Pradžia › Teismų praktika › Civilinė teisė › Civilinė atsakomybė › nutartis
← Grįžti į „Civilinė atsakomybė“

Ilgas pačių kreditorių delsimas mažina vadovo atsakomybę už pavėluotą bankroto inicijavimą

e2A-699-1120/2020bylos Nr.
2020-11-12data
LApTteismas

Lietuvos apeliacinis teismas · apžvalga 2020 m. lapkritis

📄 Skaityti nutartį

Pilnas tekstas atsidaro naujame skirtuke.

Apžvalga

Spręsdama dėl vadovo civilinės atsakomybės sąlygų pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį, LApT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nurodė, kad dėl pačių kreditorių itin ilgo (beveik dešimties metų) delsimo, suvokiant, jog skolininkas yra nemokus, padidėjusi nemokios bendrovės skola negali būti prilyginama vadovo delsimu inicijuoti bankroto bylą padarytai žalai.

Net ir nustačius žalos padarymo faktą, sprendžiant dėl priteistinos žalos dydžio turi būti atsižvelgiama į kreditorių pareigą sumažinti nuostolius, kylančius dėl neteisėtų skolininko veiksmų, ir neleisti jiems neprotingai didėti. Civilinio kodekso 6.259 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė gali būti sumažinta arba jis visiškai atleidžiamas nuo atsakomybės; ši taisyklė taikoma ir tada, kai kreditorius prisidėjo prie nuostolių padidėjimo arba nesiėmė priemonių jiems sumažinti.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad nėra pagrindo spręsti, jog valstybinio socialinio draudimo įmokos, delspinigiai, procesinės ir nesumokėtos palūkanos yra kreditorių žala ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies prasme, nes net ir laiku inicijavus bankroto bylą kreditorių galimybė gauti didesnę reikalavimų dalį nebūtų padidėjusi. Esminė civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė, todėl priteisiamas žalos dydis negali viršyti realiai patirtų nuostolių.

Šaltinis: Lietuvos apeliacinis teismas, apžvalga „Aktuali praktika civilinėse bylose“ 2020 m. lapkričio mėn. Pilnas tekstas — iš LITEKO viešos sprendimų paieškos. Apžvalga informacinio pobūdžio.