2021 m. rugpjūčio 26 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Tikniūtė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria išspręstas ieškovo ieškinio, pareikšto atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinio fakto nustatymo ir žalos priteisimo, priėmimo klausimas,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas J. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašoma: 1) nustatyti juridinį faktą, kad praleisti labai svarbūs ir buvusių: savininko J. G. su 19,77 ha bei savininko A. G. su 18,32 ha žemės nuosavybės, pereina nuosavybėn J. G. su kario savanorio dvigubinimu ir su bendru plotu 76,18 ha, ir nurodom žemėtvarkai atnaujinti terminą dokumentams pateikti; 2) už padarytą žalą priteisti 193 000 Eur, iš jų 96 500 Eur valstybės biudžetui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi nustatė ieškovui 7 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti bei atsisakė priimti ieškinio dalį dėl termino atnaujinimo dokumentams dėl nuosavybės teisės atkūrimo pateikti.

3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju, iš teismui paduoto ieškinio turinio galima spręsti, kad ieškovas siekia atnaujinti terminą dokumentams dėl nuosavybės teisės atkūrimo pateikti ir už padarytą žalą negrąžinant žemės bei sugadintą sveikatą priteisti 193 000 Eur, iš jų 96 500 Eur priteisiant į valstybės biudžetą. Teismas nurodė, kad ieškovas, siekdamas atkurti nuosavybės teises į senelio J. G. nuosavybės teise valdytą žemės sklypą, turi kreiptis į pirmosios instancijos administracinį teismą dėl termino paduoti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo atnaujinimo, kadangi ieškovo prašymas atnaujinti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 10 straipsnio 4 dalyje nurodytą terminą negali būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka, kol administracinės teisenos tvarka nebus išnagrinėtas klausimas dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, todėl ieškinį dalyje, kuria prašoma atnaujinti terminą dokumentams dėl nuosavybės teisės atkūrimo pateikti, teismas atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

4. Spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą teismas taip pat nustatė, kad jis neatitinka įstatymu ieškinio turiniui ir formai keliamų reikalavimų, todėl nurodė, kad ieškovas turi aiškiai nurodyti ieškinio pagrindą ir dalyką; pateikti įrodymus, patvirtinančius ieškovo išdėstytas aplinkybes; pateikti ieškinio ir jo priedų kopiją, skirtą atsakovui, nurodyti nuomonę dėl sprendimo už akių priėmimo, pateikti informaciją, ar byla bus vedama per advokatą, jeigu byla bus vedama per advokatą, nurodyti advokato asmens duomenis; pateikti nuomonę dėl taikos sutarties sudarymo galimybių ir galimybių ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu (CPK 135 str.). Teismas išaiškino, kad prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas arba kad egzistuoja pagrindai ieškovą atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas privalo nurodyti savo gyvenamąją vietą, procesinių dokumentų įteikimo būdą arba išreikšti prašymą procesinius dokumentus gauti per elektroninę pašto sistemą EPP.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Ieškovas J. G. dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutarties pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašoma: 1) nustatyti juridinį faktą, kad praleisti labai svarbūs ir buvusių: savininko J. G. su 19,77 ha bei savininko A. G. su 18,32 ha žemės nuosavybės, pereina nuosavybėn J. G. su kario savanorio dvigubinimu ir su bendru plotu 76,18 ha, ir nurodom žemėtvarkai atnaujinti terminą dokumentams pateikti; 2) už padarytą žalą priteisti 193 000 Eur, iš jų 96 500 Eur valstybės biudžetui; 3) ieškinį ir bylą prijungti prie baudžiamosios bylos.

6. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad reikalavimo atnaujinti dokumentų padavimo terminą negalima nagrinėti kartu su kitais ieškovo pareikštais reikalavimais;

6.2. Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl teismas nepagrįstai įpareigojo jį sumokėti žyminį mokestį;

6.3. Teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovą nurodyti procesinių dokumentų įteikimo būdą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išspręstas ieškovo ieškinio priėmimo klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šis klausimas sprendžiamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8. Pažymėtina, kad nors apeliantas, vadovaujantis CPK 306 straipsnio 1 dalies 6 punktu konkrečių reikalavimų apeliacinės instancijos teismui nesuformulavo, tačiau iš skundo argumentų ir jame dėstomų aplinkybių akivaizdu, kad su skundžiama nutartimi nesutinkama visa apimtimi, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis atskirojo skundo argumentais įvertina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pilna apimtimi.

9. Nesutikdamas su Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi apeliantas visų pirma ginčija teismo sprendimą atsisakyti priimti ieškinio dalį, kuria prašoma atnaujinti terminą dokumentams dėl nuosavybės teisės atkūrimo pateikti. Lietuvos apeliacinis teismas susipažinęs su ieškiniu ir juo siekiamais sukurti teisiniais rezultatais mano, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti ieškinio dalį, kuria prašoma atnaujinti terminą dokumentams dėl nuosavybės teisės atkūrimo pateikti.

10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 30 straipsnio nuostatos garantuoja asmenų teisę kreiptis į teismą, kad būtų apgintos jų pažeistos ar ginčijamos teisės. Ši teisminės gynybos garantija reiškia asmens teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, skundu, prašymu ar pareiškimu. Konstitucijos nuostatos įtvirtina teisę kreiptis į teismą, bet šios teisės realizavimo tvarkos nenustato. Šias nuostatas detalizuoja civilinio proceso bei kiti įstatymai.

11. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš esminių sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Bylų teismingumo taisykles reglamentuoja CPK IV skyrius. Civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkių teismai arba apygardų teismai. Bylų priskirtinumą šiems teismams nustato CPK 26 straipsnis, reglamentuojantis, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27, 28 straipsniuose (civilines bylas teismingas apygardos teismams ir civilines bylas teismingas išimtinai Vilniaus apygardos teismui). Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (CPK 36 straipsnio 2 dalis).

12. Iš J. G. ieškinio turinio galima spręsti, kad jis siekia dvejopo pobūdžio teisinių pasekmių, t. y. atnaujinti terminą dokumentams dėl nuosavybės teisės atkūrimo pateikti ir priteisti žalos atlyginimą.

13. Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

14. Specialioji teisėjų kolegija ne kartą yra nurodžiusi, kad Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino atnaujinimas yra susijęs su tuo, ar asmuo apskritai turi teisę pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą. Jeigu minėtas terminas neatnaujinamas, asmuo nėra pretendentu, t. y. kitų klausimų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu (tarp jų įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino atnaujinimas ir juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas nuosavybės teisių atkūrimo tikslu) nėra galimas, nes nesukels teisinių pasekmių. Tik išsprendus klausimą (administracinės teisenos tvarka) dėl minėto termino atnaujinimo, ir atitinkamai viešojo administravimo institucijai nurodžius apie nuosavybės teises ir (arba) giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų nepakankamumą, asmuo gali kreiptis į teismą dėl 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino atnaujinimo bei atitinkamų juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo (žr. pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 25 d. nutartis Nr. T-76-2013, 2015 balandžio 1 d. nutartis Nr. T-51/2015). Klausimas dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, su kitais reikalavimais negali būti sujungiamas, ir bendrosios kompetencijos teisme negali būti nagrinėjamas (žr. pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 25 d. nutartis Nr. T-76-2013).

15. Remiantis išdėstytu laikytina, kad, pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti J. G. ieškinio dalį, kuria prašoma atnaujinti terminą dokumentams dėl nuosavybės teisės atkūrimo pateikti, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Apeliantui išaiškinama, kad siekdamas atkurti nuosavybės teises į senelio J. G. nuosavybės teise valdytą žemės sklypą, jis turi kreiptis į pirmosios instancijos administracinį teismą dėl termino paduoti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo atnaujinimo.

16. Vertinant skundžiamos nutarties dalies, kuria apeliantui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumą ir pagrįstumą, visų pirma apeliantui išaiškinama, kad kreipimasis su ieškiniu į teismą, kaip vienas iš teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo būdų, gali būti įgyvendinamas tik tada, kai pateikiamas ieškinys atitinka įstatymo reikalavimus. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, CPK normos nustato bendruosius bei specialiuosius reikalavimus teismui paduodamo ieškinio formai ir turiniui (CPK 111, 114, 135 straipsniai). Šie reikalavimai įstatyme suformuluoti imperatyvia forma, todėl jų turi paisyti visi asmenys, norintys pasinaudoti teismine gynyba, nes teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, ex officio privalo patikrinti, ar ieškinys atitinka įstatymo jam keliamus reikalavimus ir ar jis gali būti nagrinėjamas teisme.

17. Šiuo atveju ieškinio priėmimo klausimą vertinęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pateiktas procesinis dokumentas neatitinka įstatymu jam keliamų reikalavimų, todėl įpareigojo ieškovą pašalinti skundžiamoje nutartyje išvardintus trūkumus.

18. Nesutikdamas su nustatytais įpareigojimais ieškovas nurodė, kad jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl to, kad ieškiniu prašoma atlyginti žalą, padaryta jo sveikatai, be to ieškovas yra nedarbingas. Apeliacinės instancijos teismas pasisakydamas dėl išdėstytų argumentų visų pirma atkreipia dėmesį, kad apeliantas ieškiniu prašydamas priteisti žalos atlyginimą nenurodė, kokius būtent tiesioginius ar netiesioginius jau patirtus realius turtinius ar neturtinius padarinius (nuostolius) reikalaujama kompensuoti, nenurodė, kokiais įrodymais grindžiamas žalos dydis, kaip ji apskaičiuojama, neįvardyti konkretūs neteisėti veiksmai, iš kurių būtų kildinama žala, priežastinis ryšys ir kt. Šiuo atveju nėra galimybės identifikuoti faktinį ieškinio pagrindą, nuosekliai ir aiškiai (suprantamai) nėra išdėstytos bylos faktinės aplinkybės (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–3 punktai). Remiantis išdėstytu laikytina, kad apelianto skundo argumentai, kuriais teigiama jog ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, laikytini deklaratyviais, jų nepagrindžia ieškinyje dėstomos aplinkybės.

19. Be to, apeliantas teigdamas, kad egzistuoja pagrindas jį atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nepagrindžia tokio prašymo pagrįstumo, bei nepateikia dalies žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančio įrodymų (atkreiptinas ieškovo dėmesys į tai, kad, nesant CPK 83 straipsnio 1 dalyje išvardintų sąlygų ir pagrindų, įstatymas nenumato galimybės, esant šalies prašymui, atleisti nuo viso žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad ieškovas siekdamas, kad teismas atidėtų žyminio mokesčio mokėjimą ar atleistų nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, turi pateikti teismui konkretų prašymą su jį pagrindžiančiais įrodymais.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas pareiškėjo prašymą atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, teismas turi įvertinti įrodymų, atspindinčių šalies turtinę padėtį visumą, t. y. prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan. bei kitas bylos aplinkybes, ir tik tuomet sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Įstatymų leidėjas atleidimą iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo, žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimą sieja ne tik su šiuo metu susiklosčiusia asmens turtine padėtimi, bet su visa pareiškėjo turtine padėtimi apskritai, todėl turi būti vertinami ne tik apelianto, bet ir visas jo šeimos turimas turtas bei pajamos.

21. Šiuo atveju apeliantas pateikdamas ieškinį pirmosios instancijos teismui nei prašymo atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą bei juos patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą nustatyti terminą trūkumams (įrodymams, apie žyminio mokesčio sumokėjimą, arba motyvuotam ir pagrįstam prašymui atleisti ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, pateikti) pašalinti.

22. Apeliacinio teismo vertinimu, teismui priėmus apelianto paduotą ieškinį, kurio pagrindas ir dalykas nėra aiškiai suformuluoti, atsakovei būtų neaišku, dėl kokių faktinių aplinkybių reikia atsikirsti, o teismui būtų neaišku, kokias tikslias aplinkybes reikia ištirti ir įvertinti, kad būtų galima nustatyti tiesą byloje ir priimti teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą (CPK 2, 12, 142, 185 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad apeliantas tinkamai nesuformulavo nei faktinio ieškinio pagrindo, nei ieškinio dalyko (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 dalys), nenurodė kitos bylos nagrinėjimui būtinos informacijos (CPK 111 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 5, 6 ir 7 dalys), o tai reiškia, kad ieškinys neatitinka bendrųjų procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų reikalavimų.

23. Apibendrindamas išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą ir nustatęs, kad teikiamas ieškinys neatitinka įstatymu jam keliamų reikalavimų, teisėtai ir pagrįstai nustatė terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti, bei atsisakė priimti ieškinio dalį, kuri nenagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama Vilniaus apygardos teismo 20121 m. balandžio 15 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24. Apeliaciniam teismui konstatavus, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, atskirojo skundo argumentai dėl teismo išaiškinimo, kad ieškovas nėra įgaliotas Valstybės vardu teikti ieškinius nevertinami ir dėl jų kaip neturinčių teisinės reikšmės klausimo išsprendimui, nepasisakoma.

25. Taip pat pareiškėjui išaiškinama, kad siekdamas teismine tvarka ginti galimai pažeistas savo teises asmuo gali pasinaudoti profesionalia teisine advokato ar jo padėjėjo pagalba arba, jeigu neturi tam lėšų, įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo.

26. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nustatytas procesinis terminas trūkumams pašalinti jau pasibaigęs, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutarties reikalavimams įvykdyti nustatytinas naujas septynių kalendorinių dienų terminas, išaiškinant, kad procesinis dokumentas, atitinkantis įstatymu jam keliamus reikalavimus turi būti pateikti pirmosios instancijos teismui (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 316 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovui J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) septynių kalendorinių dienų terminą įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartyje numatytus įpareigojimus, t. y. pašalinti nurodytus procesinio dokumento trūkumus.

Teisėja Agnė Tikniūtė

Paminėta tekste:

CPK 137 str. Ieškinio priėmimas

CPK 135 str. Ieškinio turinys

CPK

CPK 306 str. Apeliacinio skundo turinys

CPK 26 str. Civilinių bylų rūšinis teismingumas

CPK 36 str. Ginčų dėl teismingumo sprendimas

T-51/2015

CPK 83 str. Atleidimas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo

CPK 111 str. Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų forma ir turinys

CPK 337 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės

CPK 115 str. Procesinių dokumentų ir jų priedų priėmimas ir trūkumų ištaisymas