Pradžia › Teismų praktika › Civilinė teisė › Fizinių asmenų bankrotas › nutartis
← Grįžti į „Fizinių asmenų bankrotas“

Fizinio asmens bankroto nutraukimas nuslėpus turtą

3K-3-279-969/2023bylos Nr.
2023-11-14data
3.4.2.1.2;kategorijos

📄 Skaityti nutartį

Pilnas nutarties tekstas atsidaro naujame skirtuke.

Klausimas

Dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo nuslėpus gautas lėšas ir kitą turtą

Suformuluota taisyklė

Kreditorė (kreditorių susirinkimo pirmininkė) savo atsisakymą pasirašyti mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą siejo su Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 10 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintu pagrindu nutraukti fizinio asmens bankroto bylą. Kreditorė (kreditorių susirinkimo pirmininkė) kaip atsisakymo pasirašyti mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą priežastį nurodė tai, jog pareiškėja mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo (fizinio asmens bankroto bylos) laikotarpiu nuo kreditorių ir administratorės sąmoningai ir nesąžiningai nuslėpė turtą – mažosios bendrijos nario teises – ir pajamas, gautas per šią bendriją vykdžius profesinę veiklą. Taigi bylą nagrinėję teismai turėjo nuosekliai ištirti ir įvertinti šias priežastis, jų atitiktį tikrovei, svarumą ir įvertinti, ar jos nesudaro FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto pagrindo nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, t. y. ar yra šių sąlygų visetas: lėšų ar kito turto nuslėpimo faktas; ar nuslėpto turto vertė didesnė už vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį; ar toks pajamų nuslėpimas turi neigiamą poveikį kreditorių interesams ar fizinio asmens mokumo atkūrimui. Atsižvelgiant į tai, kad kreditorių bei bankroto administratoriaus informavimas apie atitinkamus finansinės būklės pokyčius yra bankrutuojančio fizinio asmens sąžiningumo apraiška, nagrinėjamoje byloje pareiškėjos elgesys sąžiningumo aspektu turėjo būti analizuojamas vertinant pareiškėjos bendradarbiavimą, reikšmingos informacijos apie turtinės padėties pokyčius (ne)pateikimą administratorei ir kreditoriams. Fizinio asmens turtinės padėties, susijusios su jo kaip juridinio asmens dalyvio statusu, teigiamas vertės pokytis laikytinas „kitu turtu“ FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme. Tokiu atveju, kai bankrutuojantis fizinis asmuo yra juridinio asmens dalyvis, jo turimų dalyvio teisių vertė (pvz., turimų akcijų, pajų, nario, dalininko teisių vertė) ir jos pokytis turi būti apskaičiuojami, ir, jei vertės pokytis viršija FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytą dydį per atitinkamą laikotarpį, bankrutuojantis asmuo privalo apie tai pranešti bankroto administratoriui. Jei apie tokį turtą bankrutuojantis asmuo nepraneša bankroto administratoriui, konstatuotina, kad jis tokį turtą nuslėpė nuo kreditorių, todėl toks elgesys gali būti pripažįstamas nesąžiningu, nepaisant to, kad informacija apie fizinio asmens ryšius su juridiniu asmeniu ir per jį vykdomą veiklą yra viešai prieinama. Kartu pažymėtina, kad bankrutuojančio fizinio asmens turtinės padėties, susijusios su jo, kaip juridinio asmens dalyvio, statusu, vertės pokytis yra dinamiškas procesas, todėl būtų neprotinga bankrutuojančiam asmeniui nustatyti pareigą apie jį (vertės pokytį) informuoti bankroto administratorių kas mėnesį. Atsižvelgiant į suvaržytą bankrutuojančio fizinio asmens padėtį ir mokumo plano įgyvendinimo trukmę (3 metai), informacija apie bankrutuojančio fizinio asmens turtinės padėties, susijusios su jo, kaip juridinio asmens dalyvio, statusu, teigiamą vertės pokytį, jei šis viršija FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytą dydį atitinkamu laikotarpiu, bankroto administratoriui turėtų būti pateikiama iki parengiant mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą. Bet kuriuo atveju šios informacijos pateikimo terminas turėtų būti protingas ir sudaryti galimybę išspręsti klausimą dėl mokumo atkūrimo plane užfiksuoto fizinio asmens ir jo kreditorių susitarimo pakeitimo, be kita ko, pakoreguojant kreditoriams išmokėtinų lėšų dydį. Nors paprastai kreditorių ir fizinio asmens interesų pusiausvyra pažeidžiama nevykdant mokumo atkūrimo plane nurodytų įsipareigojimų, t. y. pažeidžiant fizinio asmens ir jo kreditorių susitarimą, tačiau pakenkimas kreditorių interesams neturėtų apsiriboti mokumo atkūrimo plano neįvykdymu ar netinkamu įvykdymu. Minėta, kad mokumo atkūrimo plane nurodytos priemonės fizinio asmens mokumui pagerinti yra fizinio asmens ir jo kreditorių susitarimo išraiška, o bankrutuojantys fiziniai asmenys turi pareigą nepriekaištingai vykdyti plane prisiimtus įsipareigojimus, todėl, pasikeitus bankrutuojančio asmens finansinei būklei (padidėjus ar sumažėjus gaunamoms pajamoms, gavus turto), paprastai turėtų būti parengiamas ir patvirtinamas plano pakeitimo projektas, kuriuo susitariama dėl kitokios tam tikrų sąlygų vykdymo tvarkos. Taip siekiama užtikrinti, kad fizinio asmens turtinės padėties pokyčiai jo bankroto proceso metu koreliuotų su jo kreditorių interesų patenkinimo galimybėmis. Mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo metu nustačius, kad bankrutuojantis fizinis asmuo turi turto, apie kurį nebuvo informuoti bankroto administratorius ir kreditoriai, toks naujai paaiškėjęs fizinio asmens turtas turėtų būti panaudojamas kreditorių reikalavimams tenkinti. Pareiga informuoti bankroto administratorių ir kreditorius apie juridinio asmens dalyvio teisių kaip turto vertę (jos pokyčius) savaime nereiškia, kad fizinis asmuo negalės šio turto išsaugoti. Kai toks turtas yra juridinio asmens, per kurį bankrutuojantis fizinis asmuo vykdo verslą ir siekia pagerinti savo turtinę padėtį, dalyvio teisės, prioritetas teiktinas ne turto pardavimui, o jo vertės kompensavimui pinigine išraiška.

Šaltinis: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 60 (2024). Apžvalga informacinio pobūdžio.