Pradžia › Teismų praktika › Civilinė teisė › Fizinių asmenų bankrotas › nutartis
← Grįžti į „Fizinių asmenų bankrotas“

Bendro turto realizavimas fizinio asmens bankrote

e3K-3-230-611/2023bylos Nr.
2023-09-14data
3.4.2.8.3; 3.5.21.3 (S)kategorijos

📄 Skaityti nutartį

Pilnas nutarties tekstas atsidaro naujame skirtuke.

Klausimas

Dėl nekilnojamojo turto realizavimo fizinio asmens bankroto byloje, kai turtas priklauso ir kitam bendraturčiui

Suformuluota taisyklė

Teismo leidimu nemokumo administratoriaus ar antstolio gali būti parduodamas bankrutuojančiam asmeniui ir trečiajam asmeniui bendrosios nuosavybės teise priklausantis turtas, kai trečiajam asmeniui nėra iškelta bankroto byla, kai: (i) yra vykdomas išieškojimas iš kito nebankrutuojančio bendraturčio; (ii) kito nebankrutuojančio asmens skolų išieškojimas yra nukreiptas būtent į turtą, bendrosios nuosavybės teise priklausantį kartu su bankrutuojančiu asmeniu; (iii) toks turto pardavimas tikėtinai leistų už jį gauti didesnę kainą negu jo pardavimas dalimis; yra gautas bendraturčio pritarimas dėl tokio pardavimo arba ir nesant jo pritarimui, jeigu nesutikimas nėra pagrįstas. Tuo tarpu jeigu nebankrutuojančio bendraturčio skolų išieškojimas nėra nukreiptas į bendrosios nuosavybės teise su bankrutuojančiu asmeniu priklausantį turtą, viso turto kaip vientiso objekto pardavimas galimas tik esant nebankrutuojančio bendraturčio sutikimui, o jo nesant viso turto kaip turtinio vieneto pardavimas nėra galimas. Susiklosčius pastarajai situacijai, taikytina Fizinių asmenų bankroto įstatymo 27 straipsnio 7 dalies norma, pagal kurią turi būti nustatoma bankrutuojančio fizinio asmens turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis ir parduodama Fizinių asmenų bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Toks aiškinimas paremtas nuosavybės neliečiamumo principu ir tuo, kad tik turto savininkas gali disponuoti jam priklausančiu turtu, išskyrus įstatymo įtvirtintus išimtinius atvejus. Tik kai abiejų bendraturčių skolų išieškojimas priverstine tvarka yra nukreiptas į bendrą turtą ir turto savininkai nebegali savarankiškai juo disponuoti, turtas gali būti parduodamas kaip vienas objektas be bendraturčių sutikimo, nes tokiu atveju gali būti gaunama didesnė suma, o tai labiausiai atitinka tiek turto savininkų skolininkų, tiek jų kreditorių interesus.

Šaltinis: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 60 (2024). Apžvalga informacinio pobūdžio.