Žemės sklypas – pagrindinis daiktas, statiniai – antraeiliai

Klausimas

Dėl žemės sklypo ir jame esančių nekilnojamųjų daiktų, kaip pagrindinio ir antraeilio daikto, santykio teisinio kvalifikavimo

Suformuluota taisyklė

Sistemiškai aiškinant CK 4.40 straipsnio 1 dalyje ir 4.14 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad žemės sklypas yra pagrindinis daiktas, o jame esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai yra antraeiliai daiktai. Visi antraeiliai daiktai, kurių pagal CK 4.13 straipsnio 2 dalį yra penkios rūšys, pagal šio straipsnio 1 dalį skirstomi į tris grupes, atsižvelgiant į jų sąsajumo su pagrindiniu daiktu būdą. Todėl sprendžiant, kokiai antraeilių daiktų rūšiai priskirtini žemės sklype esantys nekilnojamieji daiktai, svarbu nustatyti, kokiu būdu daiktai, esantys žemės sklype, turi būti susiję su žemės sklypu, kad būtų laikomi nekilnojamaisiais daiktais. CK 4.2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. Vadinasi, žemės sklype esantys nekilnojamieji daiktai yra taip fiziškai neatsiejamai susiję su juo, kad įeina į žemės sklypo sudėtį ir be jo negalėtų egzistuoti. Taigi, pagal sąsajumo su žemės sklypu būdą jame esantys nekilnojamieji daiktai atitinka CK 4.15 straipsnyje įtvirtintą pagrindinio daikto esminių dalių sampratą. CK 4.15 straipsnyje nustatyta, kad esminėmis pagrindinio daikto dalimis laikomi daiktai, kurie įeina į pagrindinio daikto sudėtį ir su juo susiję taip neatskiriamai, kad be jų pagrindinis daiktas negalėtų būti naudojamas pagal paskirtį arba būtų pripažintas nevisaverčiu. Žemės sklypo paskirtis nulemia, kokie nekilnojamieji daiktai gali būti žemės sklype (pvz., poilsio, rekreacinės paskirties pastatai), o tokių nekilnojamųjų daiktų buvimas žemės sklype, jų naudojimas pagal paskirtį užtikrina žemės sklypo naudojimą pagal paskirtį. Žemės sklypas, kuriame esančių statinių dalis nenaudojama pagal paskirtį, yra iš dalies sunykusi, o žemės sklypo savininkas neturi teisės (galimybės) pašalinti tokius statinius iš žemės sklypo, tampa nevisavertis. Visų užstatytame žemės sklype esančių statinių nenaudojimas pagal paskirtį, dalinis jų sunykimas, sklypo savininkui neturint teisės (galimybės) pašalinti tokius statinius iš žemės sklypo, lemia žemės sklypo savininko galimybės naudoti jį pagal paskirtį praradimą. Vadinasi, žemės sklype esantys nekilnojamieji daiktai atitinka CK 4.15 straipsnyje įtvirtintą pagrindinio daikto esminių dalių sampratą ir pagal sąsajumo praradimo su pagrindiniu daiktu pasekmes. Todėl žemės sklype esantys nekilnojamieji daiktai pagrindinio ir antraeilio daikto santykio aspektu teisiškai kvalifikuotini ne kaip priklausiniai, bet kaip esminės pagrindinio daikto dalys. Kadangi CK pagrindinio ir antraeilio daikto santykio kvalifikavimui nesuteikia pirmenybės kitų įstatymų normoms, tai, kad pagal kituose įstatymuose (pvz., Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnis), bet ne CK įtvirtintą teisinį reguliavimą žemės sklype esantys nekilnojamieji daiktai priskiriami žemės sklypo priklausiniams, nėra pagrindas daryti išvadą, jog pagrindinio ir antraeilio daikto santykio aspektu jie teisiškai kvalifikuotini ne kaip esminės pagrindinio daikto (žemės sklypo) dalys, bet kaip jo priklausiniai.