Pradžia › Teismų praktika › Civilinė teisė › Bendrosios nuostatos › nutartis
← Grįžti į „Bendrosios nuostatos“

Ieškinio senatis reiškiant reikalavimą pardavėjo statytiniui

e3K-3-71-823/2024bylos Nr.
2024-04-04data
2.1.2.4.1.4;kategorijos

📄 Skaityti nutartį

Pilnas nutarties tekstas atsidaro naujame skirtuke.

Klausimas

Dėl ieškinio senaties termino taikymo tais atvejais, kai pirkėjo reikalavimas dėl parduoto daikto trūkumų pareiškiamas tikrosios sandorio šalies (pardavėjo) statytiniui

Suformuluota taisyklė

Sandoriui esant sudarytam per statytinį, reikalavimai gali būti nukreipti į tikrąją sandorio šalį tik teismui pripažinus tokį sandorį apsimestiniu. Atitinkamai reikalavimai tikrajai sandorio šaliai negali būti pareikšti anksčiau, nei reikalavimus pareiškusiai šaliai tapo žinoma apie sandorio apsimestinį pobūdį. Sąžininga sandorio šalis, nežinojusi apie apsimestinį sandorio pobūdį, negali patirti neigiamų pasekmių dėl to, kad vėliau yra nustatoma, jog asmuo, kuriam pareikštas ieškinys, yra tikrosios sandorio šalies statytinis, t. y. dėl to, kad reikalavimas pagal sandorį buvo pareikštas ieškovui esant suklaidintam dėl tikrosios kitos sandorio šalies tapatybės. Nėra pagrindo spręsti, kad sąžiningos sandorio šalies reikalavimas, pareikštas sandoryje šalimi nurodytam asmeniui, yra pareikštas netinkamai, kadangi tikrosios sandorio šalies pareiga atsakyti pagal pareikštus reikalavimus (ir atitinkamai statytinio pareigos pagal juos atsakyti pasibaigimas) yra neatsiejamai susijusi su apsimestinio sandorio pasekmių pritaikymu teismo sprendimu. Sprendžiant, ar statytiniui pareikštas reikalavimas nutraukia ieškinio senaties terminą ir tikrajai sandorio šaliai, reikšminga aplinkybė yra ta, ar reikalavimus pareiškusi sandorio šalis pati dalyvavo simuliacijoje (žinojo apie sudaromo sandorio apsimestinį pobūdį). Kadangi simuliacijoje nedalyvavusi šalis pridengiamojo (slapto) susitarimo atžvilgiu laikytina sąžiningu trečiuoju asmeniu, galinčiu panaudoti apsimetimo faktą prieš apsimestinio sandorio šalis (tikrąją sandorio šalį ir jos statytinį), jos ieškinio pareiškimas statytiniui ieškinio senaties taikymo tikslais vertintinas kaip ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka ir nutraukia ieškinio senaties terminą ir tikrosios sandorio šalies (kuriai šiuo tikslu „atstovauja“ statytinis) atžvilgiu. Pripažinus sandorį apsimestiniu, tikrojo (dengiamojo) sandorio taisyklės teismo pritaikomos retrospektyviai ir todėl savaime nelemia visų veiksmų, atliktų iki sandorio pripažinimo apsimestiniu, netinkamumo. Kadangi tikroji sandorio šalis ir jos statytinis sudarydami sandorį veikia išvien, tikroji sandorio šalis negali pagrįstai tikėtis, kad sąžininga sandorio šalis, per ieškinio senaties terminą pareiškusi reikalavimą statytiniui, yra atsisakiusi savo teisės arba nemano, kad jos teisė yra pažeista. Apsimestinį sandorį sudariusios šalies lūkestis, kad reikalavimai į ją nebus nukreipti dėl sandorio apsimestinio pobūdžio, negali būti vertinamas kaip teisėtas ir gintinas įstatymo.

Šaltinis: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 61 (2024). Apžvalga informacinio pobūdžio.