2021 m. rugpjūčio 19 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 2 d. nutarties, kuria pareiškėjas buvo atleistas nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir jam buvo atidėtas terminas sumokėti likusią dalį žyminio mokesčio civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. C. skundą suinteresuotiems asmenimis Lietuvos antstolių rūmams ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl Lietuvos antstolių rūmų 2020 m. gruodžio 4 d. atsakymo panaikinimo ir įpareigojimo tinkamai išnagrinėti pareiškėjo skundus,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas A. C. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos antstolių rūmų 2020 m. gruodžio 4 d. dienos atsakymą į pareiškėjo prašymus ir įpareigoti Lietuvos antstolių rūmus tinkamai ir visiškai išnagrinėti šiuos prašymus.

2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 28 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą pašalinti skundo trūkumus – sumokėti 75 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinantį dokumentą. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą, 2021 m. kovo 25 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartį paliko nepakeistą.

3. Pareiškėjas pateikė teismui prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba iki šios bylos išnagrinėjimo atidėti terminą sumokėti sumažintą žyminį mokestį. Pareiškėjas nurodė, kad jo turtinė padėtis yra labai sudėtinga ir nėra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu metu ji galėtų pagerėti. Šiuo metu visos pareiškėjo sąskaitos yra areštuotos, jo darbinė ir kitokia veikla apribota, pareiškėjas neturi gyvenamosios vietos ir gyvena garaže.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 2 d. nutartimi atleido pareiškėją nuo 55 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimo ir atidėjo terminą sumokėti likusią 20 Eur žyminio mokesčio dalį iki galutinio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo.

5. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepatenka į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 83 straipsnyje nustatytą asmenų, atleistinų nuo žyminio mokesčio mokėjimo, sąrašą, todėl šiuo atveju turi būti sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo atleidimo nuo dalies, o ne viso žyminio mokesčio sumokėjimo. Įvertinęs pareiškėjo pateiktus duomenis, teismas nustatė, kad pareiškėjas neturi nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto, jo sąskaitai yra taikomi areštai, pareiškėjo darbo užmokestis sudarė apie 47,04 Eur ir nebuvo išmokėtas pareiškėjui. Teismo vertinimu, pareiškėjas pateikė pakankamai įrodymų tam, kad būtų galima objektyviai įvertinti jo turtinę padėtį ir konstatuoti, jog skundo padavimo momentu pareiškėjas neturi galimybės disponuoti pinigų suma, reikalinga siekiant sumokėti 75 Eur žyminį mokestį. Todėl, siekdamas nevaržyti pareiškėjo teisės į teisminę gynybą, teismas atleido pareiškėją nuo pareigos sumokėti didesnę dalį – 55 Eur – žyminio mokesčio.

6. Teismas pažymėjo, kad dėl turimų finansinių sunkumų pareiškėjas šiuo metu neturi realios galimybės sumokėti net ir 20 Eur žyminio mokesčio dalies, nuo kurios jis nėra atleistas. Tačiau, atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad jis gauna minimalias pajamas, per ilgesnį laikotarpį jis galės sukaupti 20 Eur sumą. Todėl teismas atidėjo pareiškėjui terminą sumokėti 20 Eur žyminio mokesčio dalį iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo iš dalies panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Priešingai nei nurodė teismas, CPK yra nustatyta galimybė atleisti pareiškėją ne tik nuo dalies, bet ir nuo viso žyminio mokesčio sumokėjimo. Asmuo gali būti atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo tuo atveju, jeigu, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, konstatuojama, kad įstatyme nustatytas žyminio mokesčio dydis jam galėjo būti per sunki našta ir asmuo dėl sunkios turtinės padėties visai neturėjo galimybės sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminio mokesčio. Pareiškėjo turtinė padėtis yra labai sudėtinga ir nėra aplinkybių, rodančių, kad ji gali pagerėti, todėl teismas turėjo atleisti jį nuo viso žyminio mokesčio sumokėjimo, o ne atidėti jam terminą daliai žyminio mokesčio sumokėti. Teismo sprendimas patenkinti pareiškėjo prašymą tik iš dalies pažeidė apeliacijos ir sąžiningumo principus, užkirto kelią panaikinti neteisėtus sprendimus.

7.2. Dėl AB SEB banko neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų 2008 metų pabaigoje pareiškėjas patyrė daugiau nei 150 000 Eur nuostolių. Pareiškėjas ne tik prarado visas turėtas asmenines santaupas, bet, bankui nesąžiningai pardavus vertybinius popierius, liko skolingas didelę pinigų sumą bankui, o jo nekilnojamasis turtas buvo areštuotas. Pareiškėjas neturi nekilnojamojo turto, iš kurio vertės galėtų sumokėti žyminį mokestį. Pareiškėjo butas buvo parduotas iš varžytynių už 2 kartus mažesnę kainą, nei yra reali jo rinkos kaina. Pareiškėjas šiuo metu neturi būsto ir gyvena garaže. Pareiškėjas neturi kilnojamojo turto, transporto priemonių ir sukauptų lėšų, kuriomis galėtų disponuoti. UAB (duomenys neskelbtini), kurios vadovu ir vieninteliu akcininku yra pareiškėjas, priskaičiuoja jam darbo užmokestį, tačiau dėl savo itin sunkios turtinės padėties, iškeltų bylų ir areštuotų sąskaitų neturi galimybės jo išmokėti. Pareiškėjo gaunamos pajamos yra minimalios. Pareiškėjas turi skolinių įsipareigojimų kredito bendrovėms, taip pat įsiskolinimų už komunalines paslaugas. Pareiškėjas pateikė savo ir jo valdomos įmonės sunkią turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus, jo finansinius sunkumus patvirtina ir kitos teismuose nagrinėjamos bylos.

7.3. Teismas neatsižvelgė į kitus teismų priimtus procesinius sprendimus, kuriuose jau buvo nustatyta, kad pareiškėjo ir jo valdomos bendrovės turtinė padėtis yra sudėtinga, taip pat į tai, kad, kaip matyti iš kitų pareiškėjo bylų, dėl banko, antstolio ir buto pirkėjo neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų pareiškėjas patyrė stresą, materialinius ir nematerialinius, laiko nuostolius ir dėl to turi sveikatos, darbinių ir finansinių problemų.

7.4. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad pareiškėjo turtinė padėtis nepagerėjo, bet pablogėjo lyginant su padėtimi, buvusia jo skundo padavimo metu. Todėl pareiškėjas pateikė motyvuotą prašymą, kuriame nurodė pagrindus atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atleido pareiškėją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir atidėjo jam terminą sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

9. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra ne kartą konstatavęs, kad kiekvienas asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą (Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas). Teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai); ši konstitucinė teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai), nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai).

10. Nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, tai nereiškia, kad įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ir tam tikrų reikalavimų, kuriuos turi įgyvendinti asmuo, siekiantis teisminės savo pažeistų teisių gynybos. Toks reguliavimas, be kita ko, gali būti grindžiamas tuo, kad nurodyta teisė negali būti įgyvendinama abstrakčiai, nesant taisyklių, leidžiančių tinkamai pasirengti būsimam teisiniam procesui ir apibrėžti nagrinėtino ginčo ribas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-313/2019). Pažeista asmens teisė gali būti apginta teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu suinteresuotas asmuo savo teisę į teisminę gynybą realizuoja laikydamasis įstatyme nustatytų sąlygų.

11. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo realizavimo sąlygų – tai reikalavimas sumokėti žyminį mokestį. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas žyminis mokestis, kurio dydis apskaičiuojamas šioje teisės normoje nustatyta tvarka. Pagal CPK 135 straipsnio 2 dalį, asmuo, teikiantis ieškinį, kartu turi pateikti teismui duomenis, kad žyminis mokestis sumokėtas, o CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu asmuo, pateikęs ieškinį, nesumokėjo žyminio mokesčio, laikoma, kad procesinis dokumentas yra paduotas su trūkumais, todėl teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti.

12. Pirmiau minėta, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra fundamentali ir pamatinė, todėl įstatyme nustatytas imperatyvus reikalavimas prieš kreipiantis į teismą sumokėti žyminį mokestį turi būti įgyvendinamas tokiu būdu, kad asmenys, kurių turtinė padėtis yra sunki ir kurie neišgali sumokėti žyminio mokesčio, taip pat turėtų galimybę realizuoti savo teisę į teisminę gynybą, kad šių asmenų teisė kreiptis į teismą nebūtų nepagrįstai suvaržyta ar atimta. Dėl šios priežasties įstatymų leidėjas CPK yra nustatęs galimybę asmenims, dėl finansinių sunkumų neišgalintiems sumokėti nustatyto dydžio žyminio mokesčio, kreiptis į teismą su prašymu atleisti juos nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą iki bylos išnagrinėjimo pabaigos.

13. Galimybė asmens prašymu, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, iš dalies atleisti jį nuo pareigos mokėti žyminį mokestį yra nustatyta CPK 83 straipsnio 3 dalyje. Šis institutas paprastai yra taikomas tuo atveju, kai nustatoma, kad asmens finansiniai sunkumai yra nuolatinio pobūdžio, kai iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad asmuo dėl savo sunkios turtinės padėties negali sumokėti žyminio mokesčio ir nėra duomenų, kad artimiausiu metu jo turtinė situacija gali pagerėti. Tuo atveju, jeigu asmuo susiduria su laikino pobūdžio finansiniais sunkumais, kurie gali būti išspręsti per laikotarpį, kai byla bus nagrinėjama teisme, jis, vadovaudamasis CPK 84 straipsniu, gali prašyti atidėti jam žyminio mokesčio sumokėjimo terminą iki sprendimo (nutarties) priėmimo. Abu nurodyti prašymai turi būti motyvuoti, kartu su jais turi būti pateikti įrodymai, kad asmens turtinė padėtis yra sunki ir jis neišgali sumokėti reikiamo dydžio žyminio mokesčio. Prie prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą papildomai turi būti pridedami įrodymai, kad atsiradę finansiniai sunkumai yra laikini, todėl asmuo turės galimybę sumokėti žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas.

14. Pagal CPK išdėstytą reglamentavimą, tam tikrais išimtiniais įstatyme aiškiai išvardintais atvejais asmenys yra visiškai atleidžiami nuo pareigos mokėti žyminį mokestį. Tokių atvejų, kai į teismą besikreipiantiems asmenims nėra taikomas reikalavimas sumokėti žyminį mokestį, sąrašas yra pateiktas CPK 83 straipsnio 1 dalyje, taip pat tokia galimybė gali būti nustatyta kituose teisės aktuose, kaip, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme ir kt. Šios nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, todėl kitais, įstatyme aiškiai neįvardintais atvejais asmenys negali būti visiškai atleidžiami nuo pareigos mokėti žyminį mokestį. Pažymėtina, kad sunki asmens turtinė padėtis įstatyme nėra įvardinta kaip pagrindas atleisti jį nuo viso žyminio mokesčio sumokėjimo.

15. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėjas pateikė teismui skundą dėl Lietuvos antstolių rūmų atsakymo į pareiškėjo prašymą, už kurį turėjo sumokėti 75 Eur žyminį mokestį. Pareiškėjas, teikdamas skundą, nesumokėjo nurodytos sumos, tačiau pateikė teismui prašymą ir patikslintą prašymą atleisti jį nuo pareigos mokėti žyminį mokestį arba atidėti terminą sumokėti sumažintą žyminio mokesčio dalį iki bylos išnagrinėjimo. Kartu su prašymais, pareiškėjas pateikė ir jo nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, be kita ko, duomenis iš valstybės įmonių Registrų centras, „Regitra“, banko sąskaitos išrašą, pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir kt. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus duomenis apie jo turtinę padėtį, nustatė, kad pareiškėjas nėra pajėgus sumokėti viso žyminio mokesčio, todėl skundžiama nutartimi atleido pareiškėją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir atidėjo terminą sumokėti likusią mokėtiną žyminio mokesčio dalį.

16. Įvertinus pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytas aplinkybes, matyti, jog pareiškėjas iš esmės siekia, kad jis būtų atleistas nuo pareigos sumokėti ir likusią žyminio mokesčio dalį. Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad, priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, teismas gali atleisti asmenį nuo pareigos mokėti visą žyminį mokestį dėl jo itin sunkios turtinės padėties, išvardina aplinkybes, pagrindžiančias jo patiriamus finansinius sunkumus, nurodo šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, pažymi, kad dėl itin sunkios turtinės padėties jis nebus pajėgus surinkti likusios mokėtinos žyminio mokesčio sumos ir iki bylos nagrinėjimo pabaigos. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie pareiškėjo išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo.

17. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas nepatenka į įstatymuose nustatytą asmenų, kurių skundai nėra apmokestinami žyminiu mokesčiu, ratą, todėl, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas negali būti visiškai atleistas nuo pareigos mokėti žyminį mokestį. Pareiškėjo atskirajame skunde pateikti priešingi argumentai neatitinka anksčiau šioje nutartyje aptarto CPK išdėstyto reglamentavimo ir yra nepagrįsti. Savo ruožtu pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie jo turtinę padėtį, turimus įsiskolinimus ir gaunamas pajamas, buvo tinkamai įvertintos pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą atleisti pareiškėją nuo didesnės dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir atidėti jam terminą sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį, tokiu būdu sudarant galimybę per ilgesnį laikotarpį surinkti reikiamą pinigų sumą ir tinkamai realizuoti savo teisę į teisminę gynybą. Pareiškėjas, atskirajame skunde pakartotinai nurodydamas aplinkybes, įrodančias jo sunkią turtinę padėtį, nepagrindė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šiuos duomenis.

18. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pareiškėjo atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Marius Bajoras

Paminėta tekste:

CPK