtimus ir stresą. Ieškovės reiškia reikalavimus atsakovei, nes jai, ieškovių vertinimu, yra tiesiogiai pavaldus antstolis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį.
4. Teismas nurodė, kad pagal Vilniaus apygardos teismo suformuotą praktiką, vindikacinis ieškinys, nepriklausomai nuo prašomų išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo daiktų vertės, yra neturtinio pobūdžio ieškinys, kuris yra teismingas apylinkės teismams. Todėl ieškovių reiškiamas reikalavimas dėl joms nuosavybės teise priklausančių kilnojamųjų daiktų grąžinimo yra kvalifikuotinas kaip neturtinis ir jų inicijuojama byla yra teisminga Vilniaus apylinkės teismui.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Ieškovė atskirajame skunde prašo priimti nagrinėti ieškinį iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Teismas dalį ieškovių išvardintų prašomų priteisti daiktų įvardino bendrai kitais daiktais ir taip tarsi pateisino jų nuosavybės nusavinimą, sudarė idealias sąlygas vietoje šių daiktų atgavimo kelti ieškovėms vis naujas kliūtis pateikti ieškinį. Teismas pateisina amoralų nesąžiningą įgijėją, atmeta sąžiningų ieškovių posesorinį ieškinį ir visai neskuba apginti ieškovių teisės atgauti savo asmeninius daiktus.
5.2. Ieškovėms siekiant per teismą apginti savo teises, apygardos teismas nurodė joms kreiptis į apylinkės teismą, kadangi ieškinys yra vindikacinis ir todėl vertinamas kaip neturtinis, savo ruožtu pastarasis teismas taip pat nurodė ieškovėms kreiptis į kitą teismą, nes jam neaišku, koks ieškinys reiškiamas arba jo suma per didelė.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti ieškovių pateiktą ieškinį, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra ne kartą konstatavęs, kad kiekvienas asmuo turi teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą (Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas). Teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai); ši konstitucinė teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai), nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai).
8. Kita vertus, nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, tai nereiškia, kad įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ir tam tikrų reikalavimų, kuriuos turi įgyvendinti asmuo, siekiantis teisminės savo pažeistų teisių gynybos. Toks reguliavimas, be kita ko, gali būti grindžiamas tuo, kad nurodyta teisė negali būti įgyvendinama abstrakčiai, nesant taisyklių, leidžiančių tinkamai pasirengti būsimam teisiniam procesui ir apibrėžti nagrinėtino ginčo ribas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-313/2019). Pažeista asmens teisė gali būti apginta teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu suinteresuotas asmuo savo teisę į teisminę gynybą realizuoja laikydamasis įstatyme nustatytų sąlygų.
9. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui – tai viena iš įstatyme nustatytų teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Todėl asmuo, siekiantis, kad jo galimai pažeistos subjektinės teisės būtų veiksmingai apgintos teisme, visų pirma, turi pateikti reikalavimus tam teismui, kuris pagal įstatyme nustatytas taisykles yra kompetentingas išnagrinėti jo keliamą ginčą. Siekiant nustatyti tokį teismą, kompetentingą nagrinėti konkretų ginčą, CPK 25–36 straipsniuose yra nustatytos teismingumo taisyklės, pagal kurias yra nustatomas bylų rūšinis teismingumas (įvertinama, kuris iš teismų – bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas – turi nagrinėti bylą, taip pat nustatoma, kuris iš bendrosios kompetencijos teismų (apylinkės teismas, apygardos teismas) turi nagrinėti bylą kaip pirmosios instancijos teismas), ir teritorinis teismingumas (įvertinama, kuris konkretus teismas iš visų esančių apylinkės ar apygardos teismų turi kompetenciją nagrinėti bylą). Kai asmuo pateikia ieškinį teismui, kuriam jis nėra teismingas, tokį ieškinį atsisakoma priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
10. Nagrinėjamu atveju byloje yra keliamas klausimas dėl bylos rūšinio teismingumo apylinkės ir apygardos teismams. Pagal bendrą CPK 26 straipsnyje išdėstytą taisyklę, visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai. Šios taisyklės išimtys yra išdėstytos CPK 27 ir 28 straipsniuose, kuriuose yra išvardintos bylų kategorijos, kurias kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja apygardos teismai, ir bylų kategorijos, kurias kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja išimtinai tik Vilniaus apygardos teismas. Viena iš bylų kategorijų, kurias kaip pirmosios instancijos teismas turi nagrinėti apygardos teismai – tai civilinės bylos, kuriose ieškinio suma yra didesnė kaip 40 000 Eur, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas bei bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo (CPK 27 straipsnio 1 punktas).
11. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovės šioje byloje pareiškė ieškinį, kuriame suformulavo teismui tokius reikalavimus: įpareigoti atsakovę asociaciją Lietuvos antstolių rūmus grąžinti neteisėtai valdomus ieškinyje išvardintus ieškovėms priklausančius daiktus arba, nesant galimybės šiuos daiktus grąžinti natūra, priteisti ieškovėms iš atsakovės 83 075 Eur žalai atlyginti ir 6 proc. palūkanas, skaičiuojamas nuo 2017 m. kovo 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisti 20 000 Eur privačios terapijos išlaidų, 5 000 Eur ieškovės V. F. ir 10 000 Eur ieškovės A. M. P. patirtai neturtinei žalai atlyginti. Kadangi ieškovių prašomo išreikalauti turto vertė viršija CPK 27 straipsnio 1 punkte nurodytą sumą, šį ieškinį ieškovės pateikė apygardos teismui.
12. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovių pareikštus reikalavimus, skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškovių pareikštą ieškinį kaip neteismingą apygardos teismams. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės ieškinyje suformulavo reikalavimą išreikalauti jų turtą iš svetimo neteisėto valdymo, ieškinį kvalifikavo kaip vindikacinį ir nurodė, jog šis ieškinys yra neturtinis, todėl pagal bendrąsias teismingumo taisykles turėtų būti teikiamas ne apygardos, o apylinkės teismui kaip pirmosios instancijos teismui. Dėl šios priežasties teismas atsisakė priimti ieškovių teikiamą ieškinį, išaiškindamas joms teisę kreiptis su ieškinyje pareikštais reikalavimais į atitinkamą apylinkės teismą. Esant tokioms aplinkybėms, nagrinėjamoje byloje siekiant nustatyti, ar ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta, visų pirma, yra aktualu įvertinti, kaip turėtų būti kvalifikuojamas ieškovių inicijuojamas ginčas – kaip turtinis ar kaip neturtinis ginčas.
13. Kasacinio teismo praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ yra aiškinama kaip reiškianti ginčą dėl turto arba ginčą, tiesiogiai susijusį su turtu. Savo ruožtu neturtiniai ieškiniai aiškinami kaip ieškiniai, kuriuose turtinis interesas negali būti išreikštas tam tikra pinigų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2008). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014).
14. Kaip minėta pirmiau, ieškovės šiuo atveju prašo teismo išreikalauti jų daiktus iš svetimo neteisėto valdymo. Vadinasi, kaip pagrįstai pripažino pirmosios instancijos teismas, jos siekia pasinaudoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.95 straipsnyje nustatyta teise ir reiškia vindikacinį ieškinį. Teismų praktikoje yra nurodoma, kad vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas. Toks ieškinys reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra. Sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtą, yra teisėtas valdytojas, o ieškovas privalo paneigti šią prezumpciją, įrodydamas savo nuosavybės teisę, t. y. ieškovas privalo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtą reikalavimo pareiškimo momentu ir kad tokią teisę turėjo iki turtą neteisėtai užvaldant asmeniui, iš kurio reikalaujama grąžinti turtą. Be to, savininkas privalo įrodyti įstatyme nustatytas sąlygas, kuriomis jis prarado daiktą, ir paneigti įstatyme nustatytą įgijėjo sąžiningumo prezumpciją, tada jis gali atgauti savo daiktą natūra (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686-378/2015).
15. Pirmiau išdėstyti teismų praktikoje pateikti išaiškinimai rodo, kad vindikaciniu ieškiniu pažeistos teisės yra ginamos tuo atveju, kai daikto savininkas nustojo valdyti daiktą ne savo valia ir daiktą be teisinio pagrindo valdo kitas asmuo, su kuriuo daikto savininko nesieja prievoliniai teisiniai santykiai. Tai reiškia, kad vindikaciniu ieškiniu yra siekiama išreikalauti iš kito asmens turtą ir šis ieškinys yra susijęs su siekiu gauti turtinę naudą. Dėl šios priežasties teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad vindikacinis ieškinys yra laikomas ieškiniu dėl priteisimo, t. y. ieškiniu, kuriuo reiškiamas turtinio pobūdžio reikalavimas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2371/2011, 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1488-464/2017). Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tokį reikalavimą pripažino neturtiniu.
16. Šiame kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog jo pozicija dėl vindikacinio ieškinio kvalifikavimo kaip neturtinio atitinka ir formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Tačiau įvertinus teismo nutartyje nurodytų Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-759-345/2011 ir 2011 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-930-464/2011 turinį matyti, kad šiose bylose nebuvo padarytos išvados, jog vindikaciniai reikalavimai turi būti kvalifikuojami kaip neturtiniai. Šiose bylose ieškovų reikalavimai buvo kvalifikuoti ne kaip vindikaciniai ieškiniai, o kaip reikalavimai, kylantys iš prievolinių teisinių santykių (lizingo sutarčių) ir tokie jų reikalavimai buvo pripažinti neturtiniais. Kitos teismo nurodytos nutartys, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų, buvo priimtos Vilniaus apygardos teismui vertinant iš esmės analogiškus, kaip ir šioje byloje, ieškovių pareikštus reikalavimus dėl turto išreikalavimo. Todėl tokios pirmosios instancijos teismo išvardintos nutartys šiuo atveju negali būti vertinamos kaip pakankamos siekiant padaryti išvadą, jog pagal susiformavusią teismų praktiką vindikacinio pobūdžio reikalavimai yra pripažįstami neturtiniais.
17. Be pirmiau nurodytų aplinkybių, išvadą, kad nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas nepagrįstai buvo kvalifikuotas kaip neturtinis ginčas, papildomai patvirtina ir kitų ieškovių pareikštų reikalavimų turinys. Iš byloje pateikto ieškinio matyti, kad ieškovės nagrinėjamu atveju pareiškė ne tik pirmiau nurodytą vindikacinį reikalavimą, bet ir kitą, alternatyvų reikalavimą dėl žalos atlyginimo – ieškovės prašo teismo, nesant galimybės turtą išreikalauti natūra, priteisti joms 83 075 Eur piniginę kompensaciją už prarastą turtą. Įvertinus tai, kad, kaip matyti iš ieškovių pateikto ieškinio turtinio, ieškovių vindikacinio pobūdžio reikalavimas yra pareikštas aiškiai netinkamai atsakovei (pačios ieškovės ieškinyje net nesiekia įrodyti, kad prašomi išreikalauti daiktai yra pas atsakovę), šiuo atveju yra akivaizdu, kad byloje turės būti sprendžiamas klausimas dėl ieškovių alternatyvaus reikalavimo priteisti joms turtinės žalos atlyginimą pagrįstumo. Tai savo ruožtu sudaro papildomą pagrindą vertinti, kad byloje turės būti nagrinėjamas turtinio pobūdžio ginčas.
18. CPK 85 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nurodyta, kad ieškinio suma bylose dėl turto išreikalavimo yra nustatoma pagal išreikalaujamo turto rinkos vertę. Šiuo atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovių prašomo išreikalauti turto kaina sudaro 83 075 Eur. Taigi, ieškovės reiškia turtinį reikalavimą, kurio suma viršija CPK 27 straipsnio 1 punkte nustatytą 40 000 Eur sumą, todėl toks ieškovių reikalavimas pagal šios nutarties 10 punkte aptartas rūšinio teismingumo taisykles yra teismingas apygardos teismui kaip pirmosios instancijos teismui. Atitinkamai, vadovaujantis CPK 33 straipsnio 4 dalimi, kurioje reglamentuota, kad tuo atveju, jeigu vienas iš ieškovo reikalavimų teismingas apygardos teismui, ieškinys dėl visų reikalavimų nagrinėjamas apygardos teisme, apygardos teisme turi būti nagrinėjami ir kiti ieškovių ieškinyje suformuluoti reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas grąžinamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutartį ir perduoti ieškovių V. F. ir A. M. P. ieškinio priėmimo klausimą iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.
Teisėjas Marius Bajoras
Paminėta tekste:
CPK