2021 m. kovo 9 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų T. C. ir V. L. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1296-638/2020 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „EINES“ ieškinį atsakovams T. C., J. R. ir V. L. dėl žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „Einesa ir Ko“, uždaroji akcinė bendrovė „Fetima“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė BUAB „EINES“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų T. C., J. R. ir V. L. 168 890,43 Eur žalos atlyginimą bei 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovė nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2087-260/2018 UAB „EINES“ iškelta bankroto byla. Jokie bendrovės dokumentai ir turtas nemokumo administratorei UAB „Finresta“ nebuvo perduoti. Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutartimi buvusiam UAB „EINES“ vadovui T. C. už dokumentų neperdavimą paskirta 500 Eur bauda. Administratorė nustatė, kad 2017 m. gegužės 2 d. ieškovės atžvilgiu buvo surašytas Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) patikrinimo aktas. Patikrinimo metu nustatyta, kad įmonės pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įsiskolinimas susidarė nuo 2014 m. vasario 25 d. Įmonės 164 013,27 Eur mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui VMI 2017 m. lapkričio 1 d. sprendimu buvo nuspręsta išieškoti iš UAB „EINES“ turto. Minėtas sprendimas buvo perduotas vykdyti antstoliui. 2018 m. birželio 20 d. buvo gautas antstolio patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo bei išieškojimo negalimumo aktas, kuriame pažymėta, kad įmonė veiklos nevykdo, turto neturi, piniginių lėšų sąskaitose nėra. Atlikus mokestinį patikrinimą, UAB „EINES“ skolos nepadengė, bet veiklą perkėlė į UAB „Fetima“.
3. Neišsaugojus ir nemokumo administratorei neperdavus apskaitos dokumentų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti bendrovės turto masę, ieškovės veiklos rezultatus ir bankroto priežastis, ieškovės ir jos kreditorių patirta žala laikytina bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų suma (168 890,43 Eur). Atsakovai – įmonės buvęs vadovas ir akcininkas, taip pat kitos akcininkės, žinodami apie įmonės nemokumą, nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, o tokios pareigos pažeidimas sudaro pagrindą priteisti solidariai iš atsakovų įmonės ir jos kreditorių patirtą žalą, atsiradusią dėl atsakovų įstatyminių pareigų nevykdymo. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė J. R. buvo ir ieškovės buhalterė, todėl žinojo apie faktinį ieškovės nemokumą. Taigi neinicijuodami bankroto bylos iškėlimo įmonei, atsakovai elgėsi nesąžiningai, taip vengė prievolių įmonės kreditoriams vykdymo, nuo 2014 m. slėpė VMI mokėtinas sumas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apygardos teismas 2020 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovei BUAB „EINES“ iš atsakovo T. C. 168 890,43 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; nesant atsakovo T. C. turto ar esant jo nepakankamai, subsidiariai priteisė ieškovei BUAB „EINES” iš solidarių tarpusavyje atsakovių J. R. ir V. L. 168 890,43 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
5. Teismas nustatė, kad UAB „EINES“ vadovu laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 4 d. iki bankroto bylos iškėlimo (2018 m. rugpjūčio 14 d.) buvo T. C. Pagrindinė įmonės veikla – keleivių vežimas lengvaisiais automobiliais, taksi veikla. Paskutinį kartą įmonė finansinės atskaitomybės duomenys registro tvarkytojui buvo pateikti tik už 2015 metus. UAB „EINES“ 2015 m. balanso duomenimis, bendrovės turtą iš viso sudarė 25 114 Eur (iš kurio ilgalaikis turtas – 3 900 Eur, trumpalaikis turtas – 21 214 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 9 971 Eur, kitas trumpalaikis turtas – 993 Eur, pinigai ir jų ekvivalentai – 10 250 Eur), per vienerius metus įmonės mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 407 Eur.
6. Teismas pažymėjo, kad 2017 m. gegužės 2 d. UAB „EINES“ atžvilgiu VMI surašė patikrinimo aktą. Bendras tikrintas ieškovės veiklos laikotarpis – nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. Taip pat byloje pateiktas VMI 2017 m. birželio 9 d. sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kuriame nurodyta, kad mokėtojas nuslėpė veiklos pajamas, išvengė ir neapskaičiavo nuo pajamų 58 887,94 Eur mokėtino PVM (2014 m. – 107 482 Lt (31 128,94 Eur), 2015 m. – 24 383 Eur, 2016 m. sausio – kovo mėn. – 3 376 Eur). Įvertinus šiuos pažeidimus papildomai apskaičiuota 74 951,46 Eur (488 + 13316 + 99,34 + 2160,18 + 58 887,94) mokėtina PVM suma.
7. Teismas nustatė, kad UAB „Fetima“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2017 m. gegužės 4 d., bendrovės vadove ir akcininke laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 29 d. iki 2017 m. rugpjūčio 8 d. buvo J. R. Per 2017 metus 33 UAB „EINES“ darbuotojai perėjo dirbti į UAB „Fetima“. Teismas sprendė, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, jog po atlikto mokestinio patikrinimo, UAB „EINES“ perkėlė savo veiklą į naujai įkurtą UAB „Fetima“.
8. Teismas nurodė, kad byloje pateikta mokesčių mokėtojos UAB „EINES“ prievolių ataskaita, iš kurios matyti, jog laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. buvo nesumokėtas 35 592,79 Eur PVM, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. buvo nesumokėtas 34 952 Eur PVM. Vadinasi, 2014 m. gruodžio 31 d. UAB „EINES“ pradelsti finansiniai įsipareigojimai sudarė ne 407 Eur, kaip nurodoma 2015 m. balanse, o daugiau kaip 35 592,79 Eur nesumokėtos PVM skolos, kas rodo ieškovės nemokumą Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 2 dalies prasme. Todėl atsakovui T. C., kaip bendrovės direktoriui, atsirado pareiga inicijuoti ieškovei bankroto bylą, tačiau atsakovas, žinodamas (turėdamas žinoti) apie nemokumą, to nepadarė.
9. Teismas konstatavo, kad atsakovas T. C. pažeidė savo tiesiogines direktoriaus pareigas kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, neišsaugojo įmonės dokumentų, nevykdė savo fiduciarinių pareigų, kad leido didėti kreditoriniams įsipareigojimams, nemokėjo mokesčių, neužtikrino tinkamos buhalterinės apskaitos. Atsakovo kaltė yra preziumuojama, šios prezumpcijos atsakovas nepaneigė. Byloje nustatytas 168 890,43 Eur žalos dydis, kurį sudaro ieškovės bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų bendra suma, yra įrodytas, minėta žala (ieškovės įsiskolinimas) kreditoriams susidarė atsakovo vadovavimo ieškovei metu, todėl tarp atsiradusios žalos kreditoriams ir atsakovo neveikimo yra tiesioginis priežastinis ryšys.
10. Teismas nustatė, kad UAB „EINES“ akcininkais nuo 2012 m. balandžio 12 d. buvo J. R., turinti 40 procentų, T. C., turintis 30 procentų ir V. L., turinti 30 procentų įmonės akcijų. Paskutinės 2015 m. finansinės ataskaitos pateikimo metu galiojo ĮBĮ 8 straipsnio nuostata, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi paskutinės ataskaitos pateikimo dieną atsirado ir akcininkų prievolė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
11. Teismas pažymėjo, kad atsakovė J. R. buvo ne tik bendrovės akcininkė, bet ir UAB „EINES“ apskaitą tvarkantis asmuo. VMI tikrinamuoju laikotarpiu bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė J. R. Dėl UAB „EINES“ padarytų pažeidimų (į apskaitos registrus įrašytų tikrovės neatitinkančių duomenų apie ūkines operacijas, iškreipiant tikruosius duomenis apie turtą, pajamas, įsipareigojimų dydį ir struktūrą) iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad apskaičiuojant mokesčius į tikrinamo laikotarpio mokesčių deklaracijas buvo įrašyti neteisingi (nepatikimi, prieštaringi) duomenys apie gautas įmonės pajamas. Taigi atsakovei J. R. buvo žinoma apie įmonės finansinę padėtį, atsiradusį nemokumą, didėjančius įsipareigojimus valstybės biudžetui, tačiau atsakovė kaip akcininkė neinicijavo bankroto bylos iškėlimo, nesprendė klausimo dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo. Tai sudaro jos neteisėtus ir nesąžiningus veiksmus (neveikimą), dėl to jai taikytina subsidiari atsakomybė, jeigu žalos atlyginimo išieškojimas iš bendrovės vadovo T. C. bus negalimas.
12. Teismas nurodė, kad atsakovė V. L. kaip akcininkė privalėjo domėtis įmonės veikla, atlikti įstatymuose jai nustatytas funkcijas inicijuoti visuotinius akcininkų susirinkimus, kreiptis dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, o to nepadariusi, ji savo neteisėtais veiksmais (neveikimu) prisidėjo prie atsiradusios žalos, t. y. įmonės kreditorinių reikalavimų susidarymo.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
13. Atsakovas T. C. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimo dalį, kuria jo atžvilgiu patenkintas BUAB „EINES“ ieškinys, ir nurodytoje bylos dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Nors formaliai įmonės vadovu nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. buvo paskirtas T. C., iš esmės visa įmonės veikla rūpinosi ir jai vadovavo įmonės buhalterė bei akcininkė J. R., kuri T. C. tik pateikdavo jos parengtus dokumentus pasirašyti. Būtent ji priimdavo kasdieninius su įmonės veikla susijusius sprendimus, vykdė veiklą ir buvo geriausiai susipažinusi su įmonės finansine padėtimi, kadangi prižiūrėjo ir vedė visą įmonės buhalterinę apskaitą. Atsakovas T. C. 2017 m. rugpjūčio 31 d. buvo atleistas būtent J. R. sprendimu, o bankroto byla bendrovei iškelta lygiai po vienerių metų, t. y. 2018 m. rugpjūčio 14 d.
13.2. Teismas visiškai nesiaiškino ir nevertino aplinkybių, kad paskutinius metus iki bankroto bylos iškėlimo bendrovės direktoriumi buvo ne atsakovas T. C. Nebuvo įvertintos ir aplinkybės, jog faktiškai įmonei vadovavo J. R.
13.3. VMI atliekant mokestinį patikrinimą buvo paimti visi įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai. Dokumentus VMI pateikė J. R. Iki T. C. atleidimo, dokumentai jam sugrąžinti nebuvo. Todėl jis neturėjo jokių realių galimybių perduoti nemokumo administratorei įmonės dokumentus. Šios faktinės aplinkybės nemokumo administratorei yra gerai žinomos, todėl elgdamasi sąžiningai, administratorė turėjo aiškintis tai, ar bendrovės dokumentai, paimti VMI specialistų, buvo grąžinti ieškovei BUAB „EINES“ po atlikto tyrimo ir jei taip, kam šie dokumentai buvo grąžinti.
13.4. Nemokumo administratorė tyčia teismui nurodė neteisingas faktines aplinkybes, o teismas patikėjo administratore, nevertindamas bylos įrodymų turinio. VMI patikrinimo akte nurodoma, kad nuo 2015 m. bendrovės 60 procentų akcijų valdė J. R., o 40 procentų – T. C. Taigi J. R. sprendimus galėjo priiminėti be kito akcininko nuomonės. Tai, kad teismas nevertino VMI patikrinimo akto turinio yra akivaizdu, kadangi teismas priteisė žalą ir iš V. L., kuri jau 2014 m. nebuvo akcininke. Teismas nurodė, kad šiai akcininkei priklausė 30 procentų akcijų, tačiau ignoravo faktą, jog 2012 m. duomenys yra nesusiję su byloje tiriamu laikotarpiu.
13.5. Būtent J. R. neteisingai vedė bendrovės apskaitą. T. C. asmeniškai negalėjo vesti apskaitos, nes tai draudžia įstatymai, o pagal J. R. vestą apskaitą bendrovė buvo moki ir skolų praktiškai neturėjo. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad T. C. žinojo, kad bendrovė dar 2014 m. buvo nemoki. Visus bendrovės balansus ir visas deklaracijas elektroniniu parašu tvirtino J. R. ir teikė valstybės institucijoms. Tai, kad J. R. buvo faktinė įmonės vadovė pagrindžia ir VMI patikrinimo aktas. Akte nurodyta, jog atsakymus į vadovui pateiktus klausimus pateikė finansininkė J. R.
14. Ieškovė BUAB „EINES“ pateikė atsiliepimą į atsakovo T. C. apeliacinį skundą, kurį prašo atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. ĮBĮ 8 straipsnyje numatytos pareigos taikytinos tiek faktiniam vadovui, tiek registruotam vadovui. Atsakovas buvo bendrovės vadovas, tai patvirtina pačių atsakovų paaiškinimai.
14.2. Jokie bendrovės dokumentai ir turtas nemokumo administratorei nebuvo perduoti. Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutartimi UAB „EINES“ vadovui T. C. skirta 500 Eur bauda, nutartis yra įsiteisėjusi. Taigi aplinkybė, kad atsakovas buvo bendrovės vadovas ir kad jis atsakingas už UAB „EINES“ ir jos kreditorių patirtą žalą, yra konstatuota įsiteisėjusia tesimo nutartimi, kuri turi prejudicinę galią šiai bylai.
14.3. Bylos duomenys patvirtina, kad pats atsakovas surašė ir pasirašė 2012 m. balandžio 11 d. akcininkų sąrašą. Tai įrodo, kad atsakovas buvo vadovu ir dalyvavo įmonės veikloje.
14.4. Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-867-260/2020 nutarta pripažinti UAB „EINES“ bankrotą tyčiniu. Kauno apygardos teismas, be kita ko, konstatavo, kad UAB „EINES“ vadovas nevykdė ar netinkamai vykdė įstatymuose nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, t. y. jis teisės aktų nustatyta tvarka neteikė bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui, nevykdė pareigos dėl bendrovės dokumentų ir turto perdavimo nemokumo administratorei, nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo. UAB „EINES“ bankrotą pripažinus tyčiniu, buvusio įmonės vadovo civilinės atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai laikytini nustatyti kaip prejudiciniais faktai, o kitos sąlygos – preziumuojamos.
15. Atsakovė V. L. pateikė atsiliepimą į atsakovo T. C. apeliacinį skundą, kurį prašo atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. T. C. buvo įmonės direktoriumi iki 2017 m. rugpjūčio 31 d., todėl akivaizdu, kad būtent jis nesilaikė įstatyme nustatytų pareigų organizuoti bendrovės turto apskaitą, stebėti finansinę padėtį, neteikė finansinių dokumentų Juridinių asmenų registrui.
15.2. Būdamas bendrovės vadovu T. C. neveikė bendrovės ir jos akcininkų naudai. Taigi įmonės vadovas, nevykdantis pareigų, susijusių su įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimu ir pateikimu Juridinių asmenų registrui, arba netinkamai jas vykdantis, privalo atlyginti visą padarytą žalą įmonei ir (arba) kitiems asmenims.
16. Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyrius pateikė atsiliepimą į atsakovo T. C. apeliacinį skundą, kurį prašo atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. VĮ Registrų centro įrašas apie UAB „EINES“ vadovus yra oficialus rašytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią, šis įrodymas nėra nuginčytas. T. C. kaip UAB „EINES“ vadovas privalėjo domėtis įmonės veikla. Nesidomėdamas bendrovės veikla ir neinicijuodamas bankroto bylos, atsakovas padarė žalą įmonei ir kreditoriams.
16.2. Atsakovo T. C. elgesys turi būti vertinamas ir pagal tai, ar jis ėmėsi visų veiksmų, kurių analogiškoje situacijoje imtųsi rūpestingas, apdairus ir atidus asmuo, siekdamas išvengti žalos padarymo. Nepaneigta aplinkybė, kad atsakovas T. C. buvo bendrovės vadovu, taigi jis prisiėmė ir visas su tuo susijusias pareigas.
17. Atsakovė V. L. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimo dalį dėl solidariosios atsakomybės taikymo jos atžvilgiu. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Teismas, spręsdamas dėl T. C. ir J. R. solidariosios atsakomybės, aiškiai įvardijo kiekvieno iš jų neteisėtus veiksmus, žalą bei priežastinį ryšį tarp jų veiksmų ir žalos. Tačiau spręsdamas dėl atsakovės V. L. atsakomybės, teismas nenustatinėjo visų civilinės atsakomybės sąlygų, o tiesiog konstatavo, kad ji neva turėjo pareigą domėtis įmonės veikla ir inicijuoti bankroto bylą.
17.2. Atsakovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu paaiškino, kad įmonės akcininke tapo paprašyta dukros, jokios aktyvios veiklos įmonėje nevykdė, dividendų negavo. Atsakovė įrodinėjo, jog niekad nėra gavusi jokių pranešimų apie visuotinį akcininkų susirinkimą, o šios aplinkybės taip pat nebuvo paneigtos kitais įrodymais, kurie pagrįstų atsakovės kaip akcininkės nesąžiningumą. Teismas nenustatė tikslaus atsakovės sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie bendrovės nemokumą momento, nenustatė, kokie jos konkretūs veiksmai sąlygojo žalos įmonei atsiradimą, nebuvo nustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo.
17.3. Teismas visiškai neatsižvelgė ir nevertino byloje esančių įrodymų. 2017 m. gegužės 2 d. VMI patikrinimo akte nurodyta, kad nuo 2015 m. bendrovės 60 procentų akcijų valdė J. R., o 40 procentų akcijų – T. C. Tai įrodo, kad atsakovė jokio vaidmens įmonėje, padarant žalą, neatliko. Priešingai, dėl nesąžiningų kitų atsakovų veiksmų ji pati nukentėjo, kadangi jos atžvilgiu yra pareikšti turtiniai reikalavimai.
17.4. Aiškinant akcininko pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentą, darytinas skirtumas tarp situacijos, kai akcininkas faktiškai žino apie finansinę bendrovės padėtį, nes dalyvauja įmonės veikloje, arba turi žinoti, nes buvo sušauktas akcininkų susirinkimas ir jis sužinojo šią aplinkybę, ir situacijos, kai akcininkas apie tai nežino ir neturi žinoti. Nenustačius, kad akcininkas žinojo apie įmonės nemokumą, nėra pagrindo nustatyti neteisėtus veiksmus nevykdant pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.
17.5. Taigi teismas nenustatė subjektyviojo tikslaus atsakovės sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie bendrovės nemokumą momento, nenustatė, kokie jos konkretūs veiksmai sąlygojo žalos įmonei atsiradimą ir (ar) buvo priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo. Teismas neteisingai vertino įstatyme nustatytas akcininkų pareigas, t. y. nepagrįstai sutapatino vadovo ir akcininko pareigas stebėti įmonės finansinę veiklą. Teismas nenustatinėjo, kurie atsakovai ir kada pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, jog būtų galima konstatuoti atsakovės kaip akcininkės pareigų pažeidimą.
18. Ieškovė BUAB „EINES“ pateikė atsiliepimą į atsakovės V. L. apeliacinį skundą, kurį prašo atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Nors atsakovė V. L. teigia, kad akcininke ji įregistruota dukters prašymu, tačiau tokių įrodymų nepateikė, be to pati atsakovė pripažino, kad su dukra nebendrauja.
18.2. Atsakovė elgėsi nesąžiningai ir neteisėtai, t. y. nevykdė savo pareigų stebėti bendrovės finansinę padėtį, neveikė bendrovės ir jos akcininkų naudai, atsakovė buvo nerūpestinga, neatidi. Niekas netrukdė atsakovei domėtis bendrovės finansine padėtimi, taip pat jai niekas netrukdė sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą. Todėl atsakovė V. L. yra subsidiariai atsakinga už įmonės ir jos kreditorių patirtą žalą.
18.3. Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartimi pripažinus UAB „EINES“ bankrotą tyčiniu, nustatyti tik du asmenys, dėl kurių neteisėtų veiksmų bankrotas yra tyčinis (J. R. ir T. C.), tačiau tai niekaip nepaneigia aplinkybės, kad bet kuris juridinio asmens dalyvis (akcininkas) turi pareigą rūpintis juridinio asmens, kurio dalyvis jis yra, veikla, veiklos rezultatais, finansine padėtimi, kitaip tariant, elgtis su savo nuosavybe (įmonės akcijomis) taip, kad nesukeltų žalos kitiems asmenims.
19. Trečiasis asmuo VSDFV Kauno skyrius pateikė atsiliepimą į atsakovės V. L. apeliacinį skundą, kurį prašo atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. VĮ Registrų centro įrašas apie UAB „EINES“ akcininkus yra oficialus rašytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią, šis įrodymas nėra nuginčytas. V. L. buvo UAB „EINES“ akcininkė ir privalėjo domėtis įmonės veikla. Nesidomėdama bendrovės veikla ir neinicijuodama bankroto bylos, atsakovė padarė žalą įmonės kreditoriams.
19.2. Atsakovės elgesys turi būti vertinamas ir pagal tai, ar ji ėmėsi visų galimų veiksmų, kurių analogiškoje situacijoje imtųsi rūpestingas, apdairus ir atidus asmuo, siekdamas išvengti žalos kreditoriams padarymo. Nepaneigta aplinkybė, kad V. L. sutiko būti bendrovės akcininke, taigi tuo pačiu ji prisiėmė ir visas su tuo susijusias pareigas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, šioje byloje nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl atsakovės V. L. apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo
21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino ir ieškovei BUAB „EINES“ iš atsakovo T. C. (buvusio ieškovės vadovo ir akcininko) priteisė 168 890,43 Eur žalos atlyginimo, nesant atsakovo T. C. turto ar esant jo nepakankamai, teismas subsidiariai priteisė ieškovei iš solidarių tarpusavyje atsakovių J. R. ir V. L. (ieškovės akcininkių) 168 890,43 Eur žalos atlyginimo.
22. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovės V. L. civilinės atsakomybes, skundžiamame sprendime nurodė, kad atsakovė V. L. kaip BUAB „EINES“ akcininkė privalėjo domėtis įmonės veikla, atlikti įstatymuose jai nustatytas funkcijas inicijuoti visuotinius akcininkų susirinkimus, kreiptis dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, o to nepadariusi, ji savo neteisėtais veiksmais ir (ar) neveikimu prisidėjo prie atsiradusios žalos, t. y. kreditorinių reikalavimų įmonės bankroto byloje susidarymo.
23. Atsakovė V. L., nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neteisingai vertino įstatyme nustatytas akcininkų pareigas, t. y. nepagrįstai sutapatino vadovo ir akcininko pareigas stebėti įmonės finansinę veiklą. Atsakovės teigimu, spręsdamas dėl jos civilinės atsakomybės, teismas nenustatinėjo visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, o tiesiog konstatavo, kad ji turėjo pareigą domėtis įmonės veikla ir inicijuoti bankroto bylą. Atsakovės apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad laikotarpiu, už kurį ieškovė BUAB „EINES“ prašė priteisti žalos atlyginimą, atsakovei V. L. BUAB „EINES“ akcijos nebepriklausė.
24. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad sprendžiant ginčus dėl įmonių vadovų ir (ar) dalyvių atsakomybės, būtina atskirti šių dviejų subjektų kompetenciją ir atsakomybės pagrindus, kadangi skirtingas dalyvių ir valdymo organų narių statusas bei faktiškai atliekamos funkcijos lemia ir jų civilinę atsakomybę skirtingais pagrindais, atitinkamai pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.50 straipsnio 3 dalį, CK 2.87 straipsnio 7 dalį ar CK 6.263 straipsnį. Bendrovės dalyvis neatsako už valdymo organams priskirtų pareigų pažeidimą (nebent būtų konstatuota, kad jis yra faktinis vadovas) ir, priešingai, bendrovės vadovas neatsako už veiksmus, kurie priskirti bendrovės dalyvių kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 211-469/2017; 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-540-469/2018; kt.).
25. Valdymo organų nariai turi įstatymuose įtvirtintas specialiąsias pareigas. Bendrovės vadovo pareigos nustatytos CK 2.82 straipsnio 3 dalyje, detalizuojamos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ), specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme (toliau – BAĮ), ĮBĮ ir kt.), bendrovės įstatuose ir pareiginiuose nuostatuose, o šių pareigų netinkamas vykdymas lemia vadovo civilinę atsakomybę, nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas. Be to, juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas, įtvirtintas CK 2.87 straipsnyje, kurios lemia valdymo organo narių pareigą veikti išimtinai juridinio asmens interesais. Priešingai nei valdymo organo narių atveju, bendrovės dalyvio interesai ne visada privalo sutapti su juridinio asmens interesais, todėl vertinant dalyvio veiksmus netaikomas CK 2.87 straipsnis, t. y. jis neturi fiduciarinių pareigų bendrovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014; 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-665-969/2015).
26. Atsižvelgiant į šių funkcijų skirtumus, kiekvienu konkrečiu atveju, esant bendrovės valdymo organo nario ir (ar) dalyvio civilinės atsakomybės pagrindų konkurencijai, dėl jų atliktų veiksmų neteisėtumo, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, sprendžiama nustačius, ar atsakovu nurodytas asmuo atliko valdymo organo nariui ar dalyviui priskirtas funkcijas. Jei akcininkai nevykdė valdymo funkcijos, tačiau pažeidė bendrąją sąžiningumo pareigą, piktnaudžiavo ribota atsakomybe ir šie veiksmai nepriskirtini valdymo organo kompetencijai, atsakomybė akcininkams taikytina pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018).
27. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė V. L. būtų ėjusi oficialaus ar faktinio BUAB „EINES“ vadovo pareigas. Tokios aplinkybės nebuvo įrodinėjamos ir bylos nagrinėjimo metu. Ieškovė, prašydama taikyti atsakovei V. L. civilinę atsakomybę, jos neteisėtais veiksmais iš esmės įvardijo ĮBĮ 8 straipsnio pažeidimą, t. y. akcininko pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymą.
28. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.) nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte (įmonė viešai paskelbė, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonės vadovas ar kitas asmuo, įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis).
29. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pareiga sužinoti apie nemokumą vadovui ir akcininkams atsiranda skirtingais momentais, nes vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės turto apskaitą, stebėti bendrovės finansinę padėtį (BAĮ 4 straipsnis, 14 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnis, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas) ir, jei bendrovė turi mokumo sunkumų, privalo atitinkamai veikti. Tokių pareigų akcininkai neturi. Pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą visų pirma kyla vadovui, o ne akcininkui, nes vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Byloje turi būti nustatyta, kada vadovas ir kada akcininkai sužinojo (turėjo sužinoti) apie įmonės nemokumo faktą, ir tik tokį momentą nustačius galima spręsti, kurie atsakovai ir kada pažeidė pareigą kreiptis dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-611/2016).
30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažymėta, kad akcininkų sužinojimo apie nemokumą momento susiejimas su eilinio kasmetinio akcininkų susirinkimo diena būtų tinkamas, jei susirinkimas būtų tinkamai sušauktas ir įvykęs, o visi akcininkai būtų įgiję galimybę žinoti apie įmonės nemokumo būklę. Tačiau nėra pagrindo teigti, kad ir neįvykus akcininkų susirinkimui visi akcininkai privalo žinoti apie įmonės finansinę situaciją, nes toks aiškinimas nepagrįstas nei įstatymo, nei įmonių teisės doktrinos nuostatomis. Dėl to aiškinant akcininko pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentą, darytinas skirtumas tarp situacijos, kai akcininkas faktiškai žino apie finansinę bendrovės padėtį, nes dalyvauja įmonės veikloje (ar dėl kitų priežasčių) arba turi žinoti, nes buvo sušauktas akcininkų susirinkimas ir jis sužinojo (turėjo sužinoti) apie šią aplinkybę, ir situacijos, kai akcininkas objektyviai nežino ir neturi žinoti. Nenustačius, kad akcininkas faktiškai žinojo apie įmonės nemokumą, nėra pagrindo nustatyti neteisėtus veiksmus nevykdant pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017).
31. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 10 procentų ir daugiau balsų turintys akcininkai turi iniciatyvos teisę sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą (ABĮ 23 straipsnio 4 dalis), tačiau sprendimo teisę sušaukti susirinkimą turi tik daugumos akcininkai. Pagal ABĮ 23 straipsnio 4 dalį, jei bendrovės valdyba ar bendrovės vadovas nepriėmė sprendimo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą per 10 dienų nuo susirinkimo sušaukimo iniciatorių paraiškos gavimo dienos, visuotinis akcininkų susirinkimas gali būti šaukiamas akcininkų, kuriems priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 visų balsų, sprendimu.
32. Ginčui aktualioje kasacinio teismo praktikoje nurodyta kad inicijuoti visuotinį akcininkų susirinkimą yra akcininko teisė, o ne pareiga. Toks susirinkimas bendrovės akcininkams reikšmingas, inter alia (be kita ko), kaip dalyvavimo valdant bendrovę būdas – balsuojant dėl susirinkimui pateiktų klausimų, taip pat kaip būdas gauti informaciją apie bendrovės veiklos rezultatus. Susirinkimo nesušaukimas per įstatyme nustatytą terminą pažeidžia šias akcininkų teises, tačiau jie turi teisę spręsti ar jiems šias teises imtis įgyvendinti inicijuojant susirinkimo sušaukimą. Akcininko sužinojimas apie tai, kad nesušauktas visuotinis akcininkų susirinkimas, reiškia sužinojimą apie pirmiau nurodytų jo teisių pažeidimą, tačiau tai per se (pats savaime) nesuponuoja pagrindo daryti išvadą, kad bendrovė yra nemoki, todėl teisė inicijuoti susirinkimo sušaukimą nepavirsta balsų mažumą bendrovėje turinčių akcininkų pareiga (žr. šios nutarties 30 punkte nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartį).
33. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus ir ginčui aktualią kasacinio teismo praktiką, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo įrodyta atsakovės V. L. civilinei atsakomybei kilti būtina sąlyga – neteisėti veiksmai. Pirmosios instancijos teismas tik formaliai konstatavo atsakovės neteisėtus veiksmus – pareigų inicijuoti visuotinius akcininkų susirinkimus, kreiptis dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo pažeidimus, tačiau neatsižvelgė į teismų praktikoje atskleistą šių teisių ir pareigų turinį, jų nesusiejo su faktinėmis aplinkybėmis.
34. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad BUAB „EINES“ tapo faktiškai nemoki 2014 m. gruodžio 31 d. Ši aplinkybė atsakovų apeliaciniuose skunduose iš esmės neginčijama, todėl laikoma nustatyta. Tačiau ieškovė bylos nagrinėjimo metu neįrodė (iš esmės neįrodinėjo), kad atsakovei V. L. buvo žinoma apie BUAB „EINES“ nemokumo momentą, tokio fakto nenustatė ir pirmosios instancijos teismas. Pagal byloje esančius duomenis, atsakovė V. L., priešingai nei kita įmonės akcininkė – J. R., įmonės buhalterinės apskaitos netvarkė, jos veikloje aktyviai nedalyvavo. Kaip minėta šios nutarties 29 punkte, akcininkas, kuris nėra įmonės vadovas, neturi pareigos organizuoti bendrovės turto apskaitos, stebėti bendrovės finansinę padėtį. Taigi atsakovės V. L. žinojimas (turėjimas žinoti) apie įmonės finansinę padėtį negalėjo būti kildinamas ir teisės aktų normų pagrindu.
35. Byloje nėra duomenų, kad BUAB „EINES“, prieš jai tampant ir (ar) tapus faktiškai nemokia, šaukė akcininkų susirinkimus, kuriuose būtų pristatyta įmonės finansinė padėtis įmonės akcininkams. Atitinkamai į bylą nepateikti įrodymai, kad atsakovė V. L. tokiuose akcininkų susirinkimuose dalyvavo ir jai tokiu būdu buvo žinoma apie faktinį įmonės nemokumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovės V. L., kaip balsų mažumą turinčios (turėjusios) akcininkės, teisę inicijuoti visuotinį akcininkų susirinkimą prilygino atsakovės pareigai. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą ir ginčui aktualią kasacinio teismo praktiką (žr. šios nutarties 31 – 32 punktus), inicijuoti visuotinį akcininkų susirinkimą yra akcininko teisė, o ne pareiga. Iš šios teisės neįgyvendinimo negali būti kildinamas akcininko žinojimas (turėjimas žinoti) apie įmonės nemokumą, todėl tai negali reikšti ir ĮBĮ 8 straipsnyje nustatytų akcininkų pareigų pažeidimo.
36. Sutiktina su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į byloje esančius duomenis, kad teismo nustatyto faktinio ieškovės nemokumo momentu atsakovei V. L. nebepriklausė įmonės akcijos. Iš 2017 m. gegužės 2 d. VMI patikrinimo akto matyti, kad atliekant BUAB „EINES“ mokestinį patikrinimą buvo surinkti duomenys, jog 2014 m. įmonės akcininkais buvo tik du asmenys – T. C. ir J. R., turintys po 50 procentų įmonės akcijų; 2015 m. – 60 procentų ieškovės BUAB „EINES“ akcijų priklausė J. R., o 40 procentų – T. C. Taigi byloje nustatyto įmonės faktinio nemokumo momentu (2014 m. gruodžio 31 d.) atsakovei V. L. nesant BUAB „EINES“ akcininke ir (ar) valdymo organu (vadove), jai negalėjo atsirasti jokių pareigų ieškovės BUAB „EINES“ ar juo labiau jos kreditorių atžvilgiu.
Dėl atsakovo T. C. apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo
37. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad T. C. kaip bendrovės direktoriui atsirado įstatyminė pareiga inicijuoti ieškovei bankroto bylos iškėlimą, tačiau atsakovas, žinodamas apie įmonės nemokumą, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo – tai buvo jo neteisėtas neveikimas. Teismas nurodė, kad atsakovas pažeidė savo tiesiogines direktoriaus pareigas – neišsaugojo įmonės dokumentų, nevykdė savo fiduciarinių pareigų, nes leido didėti kreditorių įsipareigojimams, nemokėjo mokesčių, neužtikrino tinkamos buhalterinės apskaitos.
38. Atsakovas T. C., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, apeliaciniame skunde nurodo, kad jis buvo tik formalus ieškovės vadovas, iš esmės visa įmonės veikla rūpinosi ir jai vadovavo įmonės buhalterė bei akcininkė J. R. Atsakovo teigimu, aplinkybę, kad J. R. buvo faktinė BUAB „EINES“ vadovė pagrindžia į bylą pateiktas VMI 2017 m. gegužės 2 d. patikrinimo aktas, kuriame nurodyta, jog atsakymus į vadovui pateiktus klausimus pateikė būtent J. R.
39. Pažymėtina, kad pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės vadovui kyla atsakomybė. Kaip jau minėta šios nutarties 29 punkte, pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020).
40. Nesant kitų ĮBĮ įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, atsiradusių anksčiau nei nemokumas, įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kyla, kai įmonė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki. Įmonės vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, ir anksčiau nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytina ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).
41. Atkreiptinas dėmesys, kad už įstatyme nustatytos pareigos laiku inicijuoti bankroto bylą pažeidimą (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatų nevykdymą) vadovui civilinė atsakomybė atsiranda esant paprastam neatsargumui. Pažymėtina ir tai, kad civilinei atsakomybei šiuo atveju atsirasti reikalingą paprasto neatsargumo kaltės formą lemia tai, jog pažeista imperatyvi įstatyme įtvirtinta pareiga. Žala padaroma paprasto neatsargumo forma, kai atsakovo veiksmai neatitinka tam tikro rūpestingumo standarto, reglamentuoto įstatyme, kurio tikslas apsaugoti kitus asmenis nuo tos konkrečios žalos, arba neatitinka rūpestingo žmogaus elgesio standarto, kuris protingai tikėtinas įvertinus aplinkybes. Ši kaltės forma pripažįstama kasacinio teismo praktikoje, kai sprendžiama dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės taikymo dėl įstatyme įtvirtintos imperatyvios teisės normos pažeidimo (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatų nevykdymo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017).
42. Iš bylos duomenų matyti, kad BUAB „EINES“ vadovu laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 4 d. iki bankroto bylos iškėlimo (2018 m. rugpjūčio 14 d.) buvo atsakovas T. C. Byloje nustatyta, kad BUAB „EINES“ nemoki tapo 2014 m. gruodžio 31 d. Taigi nuo šio momento atsakovui T. C. atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Minėta, kad įmonės valdymo organas (vadovas) turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės turto apskaitą, stebėti bendrovės finansinę padėtį (BAĮ 4 straipsnis, 14 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnis, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas), todėl atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis asmeniškai netvarkė įmonės buhalterinės apskaitos, nėra teisiškai reikšmingos. Teisėjų kolegijos vertinimu, į bylą nėra pateikta pakankamai įrodymų, kurie pagrįstų ir atsakovo T. C. nurodytas aplinkybes, jog jis laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. tik formaliai ėjo įmonės vadovo pareigas. Vien tai, kad atsakymus į ieškovės vadovui adresuotus klausimus, susijusius su įmonės finansine veikla, VMI pateikė finansininkė J. R., šių aplinkybių nepatvirtina. Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismo nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-1633-667/2018, kurioje BUAB „EINES“ finansininkė J. R. įsiteisėjusiu 2018 m. balandžio 6 d. baudžiamuoju įsakymu pripažinta kalta, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 1 dalyje (neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas) ir BK 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas apskaitos tvarkymas), specialaus liudytojo statusu apklaustas T. C. neneigė vadovavęs ieškovei. Priešingai, minėtoje baudžiamojoje byloje T. C. nurodė, kad jis pats pasamdė J. R. eiti įmonės finansininkės pareigas, pastaroji kartais informuodavo jį apie įmonės finansinę padėtį. T. C. paaiškino ir tai, kad kontroliavo ieškovės darbuotojus ir turtą, t. y. atliko vairuotojų darbo kontrolę, periodiškai patikrindavo taksometrų rodmenis, jų atitikimą žurnale įrašytiems duomenis, taip pat tikrindavo automobilių būklę.
43. Taigi pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai nustatė atsakovo T. C. civilinės atsakomybės, susijusios su pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymu, sąlygas – neteisėtus veiksmus ir kaltę. Tačiau įmonės vadovo civilinei atsakomybei kilti ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu, kaip pagrįstai atkreiptas dėmesys ir atsakovo apeliaciniame skunde, būtina nustatyti ir kitas civilinės atsakomybės sąlygas – žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pastarosios dvi civilinės atsakomybės sąlygos pirmosios instancijos teismo šioje byloje nebuvo tinkamai nustatytos.
44. Kasacinio teismo išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė savo bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).
45. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nesivadovavo nurodyta kasacinio teismo praktika, t. y. nenustatinėjo bendros išaugusios BUAB „EINES“ skolų sumos ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinio ryšio. Skundžiamame teismo sprendime tik formaliai konstatuota, kad byloje nustatytas 168 890,43 Eur žalos dydis, kurį sudaro ieškovės BUAB „EINES“ bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų bendra suma, yra įrodytas.
46. Pažymėtina, kad konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015). Tokiu atveju žala laikoma po vadovui atsiradusios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymo atsiradę nauji kreditorių reikalavimai ar nuo tos dienos padidėjusi iki nurodytos dienos atsiradusių kreditorių reikalavimų dalis (pvz., delspinigių forma), jei ši bendra išaugusi įmonės skolų suma liks nepadengta. Taigi delsimu inicijuoti bankroto bylą padaryta žala turi kilti per laikotarpį, kurį vadovas vėlavo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą (laikotarpis tarp pareigos atsiradimo momento ir bankroto bylos iškėlimo), ir tuo laikotarpiu įmonei atsiradusi žala dėl padidėjusių įmonės įsipareigojimų turi būti teisiniu priežastiniu ryšiu susijusi su vadovo delsimu inicijuoti įmonės bankroto bylą.
47. Nagrinėjamu atveju ieškinys atsakovo T. C. atžvilgiu buvo reiškiamas ir CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu, t. y. dėl fiduciarinių pareigų pažeidimo, kuris pasireiškė netinkamu buhalterinės apskaitos vedimu, finansinės atskaitomybės neteikimu Juridinių asmenų registrui.
48. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai nustatė atsakovo atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus ir kaltę, vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad įmonės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Ši bendrovės vadovo pareiga rūpintis įmonės finansine atskaitomybe nustatyta ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 ir 4 punktuose, BAĮ 21 straipsnyje. Pagal BAĮ 4 straipsnį ūkio subjektai turi tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus. Šių įstatymų pažeidimas yra neteisėtas veiksmas, už kurį vadovui taikoma civilinė atsakomybė, jei nustatomos visos taikymo sąlygos.
49. Nagrinėjamoje byloje pagrįstai nustatyta, kad atsakovas T. C. pažeidė rūpestingumo pareigą, neužtikrindamas bendrovės veiklos teisėtumo, t. y. pažeidė pareigą rūpintis bendrovės finansine atskaitomybe ir tinkama buhalterine apskaita, o tai lėmė netinkamą BUAB „EINES“ prievolių mokėjimą valstybės biudžetui. Pažymėtina, kad atsakovo T. C. veiksmų neteisėtumas konstatuotas ir Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-867-260/2020 dėl BUAB „EINES“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nurodyta nutartis šiai nagrinėjamai bylai turi prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Atsakovo neteisėtus veiksmus patvirtina ir byloje esantys 2017 m. gegužės 2 d. patikrinimo aktas bei 2017 m. birželio 9 d. VMI sprendimas dėl jo tvirtinimo.
50. Kaip minėta, 168 890,43 Eur žalos atlyginimas, kurį ieškiniu prašyta priteisti, buvo prilygintas ieškovės BUAB „EINES“ bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai. Svarbu tai, kad beveik visą nurodytą sumą sudaro antrosios eilės kreditorių – VMI ir VSDFV finansiniai reikalavimai, kurie atsirado dėl netinkamo prievolių vykdymo valstybės biudžetui.
51. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad žala yra neigiamas turtinis neteisėtų vadovo veiksmų rezultatas, todėl žala nepripažįstamos bendrovės mokestinės prievolės, nes jos yra būtinosios veiklos išlaidos, atsirandančios nepriklausomai nuo vadovo veiksmų. Tuo atveju, kai žala padaroma neteisėtai išvengiant mokestinių prievolių vykdymo, žala bendrovei nelaikytina nesumokėtų mokesčių suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-701/2017). Vėlesnis įpareigojimas sumokėti neteisėtai išvengtus mokesčius valstybei negali būti laikomas ieškovo žala CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme ir atsakovai negali būti atsakingi dėl nesumokėtų mokesčių valstybei, nes, nepriklausomai nuo jų veiksmų, ieškovas būtų turėjęs pareigą juos sumokėti, todėl bendrovės patirta žala laikytina tik paskirtos baudos ir delspinigiai už mokesčių sumokėjimą ne laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2013).
52. Taigi pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu, žalos atlyginimą ieškovei BUAB „EINES“ iš atsakovo T. C. galėjo priteisti tik VMI ir VSDFV paskirtos baudos bei delspinigių už mokesčių sumokėjimą ne laiku apimtyje.
53. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartyje taip pat išaiškinta, jog mokesčiai yra ne žala bendrovei, o jos prievolė. Mokestinis reikalavimas bendrovei kyla įstatymo, o ne civilinės atsakomybės pagrindu. Kadangi mokesčiai nėra žala bendrovei, o būtinosios jos veiklos vykdymo išlaidos, tai pareiga jas kompensuoti iš civilinės atsakomybės prievolės nekyla. Tačiau teisiškai reikšminga žala kreditoriams gali būti daroma, kai vėluojama inicijuoti bankroto bylą. Iki nemokumo atsiradimo vadovas neturi pareigos kreditoriams, o tik pačiai bendrovei, todėl turi būti nustatyta, kad žala padaryta tik bendrovei.
54. Taigi tuo atveju, kai ieškinys įmonės vadovo atžvilgiu pareiškiamas ir ĮBĮ 8 straipsnio pagrindu, mokestinių reikalavimų padidėjimas gali būti prilyginimas bankrutuojančios įmonės (jos kreditorių) patirtai žalai, kurią turi pareigą atlyginti bankroto bylos laiku neinicijavęs vadovas. Kaip minėta, tokių aplinkybių (išaugusių ieškovės skolų ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinio ryšio) pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino.
55. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad šios nutarties 42 punkte paminėtoje Kauno apylinkės teismo nagrinėtoje baudžiamojoje byloje buvo patenkintas civilinės ieškovės VMI ieškinys dėl 26 940 Eur žalos atlyginimo priteisimo iš J. R. Iš Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 6 d. baudžiamojo įsakymo matyti, kad VMI žalą sudarė BUAB „EINES“ išvengtas mokėti 24 638 Eur PVM ir 2 302 Eur pelno mokestis. Šioje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismo nebuvo įvertinta, ar baudžiamojoje byloje patenkintas VMI ieškinio reikalavimas iš dalies nėra tapatus šioje byloje reiškiamiems BUAB „EINES“ ieškinio reikalavimams, kadangi abiejose bylose neteisėti veiksmai, susiję su mokesčių nemokėjimu, atlikti panašiu laikotarpiu – 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d.
Dėl bylos procesinės baigties
56. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias įmonės vadovų ir dalyvių civilinę atsakomybę, nevertino visų ginčui reikšmingų faktinių aplinkybių, todėl byla buvo išspręsta neteisingai (CPK 185 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Taigi yra pagrindas skundžiamą Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atsakovei V. L. atmesti. Pirmosios instancijos teismui iš esmės teisingai nustačius atsakovo T. C. neteisėtus veiksmus ir kaltę, tačiau netyrus ir nevertinus kitų civilinės atsakomybės sąlygų – žalos ir priežastinio ryšio, bylos dalis pagal ieškinio reikalavimus šiam atsakovui žalos ir priežastinio ryšio apimtyje perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kadangi atsakovės J. R. civilinė atsakomybė teismo pripažinta subsidiaria, todėl priklauso nuo atsakovo T. C. civilinės atsakomybės apimties, bylos dalis pagal ieškinio reikalavimus J. R., nepaisant to, kad pastaroji apeliacine tvarka neginčijo jos atžvilgiu priimto teismo sprendimo, žalos ir priežastinio ryšio apimtyje taip pat perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai).
57. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo padarytas pažeidimas yra esminis, todėl apeliacinėje instancijoje negali būti ištaisytas, kadangi bylos dalis turėtų būti nagrinėjama visa apimtimi naujai, vertinant argumentus ir įrodymus, kurių pirmosios instancijos teismas apskritai netyrė ir nevertino. Bylos nagrinėjimas tokia apimtimi apeliacinėje instancijoje neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą) bei riboja šalių teisę į apeliaciją. Be to, tinkamam ginčo išsprendimui būtina išsiaiškinti naujas aplinkybes ir surinkti papildomus įrodymus, kurie leistų tiksliai nustatyti ieškovės bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų susidarymo laikotarpius, įvertinti, ar baudžiamojoje byloje patenkintas ieškinys nėra iš dalies tapatus pareikštam šioje byloje.
58. Atsakovės V. L. apeliacinį skundą patenkinus, jai iš ieškovės BUAB „EINES“ administravimui skirtų lėšų priteisiamas 50 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už skundą. Byloje nėra duomenų apie kitas V. L. bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinėje instancijos teismuose, todėl jų paskirstymo klausimas negali būti sprendžiamas.
59. Esant nurodytai bylos procesinei baigčiai, kitų šalių (ieškovės BUAB „EINES“ ir atsakovų T. C. bei J. R.) patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliekamas spęsti bylos dalį iš naujo nagrinėsiančiam pirmosios instancijos teismui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, 331 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimą panaikinti.
Ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „EINES“ ieškinį atsakovei V. L. atmesti.
Bylos dalį pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „EINES“ ieškinio reikalavimus atsakovams T. C. ir J. R. civilinės atsakomybės sąlygų – žalos ir priežastinio ryšio apimtyje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Priteisti atsakovei V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „EINES“, juridinio asmens kodas 302326001, administravimui skirtų lėšų 50 Eur (penkiasdešimt eurų) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.
Teisėjos Danutė Gasiūnienė
Danguolė Martinavičienė
Aldona Tilindienė
Paminėta tekste:
eB2-867-260/2020
CPK
CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas
CK
CK2 2.87 str. Juridinio asmens organų narių pareigos
e3K-3-540-469/2018
CK2 2.82 str. Juridinių asmenų organų kompetencija ir funkcijos
3K-3-665-969/2015
CK2 2.50 str. Juridinių asmenų atsakomybė pagal savo prievoles
e3K-3-105-421/2018
3K-3-321/2014
e3K-3-300-611/2016
3K-3-89-378/2017
3K-3-416-469/2015
3K-3-170-219/2020
3K-3-453/2014
3K-7-177-701/2017
BK
BK 222 str. Apgaulingas apskaitos tvarkymas
3K-3-130/2011
3K-3-19/2012
3K-3-429-313/2015
CPK 182 str. Atleidimas nuo įrodinėjimo
3K-3-54-701/2017
CK6 6.249 str. Žala ir nuostoliai
3K-3-624/2013
CPK 185 str. Įrodymų įvertinimas
CPK 326 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės