Laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas

Apžvalga

Civilinėje byloje Nr. e2-1061-407/2023, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, LApT 9 pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatose, kuriomis reglamentuojamas laikinųjų apsaugos priemonių institutas, numatyti įvairūs būdai, kuriais galima užtikrinti tinkamą šalių teisių pusiausvyrą – galima pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones pakeisti (CPK 148 straipsnio 1 dalis); teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovas sumoka reikalaujamą sumą į teismo sąskaitą arba už atsakovą laiduojama (CPK 148 straipsnio 2 dalis); laikinąsias apsaugos priemones galima panaikinti (CPK 149 straipsnio 1 dalis); ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą (CPK 146 straipsnio 1 dalis) ir pan. Taigi normos, kuriomis reglamentuojamas laikinųjų apsaugos priemonių institutas, turi būti aiškinamos sistemiškai ir taikomos taip, kad viso laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu būtų išlaikoma tinkama šalių teisių ir interesų pusiausvyra, garantuojamas proporcingumo principo laikymasis viso atsakovo teisių suvaržymo metu. Be to, esant išimtiniams atvejams, kai laikinųjų apsaugos priemonių taikymas aiškiai pažeidžia asmens teises ir interesus (pvz., nagrinėjamoje byloje turto areštas taikytas 6 metus), teismas turi teisę ir savo iniciatyva svarstyti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.