2021 m. spalio 7 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Š. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 21 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo Š. N. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Š. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, 367 704,37 Eur turtinės žalos ir 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 16 974,69 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos skyrius pradėjo ir iki šiol atlieka ikiteisminį tyrimą Nr. 02-7-00003-20 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 226 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius dėl to, kad ieškovas tariamai pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, savo naudai, tiesiogiai reikalavo duoti ir priėmė didesnės nei 250 MGL (303 360 Eur) vertės kyšį. Ikiteisminiame tyrime tiriamos aplinkybės, susijusios su ieškovo komercinio atstovavimo / agentavimo veikla, sudarant 2020 m. kovo 21 d. ir 2021 m. kovo 23 d. Lietuvos Respublikos nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos ir Ispanijos Karalystės įmonės ,,PMS International S. L.“ sutartis dėl 303 360 vnt. Covid-19 nukleorūgščių aptikimo reagentų rinkinių su susijusiais reikmenimis pirkimo. Ieškovas pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatytą 303 360 Eur sumą jis gavo kaip atlygį už tarpininkavimo paslaugas.
3. Ikiteisminį tyrimą kuruojantis prokuroras 2020 m. liepos 21 d. nutarimais skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą skyrė laikiną nuosavybės apribojimą ieškovui nuosavybės teise priklausančiam automobiliui Lexus RC 350 bei piniginėms lėšoms, esančioms jo vardu atidarytose bankų sąskaitose. Laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2021 m. sausio 18 d. nutartimis pratęstas 3 mėnesiams, t. y. iki 2021 m. balandžio 21 d., 2021 m. balandžio 15 d. nutartimis šis terminas dar kartą pratęstas 3 mėnesiams, t. y. iki 2021 m. spalio 21 d.
4. Ieškinyje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai, be pagrindo pritaikius neproporcingą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, lėmė tiek turtinės, tiek ir neturtinės žalos ieškovui atsiradimą. Nuosavybės teisės yra apribotos neteisėtai, nesant nė vieno iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 straipsnio 1 dalyje numatyto pagrindo. Visų pirma nebuvo būtinybės užtikrinti civilinio ieškinio įvykdymą, kadangi jis nėra pareikštas, be to, nėra ir subjekto, kuris jį galėtų reikšti, kadangi nėra nukentėjusio asmens. Nė viena iš sandorio, kurį sudarant tarpininkavo ieškovas, šalių pretenzijų nėra pareiškusios. Antra, nėra būtinybės užtikrinti išplėstinį turto konfiskavimą, kadangi ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl konkrečios neva neteisėtai įgytos 303 360 Eur sumos, tuo tarpu nuosavybės teisė apribota į automobilį bei banko sąskaitose esančias lėšas, t. y. turtą, kuris nėra priskirtinas nei prie uždraustos veikos įrankių, nei prie jos priemonių, nei prie rezultato. Be to, pritaikytomis priverstinio poveikio priemonėmis apribotas turtas, kurio bendra suma 350 000 Eur, akivaizdžiai viršija 303 360 Eur sumą. Apribotas ne tik turtas, bet ir visos būsimos ieškovo įplaukos (darbo užmokestis, pajamos iš individualios veiklos ir pan.), ieškovas negali mokėti mokesčių valstybei, patenkinti būtinųjų poreikių. Ieškovo teigimu, jo atžvilgiu nustatyta kur kas griežtesnė sankcija lyginant net ir su sankcijomis, taikomomis sunkiais tarptautiniais nusikaltimais žmogiškumui ar terorizmu kaltinamiems asmenims, nepaliekant jokių išimčių finansuoti net būtinąsias gyvenimo ir veiklos išlaidas. Tokia prievartos priemonė yra akivaizdžiai neproporcinga ir nepagrįsta.
5. Ieškovo teigimu, jis patyrė 367 704,34 Eur turtinę žalą, kuri lygi apriboto turto vertei, t. y. 350 000 Eur, bei skirtumui tarp į areštuotas sąskaitas gautų 35 155,24 Eur pajamų ir 7 450,90 Eur išlaidų (350 000 Eur + (35 155,24 Eur – 7 450,90 Eur)). Taip pat tvirtina dėl apribojimų ir operatyviai negrąžintos jam priklausančios didelės pinigų sumos patyręs stiprų stresą, ilgalaikius išgyvenimus, dėl ko sumažėjo ir jo verslo partnerių pasitikėjimas, buvo prarastas autoritetas, o neturtinę žalą ieškovas vertina 2 000 Eur suma. Tai pat prašoma priteisti 16 974,69 Eur kompensacines palūkanas, skaičiuotinas nuo apribotos pinigų sumos už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 30 d. skundo dėl pritaikytų apribojimų padavimo iki 2021 m. liepos 20 d. ieškinio pateikimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 21 d. nutartimi ieškovo Š. N. ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), pasiūlęs ieškovui savo teises ginti BPK numatyta tvarka.
7. Teismas nurodė, kad nors, viena vertus, pateiktas ieškinys atitinka civilinio proceso tvarka nagrinėtino ieškinio sąlygas ir yra pareikštas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio pagrindu, kita vertus, pateiktu ieškiniu ieškovas iš esmės siekia laikino nuosavybės teisių apribojimo panaikinimo kaip baudžiamojo proceso tvarka atliekamo veiksmo, o ne žalos atlyginimo.
8. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgęs į ieškinio pagrindu įvardintas aplinkybės, kurios yra svarbios baudžiamojo proceso tvarka priimant sprendimą dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo. Ieškinio 12 punkte nurodyta, kad ieškinio pagrindas yra akivaizdūs sąmoningi ir neteisėti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų bei teismų veiksmai, negrąžinant ieškovui apriboto turto ar bent jo dalies, t. y. kartojami pagrindai, kurie vertintini priimant procesinį sprendimą ikiteisminiame tyrime. Be to, pats ieškovas ieškinio 27 punkte nurodė, kad reiškiamas reikalavimas atlyginti žalą – grąžinti ieškovui apribotą turtą. Teismas taip pat nurodė, kad ikiteisminiame tyrime apriboto turto vertė ir ieškinio suma visiškai sutampa.
9. Teismo vertinimu ieškovas, civilinėje byloje vadovaudamasis CK normomis, iš tiesų siekia baudžiamojo proceso tvarka priimto procesinio sprendimo pasekmių panaikinimo, toks reikalavimas nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka. Nors ieškovas ir neprašo panaikinti ikiteisminiame tyrime priimtų procesinių sprendimų dėl laikino teisių apribojimo, tačiau faktiškai siekia šių sprendimų neteisėtumo pripažinimo civilinio proceso tvarka, o tokia teisinė situacija nėra galima.
10. Teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimai dėl turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių ribojimas, grąžinimo yra nagrinėtinas BPK X dalyje nustatyta tvarka. Taip pat pažymėjo, kad tam tikrais atvejais dėl laikino nuosavybės teisių ribojimo taikymo yra galimas civilinis procesas, tačiau reikalavimas turi būti grindžiamas žalos atsiradimą įrodančiomis aplinkybėmis, pvz. nuostoliais dėl negalėjimo įvykdyti civilinės teisės reguliuojamų pareigų, o ne reiškiamas reikalavimas grąžinti apribotą turtą, tai įvardinant kaip padaryta ar daroma žala.
III. Atskirojo skundo argumentai
11. Ieškovas Š. N. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 21 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais.
11.1. Teismas ieškinio priėmimo stadijoje nepagrįstai pasisakė dėl dalies reikalavimų esmės, t. y. išnagrinėjo dalį ieškinio reikalavimų.
11.2. Skiriasi nagrinėtinos civilinės bylos ir baudžiamojo proceso tvarka įrodinėjimo dalykas ir apimtis. Baudžiamajame proceso dalyku nėra ieškovo reikalavimas priteisti kompensuojamąsias palūkanas už nepagrįstai sulaikytas pinigines lėšas ar neturtinės žalos atlyginimo klausimas. Todėl bent dėl šių reikalavimų pagrįstumo teismas privalėjo spręsti.
11.3. Civiliniame procese gali ir turi būti vertinamas ne tik baudžiamojo proceso galutinio rezultato teisėtumas, bet ir atskirų ikiteisminio tyrimo ar procesinių sprendimų teisėtumo klausimai. Todėl civiline tvarka nagrinėtinas procesinės prievartos priemonių pritaikymo teisėtumas, o tam nebūtina laukti, kol baigsis visas ikiteisminis tyrimas. Jeigu dar vis tebetaikomomis nuosavybės teisės apribojimo priemonėmis asmeniui daroma žala palūkanų už negalėjimą naudotis pinigais forma ar padaryta neturtinė žala, jos atlyginimo klausimą reikia spręsti civilinio proceso tvarka.
11.4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai procesinio veiksmo baudžiamojoje byloje teisėtumas buvo tikrinamas instancine tvarka, civilinę bylą nagrinėjantis teismas privalo tą aplinkybę nurodyti sprendime ir padaryti dėl jos atitinkamas teisines išvadas. Teismas apie pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrįstumą sprendžia ištyręs ir pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus įvertinęs visus byloje pateiktus įrodymus; todėl teismas gali padaryti kitokią išvadą, nei buvo nuspręsta patikrinus procesinio veiksmo baudžiamojoje byloje teisėtumą instancine tvarka ir pripažinti jį neteisėtu, jeigu civilinėje byloje nustato kitas esmines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006). Toks kasacinio teismo išaiškinimas sudaro pagrindą išvadai, kad civilinę bylą nagrinėjantis teismas gali peržiūrėti baudžiamojo proceso tvarka priimtų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą.
11.5. Analogiškas bylas teismai civilinio proceso tvarka nagrinėja, panaši byla nagrinėjama ir Vilniaus apygardos teisme (civilinės bylos Nr. e2-2236-643/2021), todėl ir šis ieškinys turėjo būti priimtas. Panašiose bylose teismų praktika turėtų būti formuojama vienodai.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo
12. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė į teisminę gynybą suprantama ne tik kaip asmens galėjimas kreiptis į teismą su ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu (pareiškimu, skundu, prašymu), bet ir kaip teismo pareiga išnagrinėti tokio asmens prašymus bei reikalavimus, nebent egzistuotų tiesiogiai CPK ar kituose įstatymuose nurodytos procesinės ir / ar procedūrinės kliūtys priimti sprendimą dėl ieškinio, pareiškimo, skundo esmės. Todėl spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio, pareiškimo ar prašymo priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti tik tai, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis).
13. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018, 24 punktas; 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-287-421/2020, 14 punktas).
14. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad asmens teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (pavyzdžiui, negalima atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieškinio senaties termino praleidimu). Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018, 25 punktas).
15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apelianto Š. N. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuri siejama su tebevykstančio ikiteisminio tyrimo metu pritaikytomis procesinėmis prievartos priemonėmis, laikinai apribojant nuosavybės teisę į turtą, atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
16. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareikštu ieškiniu iš esmė siekiama tebevykstančio ikiteisminio tyrimo metu pritaikytų apribojimų turtui panaikinimo ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliktų procesinių veiksmų pripažinimo neteisėtais pagal civilinės teisės taisykles, nors tokios apelianto teisės galėtų ir turėtų būti ginamos baudžiamojo proceso įstatymo numatytomis priemonėmis. Taigi, pirmosios instancijos teismas nenustatė apelianto teisės kreiptis dėl to į teismą civilinio proceso tvarka prielaidų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su apelianto kitokia pozicija. Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, apelianto pareikštas ieškinys negali būti vertinamas kaip nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka.
17. Pažymėtina, kad ir pats teismas pripažino, jog ieškinyje yra išdėstytos faktinės aplinkybes, kuriomis apeliantas grindžia savo reikalavimą, o reikalavimas taip pat yra suformuluotas. Be to, nors ir neprivalėjo, apeliantas nurodė ir teisinį ieškinio pagrindą – CK 6.272 straipsnį, pagal kurį žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių taikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Akivaizdu, kad ieškinyje išdėstytų faktinių aplinkybių visuma siejama su valstybės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygomis.
18. Apeliantas ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų veiksmų neteisėtumą, kaip vieną iš būtinų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, grindžia BPK 151 straipsnio 1 dalyje išdėstytų sąlygų, kuomet gali būti taikomas laikinas nuosavybės teisų apribojimas, nebuvimu. Kitaip tariant, apeliantas, be kita ko, įrodinėja tai, kad nebuvo teisinio pagrindo apriboti jo teises į turtą, įrodinėja šių ribojimų neproporcingumą. Nors pirmosios instancijos teismas padarė iš esmės teisingą išvadą, kad ikiteisminiame tyrime taikytų procesinių priemonių teisėtumas bei pagrįstumas gali būti patikrintas BPK nustatyta tvarka ir kad šios aplinkybės turėtų ir galėtų būti nurodomos teikiant skundus dėl priimtų nutarimų, iš ieškinio turinio bei prie jo pridėtų įrodymų matyti, jog apeliantas tokiomis proceso teisėmis yra pasinaudojęs ir skundęs prokuroro nutarimus, kuriais buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Tačiau šie ribojimai visgi buvo palikti nepakeisti tiek ikiteisminio tyrimo teisėjo, tiek ir dėl to skundą išnagrinėjusio Vilniaus apygardos teismo nutartimis. Apeliacinės instancijos teismo nutartimis iš esmės paliktos nepakeistos ir ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartys, kuriomis buvo pratęsti nuosavybės teisių ribojimo terminai (ieškinio priedai Nr. I.1, I.4-I.6, I.18). Taigi, apeliantas yra pasinaudojęs BPK numatyta instancine aptartų nutarimų apskundimo tvarka.
19. Kita vertus, CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas lemia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats nusprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, kitaip tariant, asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, privalo nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis) neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.
20. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, apelianto siekiamas materialinis teisinis rezultatas yra ne ikiteisminiame tyrime taikomų procesinių prievartos priemonių panaikinimas, o dėl jų taikymo patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas, nes būtent taip yra suformuluotas ieškinio dalykas. Be to, žala siejama ne tik su pirmiau aptartų BPK 151 straipsnio 1 dalies normų pažeidimu, bet ir su tokiomis aplinkybėmis, kad dėl pritaikytų procesinių prievartos priemonių buvo apribota teisė disponuoti visomis apeliantui priklausančiomis piniginėmis lėšomis, jis negalėjo ne tik sumokėti mokesčių valstybei, bet ir patenkinti savo būtinųjų poreikių. Taip pat ieškinyje dėstomos aplinkybės, susijusios su patirtais nepatogumais ir išgyvenimais dėl pritaikytų poveikio priemonių, lėmusių neturtinės žalos atsiradimą.
21. Aptariamų aplinkybių kontekste pažymėtina dar ir tai, kad kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį, ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų vertinimas netapatus tų pačių veiksmų vertinimui (vien tik) baudžiamojo proceso požiūriu. Neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti teismo pripažinti net ir tokie veiksmai, kurie atitiko baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572-969/2015; 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018).
22. Taigi, pirmosios instancijos teismas, iš esmės padaręs teisingą išvadą, kad civiline tvarka nagrinėjamoje byloje negali būti keičiamos ikiteisminio tyrimo metu taikomos procesinės prievartos priemonės, suklydo identifikuodamas tikslą, kurio šiuo ieškinio padavimu siekė apeliantas, taip pat nepagrįstai sprendė, kad bylos išnagrinėjimo rezultatas turės įtakos nurodytų priemonių galiojimui / panaikinimui. Kaip minėta, apeliantas siekia turtinės ir neturtinės žalos, patirtos pritaikius procesines prievartos priemones, atlyginimo. Tokie reikalavimai gali būti pareikšti civilinio proceso tvarka, o ar jie pagrįsti, teismas gali nuspręsti tik išnagrinėjęs ginčą iš esmės, įvertinęs bylos įrodymus ir dėl jų padaręs teisines išvadas. Vien aplinkybė, kad atitinkamos procesinės prievartos priemonės buvo pritaikytos laikantis baudžiamojo proceso taisyklių, savaime nereiškia veiksmų teisėtumo civilinės materialinės teisės prasme.
23. Kitokio vertinimo nesuponuoja ir tokia aplinkybė, kad reikalavimas civilinio proceso tvarka pareikštas dar tebevykstant ikiteisminiam tyrimui. Europos Žmogaus Teisių Teismas 2003 m. lapkričio 6 d. priimtame sprendime byloje Meilus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 53161/99, teisėtumo ir žmogaus teisų apsaugos kontekste pripažino neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus, kuomet nebuvo užtikrinta teisė, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, nors, pažymėtina, pats ikiteisminis procesas šios peticijos nagrinėjimo metu tebevyko. Ir nors nagrinėjamu atveju žala siejama ne su ikiteisminio proceso trukme, bet su jame pritaikytomis procesinėmis prievartos priemonėmis, nėra jokio pagrindo nagrinėjamos situacijos vertinti kitaip ar, juo labiau, spręsti, kad kreipimosi į teismą prielaidos dar nėra atsiradusios. Faktas, kad ikiteisminis tyrimas dar nėra užbaigtas, negali būti vertinamas kaip kliūtis civilinei bylai pradėti ar apelianto teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos varžyti.
24. Jeigu nagrinėjant civilinę bylą būtų nustatyta, kad apeliantas, tokį ginčą inicijuodamas, piktnaudžiavo teise ir / ar realiai turėjo kitokių ketinimų, nei siekį apginti galbūt pažeistas savo teises, CPK 95 straipsnyje yra numatytos atitinkamos procesinės priemonės, kurias teismas gali taikyti tokiais atvejais, kai dalyvaujantis byloje asmuo nesąžiningai pareiškia nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikia kitą procesinį dokumentą).
25. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo klausimą išsprendė neteisingai, netinkamai įvertinęs ieškinio turinį bei neteisingai išaiškinęs CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte nuostatas, todėl skundžiama nutartis panaikinama, o ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 21 d. nutartį panaikinti ir ieškovo Š. N. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėja Dalia Kačinskienė
Paminėta tekste:
BK
BPK
CPK
CK
CPK 185 str. Įrodymų įvertinimas
3K-7-183/2006
CPK 137 str. Ieškinio priėmimas
e3K-7-471-403/2018
e3K-3-287-421/2020
BPK 151 str. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas
CK6 6.272 str. Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų
BPK 2 str. Pareiga atskleisti nusikalstamas veikas
CK6 6.246 str. Neteisėti veiksmai
3K-3-572-969/2015
e3K-3-347-687/2018
CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas