2021 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos viešosios akcinės bendrovės „Bank VTB“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvoje Rusijos Federacijos Smolensko miesto Promyšlenyj rajono teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimą,

n u s t a t ė :

1. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos persiųstas pareiškėjos viešosios akcinės bendrovės „Bank VTB“ prašymas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvoje Rusijos Federacijos Smolensko miesto Promyšlenyj rajono teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimą. Pareiškime nurodyta, kad Rusijos Federacijos Smolensko miesto Promyšlenyj rajono teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-239/2019 iš atsakovo Z. P. (Z. P.) ieškovės viešosios akcinės bendrovės „Bank VTB“ naudai priteista 313 873 650,66 rublių skolos.

2. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 19 d. ir 2021 m. lapkričio 9 d. nutartimis suinteresuotam asmeniui Z. P. buvo pasiūlyta pateikti atsiliepimą į pareiškėjos viešosios akcinės bendrovės „Bank VTB“ prašymą.

3. Lietuvos apeliaciniame teisme 2021 m. lapkričio 25 d. gautas suinteresuoto asmens Z. P. atsiliepimas, kuriame prašo atmesti pareiškėjos viešosios akcinės bendrovės „Bank VTB“ prašymą dėl 2019 m. spalio 9 d. Smolensko miesto Promišlenyj rajono teismo priimto sprendimo už akių byloje Nr.2-239/2019 pripažinimo bei leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsiliepime suinteresuotas asmuo nurodė, kad nors prie prašymo yra pridėta Smolensko miesto Promyšlenyj rajono teismo teisėjos pažyma, kurioje nurodyta, kad suinteresuotam asmeniui tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, tačiau pažymoje nurodytas adresas – (duomenys neskelbtini), kuriuo suinteresuotas asmuo nuo 2017 m. vasario 24 d. negyvena. Sprendimo vertimo į lietuvių kalbą 2 puslapio 3 pastraipoje nurodoma, kad: „Teismo pavedimą įteikti Z. P. teismo šaukimą, ieškinio ir pridedamų dokumentų nuorašus teismui grąžino Rusijos Federacijos Smolensko srities Teisingumo ministerijos valdyba, nes Lietuvos Respublikos Vilniaus miesto apylinkės teismas šio pavedimo neįvykdė“, tai suinteresuoto asmens manymu, patvirtina, jog apie prašomą pripažinti teismo sprendimą už akių jis sužinojo tik gavęs Lietuvos apeliacinio teismo pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo. Pareiškėjos vadovas su suinteresuotu asmeniu bendraudavo elektroniniu paštu, todėl galėjo informuoti suinteresuotą asmenį apie bylos Nr. 2-239/2019 nagrinėjimo vietą ir laiką, tačiau to nepadarė. Taip pat byloje nėra duomenų apie tai, kad suinteresuoto asmens el. pašto adresas buvo pateiktas Rusijos Federacijos teismui, o tai parodo pareiškėjos nesąžiningumą. Galiausiai, suinteresuotas asmuo nesutinka su priimtu sprendimu už akių ir mano, kad jis yra priimtas nepagrįstai.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

5. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 810 straipsnio 1 dalį užsienio teismų sprendimai yra pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu, o minėtame straipsnyje nustatytos užsienio teismų sprendimų nepripažinimo sąlygos taikomos tik tais atvejais, kai užsienio valstybės su Lietuva nesieja tarptautinė sutartis.

6. Tarptautinių sutarčių pagrindu užsienio teismų sprendimai pripažįstami pagal šiose sutartyse nustatytas sąlygas (CPK 810 straipsnio 5 dalis). Jomis valstybės iš esmės susitaria dėl kontrolės, kurią valstybių teisminės institucijos vykdo viena kitos atžvilgiu, ribų. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad esant tarptautinei dvišalei sutarčiai dėl teisinės pagalbos, užsienio teismo sprendimo pripažinimo procedūra reiškia patikrinimą, ar nėra teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2009; 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-611/2020). Prašymą dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo nagrinėjantis teismas neturi diskrecijos tikrinti, ar teisingai užsienio valstybės teismas pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, jo diskrecijos ribos – patikrinimas, ar nėra tarptautinėje sutartyje ar kitame teisės akte (įstatyme, reglamente, kt.) nustatytų pagrindų sprendimo nepripažinti ir neleisti jo vykdyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2T-4-381/2021; 2021 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2T-103-798/2021).

7. Pagal Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 1992 m. liepos 21 d. sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ (toliau – Dvišalė sutartis) 50 straipsnio 1 dalį susitariančiosios šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse ir šeimos bylose, taip pat nuosprendžius dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Dvišalės sutarties 52 straipsnyje nurodyti susitariančiosios šalies kompetentingam teismui su prašymu dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo pateikiami dokumentai. Prie minėto prašymo būtina pridėti: 1) teismo patvirtintą sprendimo nuorašą, oficialų dokumentą apie sprendimo įsiteisėjimą, jeigu tai nėra aišku iš paties sprendimo teksto; 2) dokumentą, patvirtinantį, kad atsakovui, nedalyvavusiam procese, buvo laiku ir nustatyta forma bent vieną kartą įteiktas šaukimas į teismą; 3) šio straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytų dokumentų patvirtintus vertimus.

8. Pareiškėja kartu su prašymu pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui tik dalį procedūrai dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti pagal Dvišalę sutartį inicijuoti reikalingus dokumentus, t. y. prašomo pripažinti teismo sprendimo patvirtintą kopiją ir sprendimo vertimą į lietuvių kalbą, įrodymus, kad prašomas pripažinti sprendimas yra įsiteisėjęs nuo 2019 m. gruodžio 3 d. ir yra vykdytinas.

9. Suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškėjos prašymą dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo ir vykdymo nurodė, kad apie prašomą sprendimą jis sužinojo tik gavęs Lietuvos apeliacinio teismo pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo. Su tokia pozicija teismas turi pagrindo sutikti.

10. Dvišalės sutarties 56 straipsnyje nustatyti pagrindai, kuriais remiantis gali būti atsisakyta pripažinti teismo sprendimą ar leisti jį vykdyti. Šio straipsnio 1 punkte kaip vienas iš pagrindų atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti teismo sprendimą yra nurodytas atvejis, jeigu padavęs prašymą asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese dėl to, kad jam arba jo įgaliotiniui nebuvo laiku ir nustatyta forma įteiktas šaukimas į teismą.

11. Asmens informavimas apie jo teisėms ir pareigoms teisinių padarinių turėsiantį teismo procesą yra vienas iš teisės į tinkamą procesą pagrindų. Todėl visuotinai pripažįstama, kad teisė į tinkamą procesą reikalauja informuoti asmenį ir tai atlikti tinkamai – tinkamu būdu ir laiku, užtikrinant realų asmens žinojimą apie inicijuotą teismo procesą ir efektyvią galimybę imtis priemonių savo teisėms ir įstatymų saugomiems interesams apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398-421/2017, 35 punktas).

12. Susipažinęs su sprendimo vertimu į lietuvių kalbą, teismas nustatė, kad iš tiesų jame yra nurodyta, jog: „Teismo pavedimą įteikti Z. P. teismo šaukimą, ieškinio ir pridedamų dokumentų nuorašus teismui grąžino Rusijos Federacijos Smolensko srities Teisingumo ministerijos valdyba, nes Lietuvos Respublikos Vilniaus miesto apylinkės teismas šio pavedimo neįvykdė“. Visgi, teismas pažymi ir tai, kad tame pačiame sprendime yra pažymėta, jog suinteresuotas asmuo yra tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, į teismo posėdį neatvyko, atstovo nepaskyrė, apie neatvykimo priežastis neinformavo ir prieštaravimo ieškiniui nepateikė.

13. Kaip teisingai nurodė suinteresuotas asmuo, nors prie prašymo yra pridėta Smolensko miesto Promyšlenyj rajono teismo teisėjos pažyma, kurioje nurodyta, kad suinteresuotam asmeniui tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, tačiau pažymoje nurodytas adresas – (duomenys neskelbtini), kuriuo suinteresuotas asmuo nuo 2017 m. vasario 24 d. negyvena (pateikti šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai). Suinteresuotas asmuo taip pat teisingai nurodė, kad teisėjo pažyma, nesant kitų byloje esančių įrodymų apie tinkamą asmens informavimą apie bylos nagrinėjimą, negali būti laikoma dokumentu, patvirtinančiu, kad atsakovui, nedalyvavusiam procese, buvo laiku ir nustatyta forma bent vieną kartą įteiktas šaukimas į teismą.

14. Patikrinus Lietuvos teismų informacinėje sistemoje esančius duomenis nustatyta, kad suinteresuoto asmens deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2017 m. vasario 24 d. yra (duomenys neskelbtini). Kartu su prašymu dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo ir vykdyto pareiškėjos pateiktais dokumentais nėra pateikta įrodymų, kad Rusijos teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti suinteresuotam asmeniui asmeniškai gyvenamojoje vietoje ar kitokiu būdu jo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje kitiems kartu gyvenantiems šeimos nariams, kad suinteresuotas asmuo turėtų galimybę veiksmingai apginti savo teises Rusijos Federacijos teismuose peržiūrint bylą iš naujo ir užtikrinant asmenų rungimąsi procese pagal vidaus teisę. Taip pat pažymėtina, kad teisėjos pažymoje yra nurodyta, jog patvirtinimas apie pranešimą yra byloje, tačiau kartu su pažyma, šio pranešimo kopija nepateikiama. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas neturi objektyvių galimybių įsitikinti, kad suinteresuotam asmeniui buvo laiku ir nustatyta forma bent vieną kartą įteiktas šaukimas į teismą, kadangi vien Rusijos Federacijos teisėjos pareiškimas ir pažyma savaime neįrodo ir negali būti prilyginamas realiam suinteresuoto asmens informavimui apie teismo procesą.

15. Suinteresuoto asmens į bylą pateikti įrodymai patvirtina jo dėstomas aplinkybes, kad jis su pareiškėja bendravo el. paštu. Pareiškime nėra jokių duomenų apie šias aplinkybes, o Rusijos Federacijos teismo sprendime nėra nurodoma ar su suinteresuotu asmeniu buvo bandoma susisiekti el. paštu. Visgi, šios aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti pareiškėjos nesąžiningumo.

16. Taigi, visos aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nebuvo išpildyti Dvišalės sutarties 52 straipsnyje nustatyti reikalavimai, todėl prašomas teismo sprendimas negali būti pripažintas ir vykdomas Lietuvoje.

17. Kaip minėta, nagrinėjant prašymą dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo, neturi būti tikrinama, ar teisingai užsienio valstybės teismas pritaikė materialinius ir procesinius įstatymus. Teismo kompetencijos ribos – patikrinimas, ar nėra tarptautinėje sutartyje ar kitame teisės akte nustatytų pagrindų sprendimo nepripažinti ir neleisti jo vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2009, 2012 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2012). Todėl atmestini suinteresuoto asmens argumentai dėl to, kad jis nesutinka su Rusijos Federacijos Smolensko miesto Promyšlenyj rajono teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimu už akių ir mano, kad jis yra nepagrįstas.

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos viešosios akcinės bendrovės „Bank VTB“ prašymas negali būti tenkinamas, nes Rusijos Federacijos Smolensko miesto Promyšlenyj rajono teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimo negalima pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Dvišalės sutarties 56 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

19. Suinteresuotas asmuo Z. P. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame prašo priteisti 3 720,75 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti iš pareiškėjos. Pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus.

20. Taip pat suinteresuotas asmuo patyrė 20 Eur vertimo išlaidas, pateikia apmokėjimą patvirtinančius įrodymus.

21. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

22. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius (redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos), nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

23. Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoto asmens Z. P. išlaidos už advokato pagalbą buvo patirtos 2021 m. lapkričio mėn., remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2021 m. II ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 1 566,40 Eur. Rekomendacijų 8.16 punktas nustato, kad už dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai taikytinas 0,4 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudarytų 626,56 Eur (0,4 x 1 566,40 Eur). Kadangi suinteresuoto asmens Z. P. prašomos priteisti advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimą į prašymą dėl užsienio teismo nutarimo pripažinimo ir leidimo vykdyti (626,56 Eur pagal Rekomendacijų 8.16 punktą) parengimą viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, šios išlaidos mažintinos iki 626,56 Eur ir priteistinos iš pareiškėjos.

24. Taip pat, tenkintinas suinteresuoto asmens prašymas dėl vertimo išlaidų priteisimo. Tokiu būdu, iš pareiškėjos iš viso priteistina 646,56 Eur (626,56 Eur + 20 Eur).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 810, 813 straipsniais,

n u t a r i a :

Atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Smolensko miesto Promyšlenyj rajono teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-239/2019, kuriuo iš atsakovo Z. P. (Z. P.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovės viešosios akcinės bendrovės „Bank VTB“ naudai priteista 313 873 650,66 rublių skolos.

Priteisti iš viešosios akcinės bendrovės „Bank VTB“ (kodas 7702070139) 646,56 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt šešis eurus ir penkiasdešimt šešis euro centus) bylinėjimosi išlaidų suinteresuoto asmens Z. P. (Z. P.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) naudai.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per tris mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Teisėjas Antanas Rudzinskas

Paminėta tekste:

CPK

CPK 810 str. Užsienio teismų (arbitražų) sprendimų pripažinimo sąlygos

3K-3-375/2009

3K-3-249-611/2020

2T-4-381/2021

2T-103-798/2021

3K-3-398-421/2017

3K-3-278/2012

CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas