2021 m. spalio 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Tikniūtė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. E. (A. M. E.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. E. ieškinį atsakovams V. V. ir J. V. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys – valstybės įmonė ,,Registrų centras“ ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. M. E. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame prašo pripažinti negaliojančiomis arba panaikinti 2008 m. sausio 24 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį ir 2018 m. gegužės 28 d. dovanojimo sutartį dėl 0,10 ha ploto žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini); taikyti restituciją, grąžinant ginčo žemės sklypą valstybei. Byloje dalyvaujantiems asmenims nustatytas 30 dienų terminas nuo teismo pranešimo įteikimo dienos, per kurį atsakovai privalo, o tretieji asmenys turi teisę pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį.

2. Procesiniai dokumentai atsakovui V. V. 2021 m. vasario 23 d. išsiųsti per Centrinę įstaigą pagal Konvencijos dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo užsienyje (toliau – Hagos konvencijos) nuostatas.

3. Vilniaus apygardos teisme 2021 m. gegužės 4 d. buvo gautas Jungtinių Amerikos Valstijų Centrinės įstaigos raštas, kuriame nurodoma, kad turi būti sumokėti 95 JAV doleriai už dokumentų įteikimą, o prašomi įteikti dokumentai išversti į anglų kalbą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 17 d. nutartimi įpareigojo ieškovą A. M. E. iki 2021 m. gegužės 27 d. į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) įmokėti 95 JAV dolerių užstatą ir nustatė ieškovui terminą iki 2021 m. birželio 11 d. pateikti teismui ieškinio ir jo priedų vertimus į anglų kalbą.

5. Teismas nurodė, kad dokumentų įteikimo išlaidas turi padengti ieškovas. Jas į atitinkamos JAV institucijos sąskaitą perves Vilniaus apygardos teismas. Dėl šios priežasties ieškovas iki 2021 m. gegužės 27 d. įpareigojamas į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 95 JAV dolerių užstatą.

6. Teismas taip pat pažymėjo, kad Jungtinių Amerikos Valstijų Centrinės įstaigos, atsakingos už dokumentų įteikimą pagal Hagos konvenciją, rašte nurodyta, jog dokumentai negali būti įteikti ir dėl to, kad jie nėra išversti į anglų kalbą. Pagal Hagos konvencijos 5 straipsnio 3 dalį jei dokumentas turi būti įteiktas pagal šio straipsnio pirmąją dalį, Centrinė įstaiga gali reikalauti, kad dokumentas būtų parengtas Valstybės, į kurią kreipiamasi, valstybine kalba arba viena iš valstybinių kalbų arba būtų pateiktas atitinkamas jo vertimas. Taigi, pagal šią Hagos konvencijos nuostatą, nepaisant to, kad atsakovas yra lietuvis ir supranta lietuvių kalbą, siunčiami dokumentai turi būti išversti į anglų kalbą. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad ieškinys ir jo priedai nėra išversti į anglų kalbą. Jeigu to nebus padaryta, ieškinio ir jo priedų nebus įmanoma oficialiai (pagal Hagos konvencijos nuostatas) įteikti JAV šiuo metu gyvenančiam atsakovui, nes įteikiančioji organizacija atsisakys juos įteikti.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Ieškovas A. M. E. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

7.1. Atsakovas V. V. gimė Lietuvoje, baigė lietuvių kalba ugdymo įstaigas, yra Lietuvos pilietis ir jam nėra jokios būtinybės tiek teismo procesinius dokumentus, tiek ieškinio priedus versti į anglų kalbą, nes jis puikiai skaito ir rašo lietuvių kalba.

7.2. Ieškovas neturi finansinės galimybės visus dokumentus versti į anglų kalbą, jo finansinė padėtis sunki.

7.3. Procesas Lietuvoje bus vedamas lietuvių kalba tiek gyvai, tiek nuotoliniu būdu ir vertėjas nebus reikalingas.

7.4. Atsakovas J. V. savo atsiliepimo nevertė nei į čekų, nei į anglų kalbą.

7.5. Reikalaujant vertimų, būtų pažeista ieškovo teisė į teismo procesą.

7.6. Ieškovas pateikė į bylą 2 esminius / svarbiausius dokumentus, t. y. atsiliepimą į J. V. atsiliepimą ir anglišką dokumentą, kuriuos prašo įtraukti į bylą ir laikyti pagrindiniais, o kitus arba panaikinti, arba laikyti vien papildomais ir neįpareigoti daryti jokių naujų vertimų.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl papildomų paaiškinimų priėmimo

8. Ieškovas 2021 m. rugpjūčio 4 d. ir 2021 m. rugpjūčio 13 d., t. y. po atskirojo skundo priėmimo, pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus.

9. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad, išsprendus atskirojo skundo priėmimo klausimą, jo papildyti naujais reikalavimais ar pakeisti bylos nagrinėjimo ribas negalima (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 306 straipsnio 1 dalis, 312 straipsnis, 320 straipsnio 1 dalis), be to, kaip minėta, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, skundžiamas teismo sprendimas vertinamas pagal ieškovo procesiniame dokumente, kurio pagrindu byla buvo inicijuota, suformuotą pagrindą ir dalyką, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Kadangi ieškovas šiuo atveju papildomais rašytiniais paaiškinimai praplečia atskirajame skunde išdėstytas aplinkybes, kas remiantis įstatymu nėra leidžiama, pateiktus papildomus rašytinius paaiškinimus atsisakoma priimti.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

10. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

11. Nagrinėjamu atveju, apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl nustatytų ieškinio trūkumų (ne)pagrįstumo

12. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas A. M. E. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovams V. V. ir J. V. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys – VĮ Registrų centras, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Byloje dalyvaujantiems asmenims nustatytas 30 dienų terminas nuo teismo pranešimo įteikimo dienos, per kurį atsakovai privalo, o tretieji asmenys turi teisę pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Procesiniai dokumentai atsakovui V. V. 2021 m. vasario 23 d. išsiųsti per Centrinę įstaigą pagal Hagos konvencijos nuostatas. Vilniaus apygardos teisme 2021 m. gegužės 4 d. gautas Jungtinių Amerikos Valstijų Centrinės įstaigos raštas, kuriame nurodoma, kad turi būti sumokėti 95 JAV doleriai už dokumentų įteikimą, o prašomi įteikti dokumentai išversti į anglų kalbą.

13. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutartimi ieškovui A. M. E. nustatytas terminas iki 2021 m. birželio 11 d. pateikti teismui ieškinio ir jo priedų vertimus į anglų kalbą, be to, ieškovas iki 2021 m. gegužės 27 d. įpareigotas į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) įmokėti 95 JAV dolerių užstatą. Ieškovas 2021 m. birželio 14 d. pateikė teismui dokumentą anglų kalba ir sumokėjo 95 JAV dolerių užstatą. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 21 d. nutartimi nustatė ieškovui papildomą terminą iki 2021 m. liepos 21 d. pateikti teismui ieškinio ir visų jo priedų vertimus į anglų kalbą, įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus vertėjo parašu ir antspaudu. Minėtoje nutartyje teismas nurodė, kad ieškovo pateiktas dokumentas neatitinka CPK 113-115 straipsniuose keliamų reikalavimų, t. y. šis dokumentas anglų kalba nėra nei ieškinio, nei kurio nors iš jo priedų vertimas, o jame tik dėstomos tam tikros, ieškovo nuomone, bylai svarbios aplinkybės. Be to, jis įstatymų nustatyta tvarka nėra patvirtintas jį išvertusio vertėjo.

14. Apeliantas A. M. E. atskirajame skunde teigia, kad atsakovas V. V. yra Lietuvos Respublikos pilietis, mokantis lietuvių kalbą, ir jam nėra jokios būtinybės tiek teismo procesinius dokumentus, tiek ieškinio priedus versti į anglų kalbą. Apeliantas pažymi, kad jis neturi finansinės galimybės visus dokumentus versti į anglų kalbą, nes jo finansinė padėtis sunki.

15. Pažymėtina, kad asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai fundamentali teisė, tačiau tai nereiškia, kad įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ir tam tikrų reikalavimų, kuriuos turi įgyvendinti asmuo, siekiantis teisminės savo pažeistų teisių gynybos. Toks reguliavimas, be kita ko, gali būti grindžiamas tuo, kad nurodyta teisė negali būti įgyvendinama abstrakčiai, nesant taisyklių, leidžiančių tinkamai pasirengti būsimam teisiniam procesui ir apibrėžti nagrinėtino ginčo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-313/2019). Asmens teisės gali būti apgintos teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu suinteresuotas asmuo savo teisę į teisminę gynybą realizuoja laikydamasis įstatyme nustatytų sąlygų.

16. Pagal CPK 113 straipsnio 3 dalį, visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus CPK ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą. Jeigu pateikiami dokumentai CPK numatytais atvejais turi būti išversti į užsienio kalbą, dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus jų vertimus.

17. Procesinių dokumentų pateikimo valstybinės kalbos nemokančiam asmeniui reikalavimai nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys galėtų susipažinti su procesinių dokumentų esme, tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinėmis gynybos priemonėmis, pareikšdami atsikirtimus ir pateikdami įrodymus, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Procesinių dokumentų ir jų priedų pateikimas nesilaikant įstatymo reikalavimų ir tvarkos, laikytini trukdančiais įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-44-241/2016).

18. Nagrinėjamu atveju atsakovas V. V. yra Lietuvos Respublikos pilietis, mokantis valstybinę lietuvių kalbą (tai matyti tiek iš atsakovo 2021 m. kovo 18 d. teismui siųsto elektroninio laiško, tiek iš ieškovo 2021 m. gegužės 13 d. kartu su rašytiniais įrodymais pateiktų priedų – elektroninio susirašinėjimo su atsakovu). Iš Gyventojų registro duomenų nustatyta, kad atsakovas yra deklaravęs savo išvykimą į Jungtines Amerikos Valstijas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad procesiniai dokumentai atsakovui V. V. siųstini vadovaujantis Hagos konvencijos nuostatomis, prie kurios yra prisijungusios tiek Lietuvos Respublika, tiek Jungtinės Amerikos Valstijos. Tačiau Hagos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekviena Susitariančioji Valstybė, netaikydama prievartos, gali nevaržomai įteikti teisminius dokumentus asmenims užsienyje tiesiogiai per savo diplomatinius atstovus arba konsulinius pareigūnus. Bet kuri Valstybė gali pareikšti, kad ji prieštarauja tokiam dokumentų įteikimui jos teritorijoje, išskyrus atvejus, kai dokumentas turi būti įteiktas Valstybės, kurioje dokumentai parengti, nacionalui (Hagos konvencijos 8 straipsnio 2 dalis).

19. CPK 803 straipsnio, reglamentuojančio Lietuvos teismų kreipimąsi dėl teisinės pagalbos, 1 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad Lietuvos Respublikos teismai su prašymu suteikti teisinę pagalbą užsienyje gali kreiptis į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes, konsulatus, užsienio teismus ar kitas valstybės institucijas. To paties straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintas teisinis režimas skiriasi priklausomai nuo subjekto, dėl kurio turi būti atliekami procesiniai veiksmai (apklausa, procesinių dokumentų įteikimas, įrodymų paėmimas), pilietybės ir pačių reikiamų atlikti procesinių veiksmų pobūdžio. Pagal CPK 803 straipsnio 2 dalį į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulatus teismai teisinės pagalbos kreipiasi, jeigu asmuo, kuris turi būti apklaustas arba kuriam turi būti įteiktas procesinis dokumentas, yra Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis užsienyje arba dirbantis Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulate. Pagal CPK 803 straipsnio 3 dalį į užsienio valstybės teismą ar kitą valstybės instituciją dėl teisinės pagalbos suteikimo teismas kreipiasi, jeigu asmuo, kuris turi būti apklaustas arba kuriam turi būti įteiktas procesinis dokumentas, nėra Lietuvos Respublikos pilietis arba jeigu reikia atlikti kitokį procesinį veiksmą. Šio straipsnio 3 dalis taip pat yra taikoma ir tais atvejais, kai per Lietuvos Respublikos ambasadą ar konsulatą šio straipsnio 2 dalyje nurodytų veiksmų atlikti neįmanoma (CPK 803 straipsnio 4 dalis).

20. Atsižvelgiant į minėtas teisės aktų nuostatas ir nustatytas bylos faktines aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas visų pirma turėjo kreiptis į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulatą dėl teisinės pagalbos – procesinių dokumentų atsakovui V. V. įteikimo (CPK 803 straipsnio 2 dalis), o tik išnaudojus šią galimybę ir nepavykus dokumentų įteikti per diplomatinę atstovybę ar konsulatą, kreiptis į užsienio valstybės teismą ar kitą valstybės instituciją dėl teisinės pagalbos suteikimo, kaip tai numatyta Hagos konvencijos nuostatose (CPK 803 straipsnio 4 dalis). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje praktikoje (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-472-464/2019 20 punktą). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks subsidiarus procesinių dokumentų įteikimo byloje dalyvaujantiems asmenims būdų taikymas užtikrina proceso ekonomiškumą ir operatyvumą.

Dėl bylos procesinės baigties

21. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, neišnaudojęs kitų procesinių dokumentų įteikimo atsakovui V. V. būdų (per diplomatines atstovybes ar konsulatus), nepagrįstai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo institutą, todėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutartis panaikinama (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutartį panaikinti.

Teisėja Agnė Tikniūtė

Paminėta tekste:

CPK

CPK 312 str. Draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus

CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos

3K-3-40-313/2019

CPK 113 str. Pateikiamų procesinių dokumentų skaičius ir kalba

e2-44-241/2016

CPK 803 str. Lietuvos teismų kreipimasis dėl teisinės pagalbos

CPK 337 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės