2020 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos D. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria D. S. prašymas dėl proceso atnaujinimo Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-301-544/2020 laikytas nepaduotu,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. birželio 11 d. sprendimu civilinėje byloje

Nr. 2-403-278/2019 patenkino ieškovės bankrutavusios M. M. individualios įmonės (toliau – IĮ) ieškinį ir pripažino negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2014 m. birželio 20 d. ieškovės M. M. IĮ ir atsakovės D. S. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ieškovė pardavė atsakovei medvežę „Timberjack 1010D“ už 350,44 Eur, bei ieškovės su atsakove 2014 m. birželio 21 d. sudarytą medvežės „Timberjack 1010D“ panaudos sutartį. Teismas taip pat taikė restituciją ir įpareigojo atsakovę D. S. gražinti ieškovei M. M. IĮ medvežę „Timberjack 1010D“, o ieškovę įpareigojo grąžinti D. S. sumokėtus 350,44 Eur, atsakovei neišsaugojus transporto priemonės, teismas nusprendė priteisti iš atsakovės ieškovei 64 349,56 Eur. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atsakovės apeliacinį skundą, 2020 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje

Nr. 2A-347-881/2020 Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo panaikino ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

2. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. liepos 3 d. sprendimu civilinėje byloje

Nr. 2-301-544/2020 ieškinio reikalavimus dėl restitucijos taikymo tenkino iš dalies – pritaikęs restituciją, teismas priteisė iš atsakovės ieškovei 38 000 Eur.

3. 2020 m. rugsėjo 9 d. Panevėžio apygardos teisme buvo gautas D. S. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-301-544/2020 ir priimti keletą kartų teiktą priešieškinį. Pareiškėjos teigimu, procesas turėtų būti atnaujinamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 117, 123 straipsnio 4 dalies nuostatas dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovei – byloje nėra duomenų, kad teismas tinkamai informavo atsakovę apie bylos nagrinėjimą, nes nei šaukimų, nei nutarčių atsakovė negavo; informaciją apie bylą atsakovė gavo tik 2020 m. rugpjūčio 27 d.

4. Panevėžio apygardos teismas, nustatęs, kad pareiškėjos prašymas neatitinka procesinio dokumento pateikimo teismui tvarkos (prašymas pateiktas kito asmens (ne pareiškėjos) bei elektroniniu paštu, už prašymą nesumokėtas žyminis mokestis) ir jo turiniui bei formai keliamų reikalavimų (pareiškėja nesuformulavo reikalavimo, atitinkančio CPK 369 straipsnio 1 dalies

5 punkto nuostatas), 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją per 10 dienų nuo nutarties įteikimo pašalinti nurodytus prašymo trūkumus.

5. 2020 m. rugsėjo 24 d. pareiškėja išsiuntė Panevėžio apygardos teismui prašymą atnaujinti civilinę bylą Nr. 2-301-544/2020, kuriame nurodė, jog prašymas teikiamas teismui, pašalinus jo trūkumus ir pridėjus papildomus dokumentus. Nurodytu prašymu pareiškėja, be kita ko, prašė atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir priimti kelis kartus teiktą priešieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi pareiškėjos D. S. prašymą atnaujinti procesą laikė nepaduotu.

7. Teismas nurodė, kad šiuo atveju nėra aktualūs procesinio dokumento trūkumai dėl prašymo pateikimo tvarkos, nes tuoj po nutarties dėl trūkumų pašalinimo priėmimo teisme buvo gautas pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą originalas. Be to, teismas sprendė, kad pareiškėja pašalino dalį 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartyje nustatytų trūkumų, nes pateikė prašymo atnaujinti procesą pagrindą patvirtinančius dokumentus, suformulavo prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, pridėjo šį prašymą pagrindžiančius dokumentus. Tačiau teismas konstatavo, kad pareiškėja nepašalino 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartyje nurodyto trūkumo dėl prašyme atnaujinti procesą formuluojamo prašymo.

8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja pirminiame prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė tik tai, kad prašo atnaujinti procesą, t. y. reikalavimo, atitinkančio CPK 369 straipsnio 1 dalies

5 punkto nuostatas, nesuformulavo, todėl pareiškėjai buvo išaiškinta, kad ji privalo tinkamai suformuluoti procesinio dokumento prašymą, nes prašymo dėl proceso atnaujinimo dalykas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką bei nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylą. Teismas nurodė, kad pareiškėja minėto trūkumo nepašalino, nes, šalindama prašymo trūkumus, teismui pateiktame prašyme atnaujinti procesą nesuformulavo prašymo, kurį turėtų išspręsti teismas, atnaujinęs procesą civilinėje byloje. Teismas taip pat nurodė, kad, kaip ir pirminiame prašyme atnaujinti procesą, pareiškėja be paties proceso atnaujinimo, prašo priimti kelis kartus teiktą priešieškinį, kuriame taip pat nėra suformuluotas priešieškinio reikalavimas, nes priešieškiniu tik prašoma priimti priešieškinį ir jį tenkinti. Teismas sprendė, kad pareiškėjai nepašalinus esminio procesinio dokumento trūkumo, liko neaiškios bylos nagrinėjimo ribos, todėl pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą laikomas nepaduotu ir kartu su priedais grąžinamas pareiškėjai.

III. Atskirojo skundo argumentai

9. Pareiškėja D. S. pateikė teismui atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir atnaujinti procesą civilinėje byloje

Nr. 2-301-544/2020. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Teismas nusprendė nepriimti pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą remdamasis vien neaiškiais, formaliais argumentais ir nesiremdamas teismų praktikos išaiškinamais, kad teismui suteikta teisė savo nuožiūra atnaujinti procesą, nustačius, jog pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta aiški teisės normos taikymo klaida. Šiuo atveju pats teismas yra padaręs grubias klaidas, todėl skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta ir pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo turi būti tenkinamas visa apimtimi.

9.2. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, nes teismas civilinėje byloje Nr. 2-301-544/2020 po bylos grąžinimo iš apeliacinės instancijos teismo, neva, dalį dokumentų išsiuntė atsakovei, dalies apskritai neišsiuntė, be to, visi pranešimai, nutartys, šaukimai buvo siunčiami paprasta neregistruota pašto siunta. Duomenų apie pranešimo įteikimą atsakovei byloje nėra, nors teismo sprendime teigiama, kad atsakovei apie viską tinkamai pranešta. Byloje apskritai nėra duomenų, kad teismas nors apie vieną procesinį veiksmą atsakovę informavo tinkamai. Nei šaukimų, nei nutarčių atsakovė negavo. Nors atsakovės priešieškinis turėjo būti priimtas, tačiau jis išnagrinėtas taip, kad apie nutarties priėmimą atsakovė taip pat neinformuota. Taigi buvo pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis dėl atsakovės tinkamo informavimo apie teismo procesą, todėl procesas turi būti atnaujinamas dėl esminės teisės taikymo klaidos. Atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai.

9.3. Prašyme atnaujinti procesą buvo aiškiai suformuluotas prašymas ir dalykas, t. y. prašoma atnaujinti procesą dėl padarytų grubių teismo klaidų. Pareiškėja suformulavo prašymą, nurodė kuo jį grindžia, pasisakė dėl terminų, todėl nėra aiški teismo pozicija atsisakyti atnaujinti procesą, nors teismo klaidos yra akivaizdžios ir turi tiesioginės įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

10. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio

2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK

329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjos prašymas dėl proceso išnagrinėtoje byloje atnaujinimo laikytas nepaduotu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

12. CPK yra numatyta kreipimosi į teismą, bylų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarka, todėl asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis šios tvarkos ir pateikti teismui procesinį dokumentą, kuris atitinka CPK reikalavimus. Pažymėtina, kad proceso įstatyme numatyti reikalavimai procesiniams dokumentams reikalingi tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme ir ją suprasti; kad priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Ar pateiktas procesinis dokumentas atitinka jam keliamus reikalavimus, patikrina teismas, spręsdamas to dokumento priėmimo klausimą.

13. Pagal CPK 370 straipsnio 1 dalį, spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atitinka šio kodekso 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas šio kodekso nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą, o kai yra šio kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatyti pagrindai, atsisako prašymą priimti. Jeigu procesinį dokumentą padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, toks procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį pateikusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

14. CPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be bendrų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodoma: 1) sprendimą, nutartį priėmusio teismo pavadinimas; 2) proceso atnaujinimo pagrindas; 3) proceso atnaujinimo motyvai; 4) aplinkybės, kuriomis grindžiamas šio kodekso 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas; 5) prašymą pareiškusio asmens prašymas.

15. Skundžiama nutartimi teismas apeliantės prašymą dėl proceso atnaujinimo laikė nepaduotu, konstatavęs, kad pareiškėja neištaisė Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartimi nustatyto trūkumo – nesuformulavo prašymo, kurį turėtų išspręsti teismas, atnaujinęs procesą civilinėje byloje, todėl jos prašymas neatitinka CPK 369 straipsnio 1 dalies 5 punkto.

16. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant šalių procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą, būtina atsižvelgti į teisminės gynybos prieinamumo principą, todėl šis institutas negali būti taikomas tik formaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio

26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2009).

17. Teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, be kita ko, reiškia, kad teismas, nustatydamas procesinio dokumento trūkumus ir nurodydamas terminą jiems pašalinti, turėtų suprantamai išaiškinti į teismą besikreipiančiam asmeniui, kokie konkretūs trūkumai trukdo procesinį dokumentą priimti ir kaip juos reikėtų taisyti. Teismas nutartyje dėl trūkumų turėtų išvardyti šalintinus trūkumus ir nurodyti jų šalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-313/2017).

18. Visų pirma apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Panevėžio apygardos teismas, 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartimi nustatydamas pareiškėjai terminą prašymo trūkumams pašalinti, nors ir nurodė, kad pareiškėja nesuformulavo savo prašymo, tačiau neišaiškino pareiškėjai, kad iš jos reikalaujama suformuluoti prašymą, kurį turėtų išspręsti teismas, atnaujinęs procesą civilinėje byloje. Antra, toks pirmosios instancijos teismo nustatytas prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nelaikytinas esminiu, dėl kurio prašymas dėl proceso atnaujinimo negalėtų būti priimtas ir išspręstas.

19. Pažymėtina, kad prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą reglamentuoja CPK 370 straipsnis, iš kurio matyti, kad toks prašymas turi būti nagrinėjamas trimis etapais. Pirma, teismas, gavęs prašymą atnaujinti procesą, sprendžia prašymo priėmimo klausimą, t. y. patikrina, ar pareiškėjas laikėsi formalių reikalavimų – ar prašymo turinys atitinka CPK 111, 113, 369 straipsnių reikalavimus, ar sumokėtas žyminis mokestis, ar laikytasi teismingumo taisyklių, ar prašymą padavė veiksnus bei tinkamai įgaliotas asmuo ir pan. (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Jei nenustato formalių prašymo trūkumų, teismas jį priima. Antra, priėmus prašymą atnaujinti procesą, skiriamas teismo posėdis, apie kurį informuojamos bylos šalys ir kuriame sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo byloje. Spręsdamas šį klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai (CPK

370 straipsnio 2 dalis). Trečia, teismo posėdyje vyksta atnaujintos bylos nagrinėjimas iš esmės, kurio metu teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. pagal atnaujinimo pagrindus patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas ir sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia abejoti byloje priimtų ir įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų teisėtumu bei pagrįstumu (CPK 370 straipsnio

4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje

Nr. 3K-3-313/2011; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-823/2020).

20. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašymas yra tik pirmajame jo nagrinėjimo etape, t. y. sprendžiamas jo priėmimo klausimas. Pareiškėja prašyme nurodė proceso atnaujinimo pagrindą ir prašė atnaujinti procesą Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-301-544/2020, taigi šių duomenų, nesant kitų prašymo trūkumų, turėtų pakakti, kad toks prašymas būtų sprendžiamas antrajame etape, t. y. kad būtų sprendžiama, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK nustatyto termino ir ar egzistuoja pareiškėjos prašyme nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas. Jei pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo būtų tenkintas, atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėtų pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis). Procesą atnaujinęs teismas nėra saistomas pareiškėjo prašymo ir pakartotinai išnagrinėjęs bylą gali priimti sprendimą pagal jam CPK 371 straipsnyje suteiktus įgaliojimus: 1) prašymą dėl teismo sprendimo (nutarties) pakeitimo arba panaikinimo atmesti; 2) teismo sprendimą ar nutartį pakeisti; 3) priimti naują sprendimą (nutartį). Taigi, kokį prašymą, atsižvelgiant į CPK 371 straipsniu teismui suteiktas teises, teikia pareiškėja, gali būti aktualu tik byloje atnaujinus procesą, kai byla nagrinėjama pakartotinai.

21. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad antrojoje ir trečiojoje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje nagrinėtinų klausimų apimtis ir pobūdis lemia, kad paprastai atnaujinus procesą šalims turi būti sudaryta galimybė tinkamai pasiruošti atnaujintos bylos nagrinėjimui. Dėl šios priežasties CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, priėmęs nutartį atnaujinti procesą, teismas paskiria pakartotinio bylos nagrinėjimo iš esmės teismo posėdyje datą. Kartu įstatyme nustatyta šios taisyklės išimtis – pagal CPK 370 straipsnio 4 dalį, jeigu teismo posėdžio, kuriame procesas buvo atnaujintas, metu paaiškėja, kad papildomas pasirengimas bylą nagrinėti teisme nereikalingas, dalyvaujančių byloje asmenų sutikimu teismas pradeda nagrinėti bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-823/2020). Pažymėtina, kad Panevėžio apygardos teismas 2020 m. liepos 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-301-544/2020 ieškinio reikalavimus dėl restitucijos taikymo tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės ieškovei 38 000 Eur, tuo tarpu pareiškėjos pozicija iš byloje esančių jos pateiktų procesinių dokumentų yra aiški, pareiškėja (atsakovė) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Tuo atveju, jei pareiškėjos pozicija dėl to, kokio rezultato ji siekia atnaujintoje byloje nėra pakankamai aiški, visus neaiškumas teismas gali išsiaiškinti rengdamasis pakartotiniam bylos nagrinėjimui.

22. Pažymėtina, kad neesminiams procesinio dokumento trūkumams (netikslumams), dėl kurių tolesnis procesas įmanomas, procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutas netaikomas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėja aiškiai suformulavo savo prašymą dėl proceso atnaujinimo, kaip to reikalaujama pagal CPK 369 straipsnio 1 dalies 5 punktą, t. y. nurodė, kad prašo atnaujinti procesą Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje

Nr. 2-301-544/2020, o tai, kad pareiškėjos prašyme nėra įvardintina, kokį procesinį sprendimą turėtų priimti teismas, jei procesas pagal prašymą būtų atnaujintas, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo pareiškėjos prašymą laikyti nepaduotu.

23. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo nebuvo sprendžiamas iš esmės, todėl apeliantė neteisi teigdama, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti procesą. Atsižvelgiant į šios nutarties 19 punkte nurodytus prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo etapus, spręstina, kad pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo galėtų būti sprendžiamas tik tuo atveju, jei jis būtų priimtas, o prašymas dėl priešieškinio priėmimo – tik tada, jei procesas pagal pareiškėjos prašymą būtų atnaujintas.

24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjos prašymą laikė nepaduotu, todėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis naikintina. Kadangi pareiškėjos prašymas nebuvo priimtas ir nagrinėtas pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas negali pats atnaujinti procesą pareiškėjos nurodomoje byloje, todėl šiuo atveju pareiškėjos D. S. prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimas perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos D. S. prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjas Artūras Driukas

Paminėta tekste:

2-301-544/2020

2-403-278/2019

2A-347-881/2020

CPK

CPK 369 str. Prašymo atnaujinti procesą turinys

CPK 366 str. Proceso atnaujinimo pagrindai

CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos

CPK 370 str. Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas

CPK 115 str. Procesinių dokumentų ir jų priedų priėmimas ir trūkumų ištaisymas

3K-3-313/2009

3K-3-302/2013

3K-3-412-313/2017

3K-3-313/2011

e3K-3-308-823/2020

CPK 371 str. Teismo teisės

CPK 337 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės