Pradžia › Teismų praktika › Civilinė teisė › 2-107-943/2021 › tekstas
← Grįžti į bylos apžvalgą
Lietuvos apeliacinis teismas
Nutartis
Civilinė byla Nr. 2-107-943/2021  ·  teisminio proceso Nr. 2-56-3-00895-2019-0
ℹ️ Nuasmenintas tekstas iš LITEKO viešos sprendimų paieškos.

2021 m. vasario 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. nutarties, kuria ieškovo V. J. ieškinys atsakovei I. G. dėl prievolės pripažinimo solidaria laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. J. 2019 m. lapkričio 5 d. pateikė ieškinį Kauno apygardos teismui, kuriuo prašė: 1) pripažinti, kad pareiga grąžinti skolas, išieškomas pagal Kazlų Rūdos savivaldybės notarės R. M. 2018 m. rugsėjo 18 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), Kazlų Rūdos savivaldybės notarės R. M. 2018 m. spalio 5 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), Prienų rajono trečiojo notaro biuro notarės A. B. 2018 m. spalio 12 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), Prienų rajono trečiojo notaro biuro notarės A. B. 2018 m. spalio 12 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) yra solidari atsakovės I. G. ir trečiojo asmens G. G. prievolė; 2) priteisti iš atsakovės I. G. ieškovo V. J. naudai visas bylinėjimosi išlaidas – tarp jų ir žyminį mokestį, ieškovo transporto išlaidų iš Mastaičių į Kauno apylinkės teismą (automobiliu, autobusu), pašto išlaidas bei kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Ieškovas prašė ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

2. Kauno apygardos teismas 2020 m. kovo 31 d. nutartimi nustatė ieškovui dvidešimties dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. pateikti dar keturis ieškinio egzempliorius arba tokį pat skaičių ieškinio kopijų, pateikti ieškinio priedus (tiek, kad vienas liktų byloje ir dar po vieną tektų kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, t. y. atsakovei ir tretiesiems asmenims), pateikti įrodymus apie sumokėtą 1 542 Eur žyminį mokestį.

3. Ieškovas 2020 m. balandžio 8 d. dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutarties padavė atskirąjį skundą. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartį paliko nepakeistą.

4. Kauno apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartimi nustatė ieškovui dvidešimties dienų nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos terminą ieškinio trūkumams, nurodytiems Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartyje, pašalinti.

5. Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis ieškovui išsiųsta jo gyvenamosios vietos adresu ir jam pasirašytinai įteikta 2020 m. rugsėjo 26 d., terminas trūkumams pašalinti baigėsi 2020 m. spalio 16 d.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 22 d. nutartimi ieškovo ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovui.

7. Teismas nurodė, kad iki 2020 m. spalio 21 d. ieškovas nepašalino ieškinio trūkumų, kurie buvo nurodyti Kauno apygardos tesimo 2020 m. kovo 31 d. nutartyje.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Atskirajame skunde apeliantas V. J. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartį ir klausimą grąžint nagrinėti pirmosios instancijos teismui, bylą sustabdyti, kol neįsiteisės sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-532-254/2020, atnaujinti terminą trūkumams pašalinti, kai įsiteisės sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-532-2548/2020, atleisti apeliantą nuo 1 542 Eur ar bet kokio kitokio žyminio mokesčio pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 6 punktą, neatleidus nuo žyminio mokesčio apeliantą atleisti bent nuo dalies žyminio mokesčio, o kitos dalies mokėjimą atidėti iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Teismas turėjo žinoti, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis ir jos pasekmės – 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartis, yra neteisėtos, nes pats teisėjas nusprendė, jog ieškovo reikalavimas nėra turtinis. Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-7115-920/2020 nustatė, kad ginčas neturtinis. Iš kitų civilinių bylų teismas turėjo nustatyti, kad ieškovas neįgytų reikalavimo teisės į visą 59 613,33 Eur sumą, o tik jos pusę.

8.2. Byla stabdytina, kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-532-254/2020, nes toje byloje atsakovai ginčija pinigų gavimo faktą, todėl, kol neįsiteisės sprendimas minėtoje byloje, nenustatyti jokie tikri ar tariami trūkumai.

8.3. Ieškovas turėtų būti atleistas nuo žyminio mokesčio (ar bent dalies) dėl jo sunkios (finansinės, fizinės ir kt.) buvusios ir esamos padėties. Ieškovas yra diskriminuojamas dėl savo politinio statuso.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys buvo laikytas nepaduotu bei grąžintas ieškovui, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

10. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir / ar bet kokia forma.

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra išaiškinęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015, 2015 rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1387-178/2015, 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-821-302/2016, kt.).

12. Kreipimosi į teismą, bylų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarką reglamentuoja CPK, todėl asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis šios tvarkos ir pateikti teismui procesinį dokumentą, kuris atitinka CPK reikalavimus. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).

13. Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą nustatė, kad apeliantas už teikiamą ieškinį nėra sumokėjęs žyminio mokesčio, kaip nustato CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas.

14. Apeliantas nesutinka su teismų išvadomis, kad jo reiškiamas reikalavimas yra turtinis. Iš byloje priimtų procesinių sprendimų matyti, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 8 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti. Apeliantas šią nutartį apskundė atskiruoju skundu, kurį išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. kovo 5 d. nutartimi šį atskirąjį skundą tenkino – Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutartį panaikino ir perdavė klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. kovo 5 d. nutartyje nurodė, kad apeliantas atitinkamu teisiniu ir faktiniu pagrindu prašydamas pripažinti, kad 59 613,33 Eur prievolė pagal antstolių vykdomus notarų išduotus vykdomuosius įrašus turi būti pripažįstama solidariąja atsakovės I. G. ir trečiojo asmens G. G. prievole, reiškia turtinį reikalavimą, nes tenkinus apelianto ieškinį, jis įgytų atsakovės atžvilgiu reikalavimo teisę visai 59 613,33 Eur sumai. Atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartį, Kauno apygardos teismas 2020 m. kovo 31 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti dar keturis ieškinio egzempliorius arba tokį pat skaičių ieškinio kopijų, pateikti ieškinio priedus, pateikti įrodymus apie sumokėtą 1 542 Eur žyminį mokestį. Apeliantas, nesutikdamas su tokia nutartimi, ją taip pat apskundė atskiruoju skundu. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis palikti nepakeista. Taigi, dėl reiškiamo reikalavimo pobūdžio jau buvo pasisakyta net dviem įsiteisėjusiomis Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis.

15. Šiuo atveju Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamos bylos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas laikė, kad apeliantas nepašalino 2020 m. kovo 31 d. nutartimi nustatytų trūkumų ir ieškinį grąžino jį padavusiam apeliantui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Teismas, pasisakydamas dėl skundžiamos 2020 m. spalio 22 d. nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutarties, kuria apeliantui buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti, teisėtumo nevertina, kadangi ji nėra šios bylos apeliacijos objektas, ir dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, kuriais apeliantas kvestionuoja įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus.

16. Kaip minėta, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartimi apeliacine tvarka peržiūrėta Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartimi nustatyti ieškinio trūkumai, todėl pakartotiniai apelianto argumentai, jog teismas išgalvojo trūkumus ir jie yra nepagrįsti, yra atmestini.

17. CPK 115 straipsnio 3 dalis nustato, kad tuo atveju, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Nagrinėjamu atveju, kaip buvo minėta Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartimi buvo nustatyti ieškinio trūkumai, nutartis buvo peržiūrėta apeliacine tvarka ir Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartimi nustatė ieškovui naują dvidešimties dienų nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos terminą ieškinio trūkumams, nurodytiems Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartyje, pašalinti, tačiau apeliantas teismui jokio procesinio dokumento, kurių būtų šalinami ieškinio trūkumai, teismui nepateikė. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog apeliantas trūkumų nepašalino ir ieškinį grąžino apeliantui.

18. Apeliantas atskirajame skunde nurodo ir argumentus, kad jis turėtų būti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau pats apeliantas tokio procesinio prašymo pirmosios instancijos teismui neteikė, todėl apeliacinės instancijos teismas negali vertinti argumentų, kurie nebuvo vertinti pirmosios instancijos teisme. Vien apelianto nurodomi argumentai dėl jo atžvilgiu neva vykdomos diskriminacijos, politinio ar kitokio statuso, nėra pagrindas atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. CPK 83 straipsnio 3 dalis numato, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Taigi pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį pareiga įrodyti prašymo pagrįstumą tenka jį pateikusiam asmeniui. Šiuo atveju apeliantas tik deklaratyviai teigia, kad jis yra atleistinas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau tokio prašymo ne tik neteikė pirmosios instancijos teismui, tačiau ir visiškai nemotyvavo atskirajame skunde, taip pat nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų.

19. Atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytus motyvus, nėra pagrindo tenkinti atskirojo skundo ir naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria apelianto ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas, kadangi apeliantas nepašalino Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d nutartimi nustatytų trūkumų (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Egidija Tamošiūnienė

Paminėta tekste:

e2-532-254/2020

CPK

2-7115-920/2020

CPK 5 str. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos

3K-3-25/2009

2-1040-464/2015

2-1387-178/2015

e2-821-302/2016

CPK 80 str. Žyminio mokesčio dydis

CPK 83 str. Atleidimas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo

← Grįžti į bylos apžvalgą