Komercinės paslapties naudojimas be darbdavio žinios neteisėtas net ir esant klientų sutikimui

Apžvalga

Spręsdama žalos atlyginimo klausimą buvusiam darbuotojui įsteigus naują juridinį asmenį ir atskleidus darbdavio komercinę paslaptį, LApT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija pažymėjo, kad atsakovės pareiga neatskleisti ir nenaudoti jai žinomos ieškovės konfidencialios informacijos apie ieškovės klientus kyla iš įstatymo reikalavimų (CK 1.116 straipsnis). Dėl to net ir nustatyta aplinkybė, kad dalis klientų, anot atsakovės, jos atsivestų į ieškovės įmonę, išreiškė sutikimą ir toliau bendradarbiauti su atsakove, negali būti laikoma kaip

nesąžiningos konkurencijos veiksmus šalinantis veiksnys. Ieškovės komercinių paslapčių naudojimas be jos žinios, neabejotina, net ir esant klientų sutikimui, yra neteisėtas.

Pasisakydama dėl ieškovės reikalavimo atlyginti tiesioginius nuostolius, susijusius su ieškovės išlaidomis už atsakovės mokymus, teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, nors ir netiesioginių, pagrindžiančių, jog atsakovė, ieškovės siuntimu nuvykusi į komandiruotes užsienio šalyse, juose veikė ne darbdavės interesais. Ieškovė nei pirmosios instancijos teisme, nei bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje taip pat neteigė, kad atsakovė nuviliojo būtent tuos klientus, kuriuos atsakovė, vykdydama savo tiesiogines funkcijas, surado minėtose komandiruotėse ar pasinaudodama BNI naryste. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas prašomus priteisti tiesioginius nuostolius pagrįstai vertino kaip įprastą investiciją į darbuotoją, kuri atsiperka jo veikloje ir lemia ieškovės pelną, o ne kaip išlaidas komercinei paslapčiai sukurti, tobulinti ir naudoti.