Civilinė byla Nr. 2-768/2009
Procesinio sprendimo
kategorijos 110.1; 110.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS
TEISMAS
U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2009 m. liepos 2 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,
susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir
pranešėjas), Kazio Kailiūno ir Danutės Milašienės,
teismo
posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės
„Marijampolės gelžbetonis“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009
m. balandžio 27 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas atsakovo uždarosios
akcinės bendrovės „Marijampolės gelžbetonis“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos
priemonių pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-1156-510/2009, iškeltoje pagal
ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Gerdukas“ ieškinį atsakovui uždarajai
akcinei bendrovei „Marijampolės gelžbetonis“ dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė
Ieškovas UAB „Gerdukas“ patikslintu ieškiniu prašė
teismo priteisti iš atsakovo UAB „Marijampolės gelžbetonis“ 112 442,35 Lt skolos
ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymui prašė
taikyti atsakovo turto areštą.
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2009 m. sausio 26
d. nutartimi ieškovo UAB „Gerdukas“ ieškiniui užtikrinti nutarė areštuoti
atsakovui UAB „Marijampolės gelžbetonis“ priklausančias pinigines lėšas ne
didesnei kaip 112 442,35 Lt sumai, o jų nesant – nekilnojamuosius ir
kilnojamuosius daiktus, turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias
pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, neviršijant ieškinio sumos, leidžiant
atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su atsakovu.
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2009 m. sausio 29
d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gerdukas“ ieškinį atsakovui UAB
„Marijampolės gelžbetonis“ dėl skolos priteisimo perdavė pagal teismingumą
nagrinėti Kauno apygardos teismui.
Atsakovas UAB „Marijampolės gelžbetonis“ Kauno apygardos
teismui pateikė prašymą pakeisti
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 26 d. nutartį ir leisti
atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų atlikti šias pinigines operacijas: mokėti
socialinio draudimo įmokas, mokesčius ir kitus privalomuosius mokėjimus į
valstybės biudžetą (PVM, gyventojų pajamų, muito, akcizo ir kitus mokesčius),
įmonės darbuotojams mokėti darbo užmokestį ir kitas išmokas, susijusias su darbo
santykiais, taip pat atlikti kitus einamuosius mokėjimus, tiesiogiai susijusius
su bendrovės ūkine veikla (atsiskaityti su tiekėjais už įsigytas medžiagas ir
žaliavą atsiskaityti už elektrą, vandenį, kurą, telefonus, paštą procesinių
dokumentų paruošimo ir pan.). Atsakovas prašyme nurodė, kad be piniginių išmokų
ieškovui, kurias teismas leido atlikti, kiekvieną mėnesį moka privalomas
socialinio draudimo įmokas, mokesčius į valstybės biudžetą, išmoka darbo
užmokestį įmonės darbuotojams ir
kompensacijas iš darbo
atleidžiamiems darbuotojams, taip pat atlieka daug kitų einamųjų mokėjimų,
tiesiogiai nesusijusių su mokesčių ir darbo užmokesčio mokėjimais, tačiau pagal
savo esmę taip pat laikytinų privalomais (atsiskaitymas su tiekėjais už įsigytas
medžiagas, mokėjimai už elektros energiją, vandenį, kurą, paštą, telefonus ir
kt.), kadangi be šių mokėjimų įmonės veikla praktiškai yra
neįmanoma.
Ieškovas UAB „Gerdukas“ dėl atsakovo prašymo pateikė
prieštaravimus ir prašė šį atsakovo prašymą atmesti. Ieškovas nurodė, kad
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 26 d. nutartis nedraudžia
atsakovui atlikti jo prašyme nurodytus mokėjimus. Be to, leidimas atlikti
atsakovo prašyme nurodytus mokėjimus laikinąsias apsaugos priemones padarytų
praktiškai beprasmes. Ieškovo nuomone, atsakovas nenurodė, kaip būtų užtikrintas
teismo sprendimo įvykdymas, jeigu teismas patenkintų atsakovo prašymą. Atsakovo
skola yra didelė, o atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neturi turto, kuris
užtikrintų ieškovo reikalavimo įvykdymą, areštas paliktinas galioti atsakovo
visam turtui.
Kauno apygardos teismas 2009 m. balandžio 27 d.
nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino iš
dalies. Šia nutartimi Kauno apygardos teismas nutarė pakeisti Marijampolės rajono
apylinkės teismo 2009 m. sausio 26 d. nutartimi ieškovo UAB „Gerdukas“ ieškinio
reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikytas laikinąsias apsaugos priemones –
areštą atsakovo piniginėms lėšoms ir turtui, papildomai nurodant, kad UAB
„Marijampolės gelžbetonis“ turi teisę iš areštuotų piniginių lėšų, esančių bankų
sąskaitose ir įmonės kasoje, mokėti socialinio draudimo įmokas, mokesčius ir
kitus privalomuosius mokėjimus į valstybės biudžetą. Kitą atsakovo prašymo dėl
laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo dalį teismas atmetė. Nutartyje nurodoma,
kad teismas atsakovo atžvilgiu 2009 m. kovo 25 d. priėmė sprendimą už akių,
kuriuo ieškinį patenkino. Todėl teismas gali pakeisti laikinąsias apsaugos
priemones tik taip, kad nesumažėtų atsakovo galimybė atsiskaityti su ieškovu
(CPK 144 str.1 d.). Teismo nuomone, tam, kad atsakovas galėtų vykdyti
ūkinę-komercinę veiklą, tikslinga leisti
atsakovui iš areštuotų
pinigų mokėti socialinio draudimo įmokas, mokesčius ir kitus privalomuosius
mokėjimus į valstybės biudžetą. Teismo vertinimu, toks leidimas mažesne apimtimi
varžys atsakovo ūkinę komercinę veiklą, nepažeis ieškovo teisių ir atitiks šalių
interesų pusiausvyros principą. Teismas atmetė atsakovo prašymą leisti mokėti
darbo užmokestį darbuotojams. Pažymėjo, jog atsakovas darbo užmokesčio dydį gali
nusistatyti savo nuožiūra be jokių ribojimų. Atsakovas, turėdamas teisę mokėti
darbo užmokestį, galėtų išsimokėti tokio dydžio sumas, jog įmonės turtinė
padėtis dar labiau pablogėtų, ir kaip pasekmė, pasunkėtų atsakovo galimybės
atsiskaityti su ieškovu. Nutartyje pabrėžiama, kad atsakovo prašymas leisti
atlikti kitus einamuosius mokėjimus, tiesiogiai susijusius su bendrovės ūkine
veikla (atsiskaityti su tiekėjais už įsigytas medžiagas ir žaliavas,
atsiskaityti už elektrą, vandenį, kurą, telefonus, paštą ir pan.) taip pat yra
nepagrįstas, nes jį patenkinus, atsakovui atsirastų teisė atsiskaityti su visais
kreditoriais, išskyrus su ieškovu.
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Marijampolės
gelžbetonis“ prašo pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti, papildomai
nurodant, kad iš areštuotų piniginių lėšų atsakovas turi teisę įmonės
darbuotojams mokėti darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias
išmokas, taip pat atlikti kitus einamuosius mokėjimus, tiesiogiai susijusius su
bendrovės ūkine-komercine veikla.
Nurodo šiuos motyvus:
1)
Teismas iš esmės
suparalyžiavo UAB „Marijampolės gelžbetonis“ ūkinę-komercinę veiklą, nes
atsakovas negali vykdyti einamųjų mokėjimų, atsiskaityti su elektros, vandens
tiekėjais, darbuotojais.
2)
Atsakovui
nesuteikus teisės atsiskaityti su darbuotojais, pažeidžiamas viešasis interesas.
Tam, kad darbuotojų atlyginimai būtų padidinti, reikalingas abipusis sutarimas
tarp darbuotojų ir darbdavio, o padidinus atlyginimus, padidėtų ir atsakovo
mokami mokesčiai valstybei. Be to, įmonės darbuotojai bankroto procese būtų
pirmos eilės kreditoriais, o ieškovas tik trečios eilės kreditorius. Teismui
nustačius draudimą atsakovui mokėti darbo užmokestį, leidimas mokėti socialinio
draudimo įmokas yra tik formalus.
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Gerdukas“
prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, atsakovo
atskirojo skundo netenkinti ir paskirti jam baudą už piktnaudžiavimą
procesinėmis teisėmis. Atsiliepimą grindžia šiais
motyvais:
1)
Teismo
taikytas atsakovo turto areštas nebegalioja, kadangi byloje įsiteisėjo teismo
priimtas sprendimas už akių.
2)
Atsakovas
akivaizdžiai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.
3)
Atsakovas
neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą ir nevykdo Kauno
apygardos teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutarties.
Atskirasis
skundas tenkintinas iš dalies.
Laikinųjų
apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti teismo sprendimo, kuris gali
būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą.
Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo
principu (CPK 145 str. 2 d.). Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali
taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek
laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo
teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymui. CPK 146 straipsnio pirmoji dalis
numato, kad teismas gali dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų
pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Laikinosios
apsaugos priemonės pakeitimas iš esmės reiškia dviejų procesinių sprendimų
priėmimą: vienos laikinosios apsaugos priemonės panaikinimą bei kitos priemonės
taikymą. Parenkant naują laikinąją apsaugos priemonę, taikomos tos pačios
aukščiau nurodytos taisyklės kaip ir laikinosios apsaugos priemonės taikymo
atveju, išskyrus vykdymo ypatumus.
Atsakovas
prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria teismas
atsisakė leisti atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų mokėti įmonės darbuotojams
darbo užmokestį ir kitas su darbo teisiniais santykiais susijusias išmokas, taip
pat atklikti einamuosius mokėjimus, tiesiogiai susijusius su įmonės
ūkine-komercine veikla.
Nagrinėjamoje
byloje teismas areštavo UAB „Marijampolės gelžbetonis“ pinigines lėšas ir tik jų
nesant ar esant nepakankamai, įmonės turtą konkrečiai pinigų sumai, t.y. 112
442,35 Lt (b.l. 41-42). Tai reiškia, kad antstolis, aprašydamas atsakovo turtą,
pirmiausia turi taikyti jam priklausančių piniginių lėšų areštą. Juridinio
asmens piniginių lėšų areštas apsunkina įmonės ūkinę-komercinę veiklą, gali
sutrikdyti įmonės įsipareigojimų vykdymą savo darbuotojams. Todėl teismų
praktikoje vyrauja pozicija, kad iš areštuotų įmonės piniginių lėšų paprastai
leidžiama atsiskaityti su darbuotojais ir mokėti kitas su darbo teisiniais
santykiais susijusias išmokas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 16
d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-434/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis
civilinėje byloje Nr. 2-447/2009 ir kitos). Atsakovo vadovas pateikė duomenis
apie įmonėje dirbančių darbuotojų gaunamą darbo užmokestį (b.l. 82-83). Iš
teismui pateiktų duomenų matyti, kad 2009 m. kovo mėnesį įmonėje dirbo 18
darbuotojų, kuriems per šį mėnesį iš viso buvo sumokėta 20 484,06 Lt darbo
užmokesčio (b.l. 82). 2009 m. balandžio mėnesį įmonėje sumažėjo darbuotojų
skaičius nuo 18 iki 15, jie gavo 18 727,55 Lt darbo užmokesčio (b.l. 83).
Atsakovo kas mėnesį darbuotojams išmokama darbo užmokesčio suma nelaikytina
didele. Įmonei neleidus ir areštuotų piniginių lėšų mokėti darbuotojams protingo
dydžio darbo užmokestį bei kitas su darbo teisiniais santykiais susijusias
išmokas, būtų pažeista jų konstitucinė teisė į teisingą atlyginimą, t.y.
nukentėtų su ieškovo ieškinio pareiškimu nesusijusios silpnesnės šalies – įmonės
darbuotojų bei su jais susijusių asmenų (jų išlaikomų asmenų, darbuotojų kitų
kreditorių) teisėti interesai. Esant tokiai situacijai, pirmosios instancijos
teismas nepagrįstai uždraudė atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų vykdyti su
darbo teisiniais santykiais susijusius mokėjimus. Tai, kad UAB „Marijampolės
gelžbetonis“ areštuotose sąskaitose nėra pakankamai pinigų užtikrinti ieškinyje
pareikštų reikalavimų įvykdymą, nesudaro pagrindo daryti kitokią išvadą.
Tuo
pačiu pažymėtina, kad teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto
argumentu, kad žemesnės instancijos teismas nepagrįstai uždraudė atklikti
einamuosius mokėjimus, tiesiogiai susijusius su įmonės ūkine-komercine veikla.
Elektros, vandens, komunalinių paslaugų, mobiliojo operatoriaus ryšio. pašto
paslaugų teikėjai, kuro tiekėjai, advokatai, atstovaujantys atsakovui, nėra
silpnesnė sutartinių teisinių santykių su atsakovu šalis ir negali turėti jokių
išskirtinių teisių ieškovo, kuris yra privatusis juridinis asmuo, atžvilgiu.
Suteikus teisę atsakovui atsiskaityti su šiais asmenimis, būtų pažeistas
lygiateisiškumo principas, nepagrįstai nukentėtų ieškovo teisės bei teisėti
interesai.
Kiti
atskirajame skunde bei atsiliepime į jį išdėstyti argumentai nėra reikšmingi
nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui.
Esant
tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis keistina. Žemesnės instancijos teismo
nutarties rezoliucinė dalis pildytina, nurodant, kad atsakovas turi teisę iš
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 26 d. nutartimi areštuotų piniginių lėšų, esančių
bankų sąskaitose ir įmonės kasoje, be nustatytų mokėjimų mokėti ne didesnį už
šiuo metu nustatytą darbo užmokestį bei kitas su darbo teisiniais santykiais
susijusias išmokas UAB „Marijampolės gelžbetonis“ darbuotojams. Kita nutarties
dalis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 4 p.).
Vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 4 punktu, teisėjų
kolegija
n u t a r i
a:
Kauno apygardos teismo 2009 m.
balandžio 27 d. nutartį pakeisti.
Papildyti nutarties rezoliucinę
dalį, nurodant, kad atsakovas UAB „Marijampolės gelžbetonis“ turi teisę iš
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 26 d. nutartimi areštuotų piniginių lėšų, esančių
bankų sąskaitose ir įmonės kasoje, mokėti ne didesnį už šiuo metu nustatytą
darbo užmokestį ir kitas su darbo teisiniais santykiais susijusias išmokas UAB
„Marijampolės gelžbetonis“ darbuotojams.
Kitą nutarties dalį palikti
nepakeistą.
Teisėjai:
Artūras Driukas
Kazys Kailiūnas
Danutė
Milašienė