2021 m. gruodžio 21 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Dalios Kačinskienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo T. Ž. ieškinį atsakovui ūkininkui I. J. dėl autorių ir dizaino teisių pažeidimo ir atsakovo ūkininko I. J. priešieškinį ieškovui T. Ž. dėl dizaino registracijos pripažinimo negaliojančia; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas T. Ž., patikslinęs ieškinio dalyką, prašė uždrausti atsakovui ūkininkui I. J. gaminti, siūlyti parduoti, parduoti ir šiais tikslais kaupti medaus desertus „Medaus „Trispalvė“, kurie yra sudaryti iš horizontalių sluoksnių, išdėstytų tokia seka: viršuje – geltonas, per vidurį – žalias, o apačioje – raudonas sluoksnis.
2. Nurodė, kad ieškovas yra dizaino „Medaus desertas“, registracijos Nr. 1929, Lokarno klasifikacijos klasė – 01.01 (maisto produktai) (toliau – Dizainas), savininkas. Ši registracija, be kita ko, suteikia išimtines teises į medaus produktų, pateikiamų kaip Lietuvos trispalvė, dizainą. Dizainas pareikštas įregistruoti 2019 m. sausio 9 d., įregistruotas – 2019 m. birželio 14 d.
3. Ieškovo teigimu, atsakovo gaminiai pažeidė ieškovo teises į Dizainą, nes jų bendras įspūdis nėra skirtingas nuo Dizaino, gaminiai iš esmės skiriasi tik indelio forma ir dangteliu, tačiau tai nėra išskirtiniai ir individualumo suteikiantys elementai. Ieškovo gaminys yra originalus, pasižymi kūrybinės veiklos rezultatu, yra išreikštas objektyvia forma. Atsakovo veiksmai laikytini ieškovo kūrinio adaptavimu ir perdarymu, todėl atsakovas taip pat pažeidė ieškovo autoriaus teises.
4. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį kartu su priešieškiniu, prašė atmesti ieškinį ir pripažinti ieškovo Dizaino registraciją negaliojančia visa apimtimi.
5. Nurodė, kad nei ieškovo, nei atsakovo medaus gaminiai ir jų spalvos neatkartoja Lietuvos Respublikos vėliavos spalvų. Ieškovo Dizaine vidurinė ryškiai žalios spalvos linija nėra proporcingai vienoda viršutinei ir apatinei spalvoms, ji yra kur kas siauresnė. Visos trys lyginamų dizainų spalvos nėra ir negali sutapti. Ieškovo Dizaine žalia spalva gerokai tamsesnė nei atsakovo gaminyje. Ieškovas nepateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduotą leidimą Dizainui panaudoti Lietuvos Respublikos vėliavą ar ją pamėgdžiojantį žymenį, todėl ieškovo Dizaino registracija pripažintina negaliojančia pagal Lietuvos Respublikos dizaino įstatymo (toliau – DĮ) 9 straipsnio 3 dalį. Be to, ieškovo reikalavimas neatitinka DĮ reikalavimų ir dizaino registracija suteikiamų teisių apimties bei pažeidžia sąžiningos konkurencijos principus, nes, teismui patenkinus tokį reikalavimą, ieškovas įgytų monopolinę teisę į bet kokių atspalvių ir bet kokių proporcijų medaus desertų naudojimą. Ieškovo Dizainas neatitinka naujumo reikalavimo (DĮ 5 straipsnis), nes yra tapatus uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Medaus pasaulis“ medaus gaminiams, kurie visuomenei buvo prieinami iki ieškovo Dizaino paraiškos datos, t. y. 2019 m. sausio 9 d. Įvairiausi trispalviai (atitinkantys Lietuvos vėliavos spalvas ir kt.) maisto gaminiai jau seniai yra gaminami Lietuvoje ir viešai prieinami visuomenei. Ieškovo Dizainas neturi ir individualių savybių (DĮ 6 straipsnis), nes tapatūs ir labai panašūs dizainai egzistavo rinkoje dar iki ieškovo pateikto prašymo įregistruoti Dizainą datos.
6. Atsakovas taip pat nurodė, kad medaus gaminys, skirtas kasdieniniam vartojimui, negali būti laikomas autorių teise saugomu literatūros, mokslo ir / ar meno kūriniu pagal Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) nuostatas. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis turi teisę ginti autoriaus turtines teises į gaminį. Ieškovas negali būti laikomas autoriumi kaip tai suprantama pagal ATGTĮ nuostatas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino – pripažino ieškovo dizaino „Medaus desertas“ registraciją Nr. 1929 negaliojančia; priteisė iš ieškovo atsakovo naudai 3 342 Eur bylinėjimosi išlaidų.
8. Teismo vertinimu, Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras (toliau – VPB) atsiliepime į ieškinį pagrįstai nurodė, kad leidimas naudoti Lietuvos simboliką pareikštame registruoti Dizaine „Medaus desertas“ nereikalingas, nes pareikštame registruoti Dizaine naudojamas spalvų derinys iš medaus (jų kompozicija) nelaikomas Lietuvos valstybės vėliavos atvaizdu ar ją mėgdžiojančiu žymeniu. Net detaliai pagal spalvų kodus bei išraišką ir proporcijas nelyginant ieškovo Dizaine naudojamų spalvų ir neskaičiuojant proporcijų panašumo su Lietuvos Respublikos vėliava, visiškai akivaizdu, kad ieškovo Dizaine nėra naudojamos Lietuvos Respublikos vėliavą primenančios spalvos bei proporcijos. Ieškovo Dizaino, vertinant pagal registruotą pavyzdį, viršutinė spalva yra ne geltona, o oranžinė, vidurinė spalva labiau panaši į žalsvo atspalvio juodą, o ne į žalią spalvą, o apatinė spalva yra ryškiai rožinė. Ieškovo Dizaino trys spalvos nėra vienodo pločio, vidurinė vizualiai yra siauresnė už kitas, o dėl gaminio išpilstymo stiklainyje užapvalintu viršumi ir apačia galimos asociacijos su vėliava dar labiau sumažėja. Kadangi Dizainui nebuvo panaudota Lietuvos Respublikos vėliava ar ją mėgdžiojantis žymuo, tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduotas leidimas nebuvo reikalingas. Dėl to teismas konstatavo, kad priešieškinio reikalavimas pripažinti ieškovo Dizaino registraciją negaliojančia negali būti tenkinamas DĮ 9 straipsnio 3 dalies pagrindu.
9. Vertindamas Dizaino atitikimą naujumo reikalavimams, nustatytiems DĮ 5 straipsnyje, teismas nurodė, kad atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, jog UAB „Medaus pasaulis“ 2018 m. balandžio 16 d. prekiavo trispalviu medumi. Teismas atmetė ieškovo pateiktus L. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkės, rašytinius paaiškinimus, kad įmonė 2018 m. gegužės 28 d. priėmė kliento T. Ž. užsakymą atspausdinti etiketes pagal pateiktą pavyzdį. Pasak teismo, užsakymas įprastai pateikiamas raštu, tuo labiau, kad yra reikalinga pateikti spausdintinų etikečių nuotraukas. Tai reiškia, kad rašytiniuose paaiškinimuose nurodytos aplinkybės turėjo ir galėjo būti patvirtinamos ieškovo pateiktu rašytiniu užsakymu, elektroniniu laišku ar kitu elektroniniu ar kitu būdu gautu pranešimu. Teismo vertinimu, vien lipdukų įsigijimas 2018 m. birželio 8 d. nepatvirtina fakto, kad ieškovo Dizainu registruotas gaminys nuo šios datos buvo prieinamas visuomenei. Kadangi ieškovas gaminius turėjo pardavinėti parduotuvėse ar elektroninėse parduotuvėse, tai prieinamumo visuomenei faktas gali ir turi būti patvirtinamas prekių pirkimo–pardavimo dokumentais.
10. Teismo vertinimu, pateiktose nuotraukose UAB „Medaus pasaulis“ gaminių pavyzdžiai yra panašūs į ieškovo Dizainą tuo, kad tokios pačios rūšies gaminys yra pilstomas į stiklinius indus trimis horizontaliomis juostomis. UAB „Medaus pasaulis“ gaminį sudaro horizontalios juostos: geltona, šviesiai žalia ir ryškiai rožinė. Kadangi tai yra maisto produktas, ant UAB „Medaus pasaulis“ gaminio esančios etiketės ar stiklainio dangteliai yra vertinami kaip neesminis elementas. Atitinkant UAB „Medaus pasaulis“ gaminto produkto ir ieškovo Dizaino esminiam sprendimui – pilstyti medaus desertą trimis sluoksniais, teismas sprendė, kad vienos spalvos (šviesiai žalia – žalsvai juoda), o kitos spalvos atspalvio (geltona – oranžinė) skirtumas yra neesminė savybė. Vidurinės juostos pločio skirtumą teismas tarp pat vertino kaip neesminį skirtumą, nes ieškovo teigimu, jo gaminamo produkto visos juostos turėtų būti vienodo pločio. Ieškovo nurodyti produkto ingredientų sąlygoti grūdeliai ir taškeliai, anot teismo, taip pat nesudaro esminės dizaino savybės.
11. Teismas konstatavo, kad tiek dėl UAB „Medaus pasaulis“ gaminto produkto bei jo viešinimo, tiek dėl įprasto horizontaliomis juostomis išpildytų produktų naudojimo nėra galima nustatyti, jog ieškovo Dizainas atitinka dizaino naujumo reikalavimus, kaip tai numatyta DĮ 8 straipsnio 1 dalyje.
12. Vertindamas ieškovo Dizaino atitikimą individualių savybių reikalavimui, teismas nurodė, kad ieškovo Dizaino spalvų derinys nesukuria išskirtinio derinio, kuris galėtų būti suprantamas kaip reikšmingas ir įsimintinas spalvų derinys. Pats ieškovas sutinka, kad gaminamo medaus deserto spalvos nėra aiškiai nustatytos ir kontroliuojamos, o priklauso nuo naudojamų priedų spalvos. Anot teismo, maisto produktų išpildymas skirtingų spalvų horizontaliomis juostomis yra įprastas plačiai naudojamas gamybos būdas, tačiau išpildymas juostomis stiklainyje atkreipia dėmesį ir gali sukurti dizaino išskirtinumo iš kitų maisto produktų pateikimo būdų įspūdį. Tiek UAB „Medaus pasaulis“, tiek atsakovo priešieškinyje pateiktuose UAB „Šerkšno medus“ gaminiuose yra naudojamas spalvotas medus, o UAB „Medaus pasaulis“ gaminiuose šis medus pilstomas horizontaliomis juostomis. Nesant tyrimų, teismas sprendė, kad informuotas vartotojas, žinodamas, jog rinkoje yra įvairių spalvų medaus gaminių, kreiptų dėmesį į tai, kad gaminys yra išdėstytas trimis sluoksniais, ir tokiu būdu identifikuotų produktą. Teismas sprendė, kad ieškovo dizainas nelaikytinas turinčiu individualių savybių.
13. Teismas konstatavo, kad ieškovo Dizainas neatitinka DĮ 5 ir 6 straipsnių reikalavimų, todėl ieškovo Dizaino registracija pripažįstama negaliojančia. Pripažinęs Dizaino registraciją negaliojančia, teismas atmetė ieškinio reikalavimus, susijusius su registruoto dizaino savininko teisių pagal DĮ 36 straipsnį įgyvendinimu.
14. Teismas pažymėjo, kad dizaino registracijos metu nevertinamas dizaino atitikimas autorių teisių objektui. Ieškovas, siekdamas pasinaudoti autoriaus teisių apsauga, turi įrodyti, kad kūrinys atitinka tris kriterijus: originalumo, kūrybinės veiklos rezultato ir objektyvios išraiškos formos. Autorių teisių objektai suprantami kaip originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas, tarp šių kūrinių nurodyti ir taikomosios dailės kūriniai bei kiti kūriniai (ATGTĮ 4 straipsnio 2 dalies 10 punktas ir 12 punktas).
15. Teismas nesutiko su ieškovo teiginiu, kad įprastam vartojimui skirtas maisto produktas gali būti laikomas taikomosios dailės kūriniu. Ieškovas nėra jokiu būdu registravęs medaus deserto receptūros, todėl jo minimų ir su autoriaus teisių gynimu siejamų gamyboje naudojamų produktų – medaus, šaltalankio uogų, pipirmėtės ir aviečių – kiekis bei santykis produkte, apdorojimo būdas ir tuo sudaromas spalvos intensyvumas gali būti vertinamos tik kaip kintamos savybės. Kadangi medaus deserto sudėtis nėra išreikšta jokiais duomenimis, išskyrus ieškovo paaiškinimus, tai maisto produkto visuma, anot teismo, nėra autorių teisių saugomas objektas. Plačiam naudojimui skirto maisto produkto vizuali išraiška nėra meno kūrinys. Maisto produktų gaminimas nėra laikomas meno rūšimi, kadangi plataus naudojimo maisto gaminys negali būti laikomas žmogaus kūrybiškumo ar vaizduotės išraiška ir nėra vertinamas dėl savo grožio ar emocinės galios. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo Dizainas nei dėl produkto visumos, nei dėl jo vizualinės išraiškos nesaugomas autorių teisės, dėl to nėra pagrindo taikyti autorių teisių gynimo priemones.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
16. Ieškovas T. Ž. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priešieškinį atmesti, ieškinį patenkinti; ieškovo naudai priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
16.1. Teismas, vadovaudamasis byloje pateikta UAB „Medaus pasaulis“ 2020 m. gruodžio 22 d. pažyma, pažeidė teismų praktikoje formuojamas taisykles dėl įrodymų patikimumo, sąsajumo su byla. UAB „Medaus pasaulis“ yra suinteresuota bylos baigtimi, nes šiai įmonei ieškovas taip pat yra pareiškęs pretenziją. Prie šios pažymos pridėta prekių deklaracija neįrodo, kad joje nurodytos prekės tapo prieinamos visuomenei (DĮ 8 straipsnis). 2016 m. lapkričio 28 d. sąskaita faktūra už uždaros aikštelės su standartiniu stendu nuomą nepatvirtina, kokios prekės buvo eksponuojamos; paslaugos užsakovu nurodytas ne UAB „Medaus pasaulis“, o visai kitas ir kitoje valstybėje registruotas juridinis asmuo – OOO „MUSICHIN MIR MIODA“; nenurodyta, kur paroda vyko, todėl šis dokumentas neturi jokio ryšio su UAB „Medaus pasaulis“ ir atitinkamai šios įmonės gaminiais. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad konkretų ginčo gaminį anksčiau pradėjo gaminti būtent UAB „Medaus pasaulis“, remdamasis 2018 m. balandžio 16 d. sąskaita, kurioje nurodyta, kad prekių pardavėja – OOO „MUSICHIN MIR MIODA“, o UAB „Medaus pasaulis“ nurodyta kaip prekių pirkėja. Be to, šioje sąskaitoje nurodytas prekės aprašas skiriasi nuo UAB „Medaus pasaulis“ gaminio aprašo. Sąskaita nepasirašyta, be antspaudų, dokumentas yra akivaizdžiai sukombinuotas iš kelių dokumentų, todėl sąskaita neįrodo, kad joje nurodytos prekės buvo parduotos. Trispalvių gaminių nuotrauka taip pat neįrodo, kad fotografuojama prekė tapo prieinama visuomenei. Nuotraukoje nurodytą datą ir laiką galima lengvai pakeisti, todėl šis įrodymas nėra patikimas. Teismas rėmėsi prielaidomis – konstatavo daugybę reikšmingų aplinkybių, kai dokumentų turinys nieko panašaus nemini. Pagal teismų praktiką atskleidimo įvykio negalima įrodyti tikėtinomis priemonėmis arba prielaidomis. Jis turi būti įrodomas tvirtais ir objektyviais veiksmingo ir pakankamo ankstesnio dizaino atskleidimo įrodymais (09/03/2012, T-450/08, Phials, EU:T:2012:117, § 21-24).
16.2. Teismas netinkamai taikė Lokarno klasifikaciją, nes vertino ne visą ankstesnių gaminių bendrą sukuriamą įspūdį, o tik vaizdą, kurį sukuria vien tik konkretus maistas ir būtent tik maisto spalva ir sluoksniai. Lokarno klasifikacija neturi jokios teisinės reikšmės atliekant konkretaus dizaino naujumo ir individualių savybių vertinimą. Teismas ignoravo, kad lyginami gaminiai yra konkrečiuose induose, kad jie pasižymi ypač išsiskiriančiu apipavidalinimu, kuris daro žymią įtaką bendram šių gaminių formuojamam vaizdui.
16.3. Teismas nurodė, kad „informuotu vartotoju pripažintini asmenys, geriau informuoti už paprastą (eilinį) vartotoją, žinantys ir suprantantys nagrinėjamą problemą.“ Tačiau teismas nesivadovavo šiuo informuoto vartotojo standartu, o priešingai – nustatė, kad informuoto vartotojo žinių, atidumo, pastabumo lygis yra toks, kad jis neatskirs medaus deserto nuo cepelino, torto ar želės.
16.4. Teismas, nurodydamas, kad „atskirų tyrimų dėl informuoto vartotojo požiūrio tyrimo šalys neteikė“, nepagrįstai įrodinėjimo naštą permetė ieškovui. Jeigu ir egzistavo tokio tyrimo būtinybė, tai jį atlikti turėjo atsakovas, kuris ginčija ieškovo Dizainą.
16.5. Abstraktus teismo teiginys, kad kai kurie maisto produktai yra „labai paplitę ir visiems žinomi“, nepakankamas vertinti Dizaino naujumą ir individualias savybes. Teismas turėjo ne vertinti tariamą faktą, kad galimai egzistuoja daug panašių gaminių, o identifikuoti konkrečius atsakovo nurodytus gaminius ir vertinti, ar ginčijamas Dizainas informuotam vartotojui pasirodys tapatus lyginant būtent su tais konkrečiais ankstesniais gaminiais ir ar turės konkrečių individualių savybių, formuojančių konkretų bendrą įspūdį.
16.6. Teismas prieštaringai nustatė, kad Dizaino spalvų kombinacija yra nauja, tačiau pats Dizainas (kurio esminę dalį būtent ši kombinacija ir sudaro) – jau nenaujas ir neturi individualių savybių. Dizaino spalvos neprivalo atitikti Lietuvos Respublikos vėliavos spalvų tam, kad Dizainas būtų naujas ir individualus, nes palyginimas atliekamas ne su vėliavom ar dar kuo nors, o būtent su ankstesniais gaminiais, kurie tapo prieinami visuomenei, ir naujumą bei individualias savybes lemia skirtumai (pvz., naujos spalvų kombinacijos) lyginant su minėtais ankstesniais gaminiais. Naujumo ir individualių savybių vertinimui nėra svarbu, ar dizainas sukuria, ar ne išskirtinį derinį, ir ar jis bus įsimintinas.
16.7. Atsakovo nurodytas UAB „Medaus pasaulis“ gaminys ir ieškovo Dizainas nėra tapatūs, jie iš esmės skiriasi daugeliu savybių, kurios neatitinka nereikšmingų savybių apibrėžimo. Kitų maisto gaminių (torto, želė, cepelino) nuotraukos yra be datų arba jų datos neįskaitomos, todėl jomis apskritai negalima remtis. Lygindamas Dizainą su UAB „Šerkšno medus“ gaminiais, teismas vertino ne kiekvieną gaminį ir kiekvieną jo sukuriamą vaizdą atskirai ir savarankiškai, o priešingai – atliko selektyviai parinktų savybių vertinimą ir kombinavimą.
16.8. Teismas spalvas, jų kombinacijas, kontūrus, linijas laikė nereikšmingomis savybėmis, kai DĮ 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tai yra savybės, kurios būtent ir formuoja dizainą. Teismas nepagrįstai individualias Dizaino savybes priskyrė nereikšmingoms.
16.9. Taikytina praktika nurodo, kad dizaino rašto spalvų atspalviai nėra laikomi svarbiu elementu, formuojančiu bendrą suvokimo įspūdį (28/07/2009, R 921/2008-3, NAIL FILES, § 25). Teismas nepagrįstai nurodė, kad Dizaine yra ne žalia, o juoda spalva su žalsvu atspalviu. Juoda spalva negali turėti žalio atspalvio, nes juoda spalva yra laikoma šviesos nebuvimu, ir jos intervalas yra nuo visiškos juodos iki baltos (šviesos buvimo). Į šį intervalą papuola įvairių šviesumų pilka spalva. Šiuo atveju abi šalys pripažino, kad vidurinė ginčo gaminių spalva yra žalia, o konkretus jos atspalvis – tamsiai žalia.
16.10. Aplinkybė, kad medaus sluoksniai skiriasi pločiais, nėra reikšminga, nes lyginant bendrus spalvų pločius skirtumai yra minimalūs ir matuojami milimetrais. Teismų praktika nustato, kad maži ir sunkiai matomi skirtumai nėra laikomi svarbiais elementais, ir jie neformuoja skirtingo bendro įspūdžio.
16.11. Teismas nepagrįstai išplėtė įrodinėjamų aplinkybių sąrašą, nustatytą DĮ 4 straipsnio 3 dalyje, kuomet dizaino savininkas gali ginti savo teises remdamasis autorių teisėmis. Teismas nepagrįstai sprendė, kad registruotas dizainas galėtų būti ginamas autorių teisėmis tik tuomet, jei registracijos metu būtų atliekama ekspertizė dėl jo atitikimo kūrinio sąvokai. Įstatymų leidėjas dizaino registracijai būtiną naujumą ir individualias savybes prilygino originalumo ir kūrybinės veiklos rezultato reikalavimams. Jei gaminys yra naujas ir skiriasi nuo kitų rinkoje esančių gaminių – tai yra originalus kūrinys, sukurtas taip, kad gautas rezultatas skiriasi nuo kitų rinkoje esančių gaminių, ir todėl registruojant dizainą nėra būtina dar atskirai atlikinėti jo originalumo ir kūrybinės veiklos rezultato vertinimo. DĮ autorių teisių gynybai reikalauja tik registracijos ir objektyvios išraiškos. Dizaino registracija patvirtina, kad dizainas yra laikomas tiek nauju, tiek turinčiu individualių savybių, kol nėra įrodyta priešingai ir dizaino registracija nėra panaikinama dėl naujumo ar individualių savybių trūkumo.
16.12. Nėra svarbu, kokios konkrečiai rūšies kūrinys yra ieškovo gaminys. ATGTĮ 5 straipsnyje pateikiamas baigtinis sąrašas objektų, kurie nėra laikomi autorių teisių objektais. Minėto įstatymo 4 straipsnio 2 dalis pateikia sąrašą objektų, kurie yra laikomi autorių teisių objektais, tačiau šioje dalyje pateikiamas sąrašas yra tik pavyzdinis ir jis nėra baigtinis. Teismas pirmiausia turėjo nustatyti, ar ieškovo gaminys patenka į ATGTĮ 5 straipsnio sąrašą. Jei nepatenka, vadinasi, tai yra autorių teisių objektas.
16.13. Teismas nepagrįstai sprendė, kad gaminys gali būti ginamas tik tuo atveju, jei jis yra literatūros, mokslo arba meno kūrinys. Jei kūrinio pagrindinė funkcija nėra mokslas, literatūra ar menas – jis vis vien gali būti laikomas kūriniu (pvz., baldai, drabužiai). Ieškovo gaminys negali būti priskiriamas vien tik maisto produktams, jis iš esmės skiriasi nuo kitų maisto produktų, nes gali būti laikomas kambario temperatūroje neribotą laiką. Ieškovo gaminys parduodamas kaip suvenyras, o ne maisto produktas.
16.14. Ieškovo Dizainas pasižymi originalumu, kadangi trijų sluoksnių medaus deserto, kuris būtų išpildytas būtent konkrečiomis spalvomis, konkrečia seka, konkrečia forma, su konkrečiomis linijomis, konkrečiais pločiais ir pan. ir būtent su tokia receptūra, kai geltoną spalvą sudaro medaus ir šaltalankio uogų mišinys, žalią spalvą sudaro medaus ir pipirmėtės mišinys, o raudoną – medaus ir aviečių uogų mišinys – anksčiau niekas negamino. Kadangi Dizainas yra faktinis ir funkcinis kūrinys – jam nėra keliamas aukštas originalumo reikalavimas.
16.15. Kūrybinės veiklos rezultatu Dizainas pasižymi tuo, kad tokį gaminį kaip trispalvis medus gali sukurti ne bet kas – reikalinga ne tik speciali įranga, bet ir atitinkamos žinios: kokius ingredientus ir kokią įrangą naudoti, koks gamybos procesas, kada kokius žingsnius gamybos procese atlikti, kokias temperatūras naudoti ir pan. Trispalvio medaus gamybos technologija nėra vieša, ją pats Ieškovas sukūrė klaidų ir bandymų būdu per ilgą laikotarpį.
16.16. Ieškovo Dizaino išraišką sudaro būtent faktiškai pagaminto gaminio vaizdas.
16.17. Atsakovo veiksmai laikytini ieškovo kūrinio aranžavimu, adaptavimu ir perdarymu, nes jis paėmė ieškovo gaminį, jį apvyniojo trispalve juostele (kuri neturi didelio skiriamojo požymio, nes yra tik dekoracija ir nuoroda į tai, kad gaminys yra lietuviškas) bei pasirinko šiek tiek kitas medaus, kitų ingredientų proporcijas (tai ir lemia atspalvių skirtumus). Dėl to atsakovas pažeidė ieškovo teises į kūrinį pagal ATGTĮ 15 straipsnį.
16.18. Teismas neanalizavo atsakovo bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo. Dalis sąskaitų išrašytos už tas pačias paslaugas, kai kurios išlaidos nėra pakankamai detalizuotos, nėra aiškus jų ryšys su byla. Išlaidos už UAB „Medaus pasaulis“ pažymos parengimą įtrauktos nepagrįstai, nes šią pažymą rengė ne atsakovas.
17. Atsakovas ūkininkas I. J. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą visa apimtimi; priteisti atsakovui iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus į skundo argumentus:
17.1. Atsakovo pateiktoje UAB „Medaus pasaulis“ 2020 m. gruodžio 22 d. pažymoje yra nurodomos kelios bylai reikšmingos aplinkybės (faktai): i) trispalvis medus visuomenei buvo prieinamas dar iki 2019 m. sausio 9 d., t. y. ginčijamo Dizaino paraiškos padavimo datos; ii) trispalvis medus buvo viešai pristatytas parodoje Rusijoje dar 2017 m. Prie šios pažymos buvo pridėti šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Jokių kitų vertinamųjų aplinkybių ir / ar argumentų, UAB „Medaus pasaulis“ direktoriaus išduotoje pažymoje nėra nurodyta, ieškovas šiuos faktus paneigiančių įrodymų nepateikė, todėl nėra pagrindo teigti, kad įrodymuose nurodyti duomenys nėra teisingi. UAB „Medaus pasaulis“ nėra proceso dalyvė, ji nėra suinteresuota šios bylos baigtimi. Bendrovė OOO „Musikhin. Mir meda“ yra susijusi su UAB „Medaus pasaulis“.
17.2. Teismas teisingai nustatė, kad bylos kontekste informuotu vartotoju laikytinas asmuo, (i) kuriam reikalinga įsigyti medų ar medaus desertą (ii) ir kuris žino skirtingus medaus gaminius bei rodo įprastą dėmesį gaminiams. Teismas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad informuotas vartotojas yra tas, kuris žino, jog rinkoje yra įvairių spalvų medaus gaminių. Manytina, kad kitoks informuoto vartotojo standartas (pvz., tas, kuris žino įvairius medaus dizainų elementus, kaip kad nurodo apeliantas) reikštų atitinkamos srities eksperto suvokimą, t. y. kaip ir teismas nurodė, profesionaliai veikla užsiimančio asmens požiūrį (pvz., gastronomas, bitininkas – verslininkas ar pan.).
17.3. Teismas skundžiamo sprendimo 20–21 punktuose aiškiai įvardino trispalvius gaminius, nurodė jų prieinamumo (viešo paskelbimo) visuomenei datas: teismas rėmėsi atsakovo pateiktais datuotais rašytiniais įrodymais, t. y. pateiktomis 2018 m. straipsnių kopijomis apie trispalvius gaminius, paduota 2011 m. rugpjūčio 31 d. paraiška, registracijos Nr. 1699, dizainui „Trispalvis cepelinas“, taip pat rašytiniais dokumentais, patvirtinančiais UAB „Medaus pasaulis“ gamybą ir prekybą dvispalviais bei trispalviais medaus desertais. Minėtų trispalvių / dvispalvių gaminių paskelbimo visuomenei datos yra ankstesnės nei ginčijamo Dizaino paraiškos padavimo data, t. y. 2019 m. sausio 9 d.
17.4. Kadangi apelianto Dizainas turi apsaugą Lokarno klasifikacijos 01.01 klasėje, tai reiškia, kad apelianto Dizainas turi apsaugą medaus gamino atžvilgiu, neįskaitant jo įpakavimo / indelio, kuriuos apima Lokarno klasifikacijos 09.01 klasė. Dėl to lyginamų medaus desertų indelių forma, dangteliai, etiketės neturi reikšmės lyginant šiuos produktus.
17.5. Teismas pagrįstai vertino ginčijamo Dizaino naujumo nebuvimo faktą, remdamasis tuo, kad, pirma, trispalvių maisto produktų gaminimas yra dažnai pasitaikanti ypatybė; antra, atsakovo pateiktais rašytiniais dokumentais, patvirtinančiais UAB „Medaus pasaulis“ gamybą ir prekybą dvispalviais bei trispalviais medaus desertais; trečia, atsakovo kartu su priešieškiniu pateiktais rašytiniais įrodymais: 2018 m. straipsnių kopijomis apie trispalvius gaminius (tortus, desertus, želė), „Trispalvis cepelinas“ paduota 2011 m. rugpjūčio 31 d. dizaino paraiška, registracijos Nr. 1699, kurį sudaro cepelino, išpildyto trimis horizontaliomis juostomis geltona, žalia ir raudona, dizainas; ketvirta, teismas taip pat atsižvelgė ir į atsakovo priešieškinyje pateiktą datuotą medžiagą dėl UAB „Šerkšno medus“ medaus gaminių, kuriuose yra naudojamas spalvotas medus.
17.6. Informuotojo vartotojo atžvilgiu papildomi elementai, esantys UAB „Medaus pasaulis“ medaus desertų dizainuose, yra gerokai mažiau ryškūs nei panašus bendras įspūdis, kurį suteikia žymiai didesni ir pastebimiausi panašūs elementai. Teismų praktikoje etiketės ant produktų laikomos neesminėmis detalėmis, didžiausią įtaką turi bendras lyginamų dizainų (produktų) sukuriamas bendras įspūdis. Informuotas vartotojas, žinodamas, kad rinkoje yra medaus ir uogų mišinio gaminių, iš jų ir dvisluoksnių, pamirštų šias nepaprastas medaus savybes, t. y. medaus / uogų mišinio receptūrą, kuri lemia medaus ryškią spalvą, ir atitinkamai kreiptų dėmesį tik į tai, jog toks pats medaus / uogų mišinys, egzistavęs rinkoje jau seniai, yra išdėstytas trimis sluoksniais bei būtent tai lemtų medaus identifikavimą, o taip pat ir esminį skirtumą nuo medaus gaminių, egzistavusių / egzistuojančių rinkoje. Dėl to ginčijamas Dizainas neatitinka ir antrojo dizaino apsaugai keliamo būtino reikalavimo – dizainui privalomų individualių savybių egzistavimo (DĮ 6 straipsnis).
17.7. DĮ nėra nustatyta, kad pateiktas pareiškimas dėl dizaino autorystės vertinamas pagal autorių teisės normas. Dizaino ir autorių teisių apsaugos sistemos skiriasi. Nors apeliantas nurodo teismų praktiką, kad praktinės / funkcinės paskirties kūriniai (pvz., baldai, drabužiai) gali būti laikomi autorių teisių objektais, tačiau tai nereiškia, kad maisto gaminys lygiai taip pat laikomas autorių teisių objektu. Medaus desertas negali būti laikomas nei taikomosios dailės kūriniu, nei kitu kūriniu pagal ATGTĮ 4 straipsnio 2 dalies 12 punktą dėl to, kad neatitinka autorių teisių objektams keliamų reikalavimų. Maisto gaminiai ir / ar jų dizainas nėra laikomi menu. Tiek nacionalinė, tiek tarptautinė autorių teisė nesaugo maisto meno (kulinarijos gaminių).
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos bylos nagrinėjimo ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir rašytinių paaiškinimų priėmimo
19. Apeliantas 2021 m. gruodžio 6 d., t. y. likus vienai dienai iki paskirto teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme, pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo papildomus argumentus, siekdamas paneigti kai kuriuos atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus. Taip pat pažymėjo, kad savo paaiškinimus būtų teikęs žodžiu, jeigu teismas būtų patenkinęs jo apeliaciniame skunde nurodytą prašymą paskirti žodinį bylos nagrinėjimą.
20. Tačiau ieškovo apeliaciniame skunde prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka iš tikrųjų nėra suformuluotas, jame tik nurodyta, kad „apeliantas neprieštarauja bylos nagrinėjimui žodine tvarka.“ Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Šioje byloje šalys savo procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo pozicijas, naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl nėra būtinybės skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
21. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto rašytinių paaiškinimų pateikimas nagrinėjamu atveju nebuvo būtinas, apeliacinės instancijos teismas tokių paaiškinimų nereikalavo pateikti, juolab kad CPK nėra numatytas dubliko ir tripliko teikimas apeliaciniame procese. Rašytiniais paaiškinimais apeliantas iš esmės papildo savo apeliacinio skundo argumentus, tačiau pagal CPK 323 straipsnį, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Be to, šių rašytinių paaiškinimų priėmimas nepagrįstai užvilkintų bylos nagrinėjimą. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija atsisako priimti apelianto pateiktus rašytinius paaiškinimus.
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
22. Byloje nustatyta, kad ieškovas yra dizaino „Medaus desertas“, registracijos Nr. 1929, paraiškos padavimo data – 2019 m. sausio 9 d., įregistruotas – 2019 m. birželio 14 d., Lokarno klasifikacijos klasė – 01.01 (maisto produktai), savininkas. Registracija apima keturis skirtingus dizaino pavyzdžius, ginčas kilo dėl vieno iš pavyzdžių dizaino, kuris pavaizduotas taip:
23. Atsakovas gamina ir prekiauja medaus desertais „Medaus „Trispalvė“, kurie jo internetinėje svetainėje ir feisbuko paskyroje pavaizduoti taip:
24. Ieškovas prašė uždrausti atsakovui gaminti, siūlyti parduoti, parduoti ir šiais tikslais kaupti medaus desertus „Medaus „Trispalvė“, kurie yra sudaryti iš horizontalių sluoksnių, išdėstytų tokia seka: viršuje – geltonas, per vidurį – žalias, o apačioje – raudonas sluoksnis. Kadangi atsakovas pareiškė priešieškinį ir prašė pripažinti ieškovo Dizaino registraciją negaliojančia visa apimtimi, pirmosios instancijos teismas, patenkinęs šį reikalavimą, atmetė ieškovo reikalavimus, susijusius su registruoto dizaino savininko teisių pagal DĮ 36 straipsnį įgyvendinimu. Teismas taip pat nesutiko su ieškovo argumentais, kad jo gaminys yra autorių teisės objektas, todėl nusprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimų ir taikant autorių teisių gynimo priemones.
25. Atsakovas Dizaino registraciją ginčijo dviem atskirais pagrindais: 1) remdamasis DĮ 9 straipsnio 3 dalimi, kad Dizainui panaudota Lietuvos Respublikos vėliava ar juos mėgdžiojantis žymuo, kai nėra Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduoto leidimo naudoti juos Dizainui; ir 2) remdamasis DĮ 5 ir 6 straipsniais dėl Dizaino neatitikimo naujumo ir individualių savybių reikalavimams. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad priešieškinis negali būti tenkinamas pirmuoju pagrindu, tačiau pripažino, kad Dizainas neatitinka DĮ 5 ir 6 straipsnių reikalavimų.
26. Ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis tiek dėl Dizaino registracijos pripažinimo negaliojančia minėtu teisiniu pagrindu, tiek dėl galimybės ginti ieškovo teises taikant autorių teisių gynimo priemones. Taigi, šiais aspektais apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl Dizaino (ne)atitikimo DĮ 5 ir 6 straipsnių reikalavimams
27. Pagal DĮ 2 straipsnio 1 dalį dizainas yra viso gaminio ar jo dalies vaizdas, sudarytas iš gaminio ir (arba) jo ornamentikos specifinių savybių – linijų, kontūrų, spalvų, formos, tekstūros ir (arba) medžiagos. Dizainas registruojamas ir saugomas DĮ nustatyta tvarka, jeigu jis yra naujas ir turi individualių savybių (DĮ 4 straipsnio 2 dalis). Reikalavimai dėl dizaino naujumo nustatyti DĮ 5 straipsnyje, o reikalavimai dėl individualių dizaino savybių – DĮ 6 straipsnyje. Jeigu gaminio vaizdas neatitinka minėtuose straipsniuose nustatytų reikalavimų, tai yra vienas iš įstatyme įtvirtintų pagrindų pripažinti dizaino registraciją negaliojančia (DĮ 10 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisę prašyti dizaino registraciją pripažinti negaliojančia minėtu pagrindu turi kiekvienas suinteresuotas asmuo (DĮ 44 straipsnio 6 punktas).
28. DĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dizainas yra naujas, jeigu joks kitas tapatus dizainas iki paraiškos padavimo datos, o kai prašoma prioriteto, – iki prioriteto datos nebuvo prieinamas visuomenei. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dizainas laikomas tapačiu kitam dizainui, jeigu jų savybės skiriasi tik neesminėmis detalėmis. Pagal DĮ 8 straipsnio 1 dalį dizainas laikomas prieinamu visuomenei, jeigu jis: 1) po registracijos buvo paskelbtas Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje ar kitame leidinyje arba eksponuotas parodoje; 2) pateiktas į rinką ar visuomenei atskleistas kitu būdu.
29. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis atsakovo pateiktais įrodymais, nustatė, kad UAB „Medaus pasaulis“ jau 2018 m. balandžio 16 d., t. y. dar iki ieškovo Dizaino paraiškos padavimo, prekiavo trispalvio medaus gaminiais, kurie iš esmės panašūs į ginčijamą Dizainą. Apeliantas teigia, kad teismas negalėjo vadovautis UAB „Medaus pasaulis“ 2020 m. gruodžio 22 d. pažyma, nes šiai įmonei apeliantas taip pat yra pareiškęs pretenziją, todėl ji yra suinteresuota bylos baigtimi. Teisėjų kolegija sutinka, kad vien UAB „Medaus pasaulis“ pažyma objektyviai negali patvirtinti aplinkybės, jog ši įmonė anksčiau nei apeliantas pradėjo prekiauti gaminiais, kurių dizainas iš esmės tapatus ginčo Dizainui. Tačiau kartu su minėta pažyma buvo pateikti kiti rašytiniai įrodymai, kuriais grindžiamos joje nurodytos aplinkybės, t. y. prekių deklaracijos dokumentas, patvirtintas Rusijos Federalinės muitinės tarnybos inspektoriaus 2018 m. balandžio 16 d. žyma „leista išvežti“, kuriame, be kitų prekių, nurodyta ir „medaus desertas su spanguolėmis ir žaliąja arbata bei imbieru ir šaltalankiais 0,32 kg“; tos pačios dienos sąskaita faktūra, išrašyta pardavėjos OOO „MUSICHIN MIR MIODA“ pirkėjai UAB „Medaus pasaulis“ už minėtoje deklaracijoje nurodytas prekes; 2016 m. lapkričio 28 d. sąskaita faktūra, išrašyta bendrovei OOO „MUSICHIN MIR MIODA“ už uždaros aikštelės su standartiniu stendu nuomą, registracijos mokestį ir draudimo įmoką laikotarpiui nuo 2017 m. sausio 31 d. iki 2017 m. vasario 13 d. Maskvoje vykusioje Tarptautinėje maisto produktų, gėrimų ir jų gamybai skirtų žaliavų parodoje; 2018 m. balandžio 26 d. išsiųstos žinutės, kurioje pavaizduotas gaminys, panašus į ginčo Dizainą, ekranvaizdis.
30. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal to paties straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021, 80 punktas).
31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, remdamasis minėtais rašytiniais įrodymais, padarė pagrįstą išvadą, kad gaminiai, panašūs į ginčijamą Dizainą, buvo prieinami visuomenei iki ieškovo paraiškos padavimo (2019 m. sausio 9 d.). Apeliaciniame skunde ieškovas ginčija kiekvieną iš minėtų įrodymų, teigdamas, kad atitinkamas įrodymas nepatvirtina UAB „Medaus pasaulis“ pažymoje nurodytų aplinkybių. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais. Įvertinus aptartų įrodymų visumą, labiau tikėtina, kad UAB „Medaus pasaulis“ iš susijusios bendrovės OOO „MUSICHIN MIR MIODA“ (abiejų bendrovių vadovas yra D. M. (D. M.), abi bendrovės naudoja tą patį prekių ženklą „MIRMEDA“ medaus gaminiams žymėti) 2018 m. balandžio 16 d. įsigijo minėtus gaminius pardavimui ir juos per laikotarpį nuo įsigijimo momento iki 2019 m. sausio 9 d. (Dizaino paraiškos pateikimo momento), kuris tęsėsi ilgiau nei 8 mėnesius, pateikė į rinką. Priešingu atveju toks sandoris tiesiog prieštarautų elementariai verslo logikai. Apeliantas teigia, kad byloje pateikta 2018 m. balandžio 16 d. sąskaita faktūra nėra pasirašyta, tačiau tai nepaneigia šios sąskaitos išrašymo ir pateikimo kontrahentui fakto, juolab kad šį sandorį patvirtina ir minėta prekių deklaracija, kuri buvo pateikta muitinei. Apeliantas kaip vieną iš argumentų nurodo tai, kad minėtoje sąskaitoje nurodytas prekės aprašas skiriasi nuo UAB „Medaus pasaulis“ internetinėje svetainėje skelbiamo gaminio aprašo. Viena vertus, pažymėtina, kad sąskaitoje nebūtinai turi būti tiksliai aprašyta visa gaminio sudėtis. Kita vertus, gaminio sudėtis, taros tūris (gaminio kiekis) vėliau gamybos procese galėjo būti atitinkamai pakeista, tačiau tai nereiškia, kad toje sąskaitoje nurodytas visiškai kitas gaminys, neturintis nieko bendra su ginčo Dizainu, kaip teigia apeliantas.
32. Anot apelianto, byloje pateiktose gaminių nuotraukose nurodyta data ir laikas galėjo būti pakoreguoti, todėl teismas turėjo atmesti šiuos įrodymus kaip nepatikimus. Nors byloje nėra objektyvaus pobūdžio duomenų, kada iš tikrųjų buvo padarytos minėtos gaminių nuotraukos, pažymėtina, kad šios nuotraukos yra ne vieninteliai įrodymai. Jas vertinant kartu su minėtais kitais rašytiniais įrodymais, galima daryti išvadą, kad nuotraukose pavaizduoti UAB „Medaus pasaulis“ ir (ar) OOO „MUSICHIN MIR MIODA“ gaminiai buvo prieinami visuomenei iki ieškovo Dizaino paraiškos padavimo (2019 m. sausio 9 d.). Iš pateiktų nuotraukų ir kitų įrodymų matyti, kad OOO „MUSICHIN MIR MIODA“ jau 2017 m. pradžioje dalyvavo Maskvoje vykusioje Tarptautinėje maisto produktų, gėrimų ir jų gamybai skirtų žaliavų parodoje, kurioje pateikė skirtingų spalvų sluoksniais išpilstytų medaus gaminių pavyzdžius. Tai sudaro pagrindą spręsti, kad Lietuvos rinkoje šiuos gaminius, taip pat ir aptariamą trispalvį medaus gaminį, minėta bendrovė dar iki ginčijamo Dizaino paraiškos padavimo momento platino per susijusią įmonę UAB „Medaus pasaulis“.
33. Apeliantas taip pat remiasi Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktikoje nurodomu išaiškinimu, kad atskleidimo fakto negalima įrodyti tikėtinomis priemonėmis arba prielaidomis; jis turi būti įrodomas tvirtais ir objektyviais veiksmingo ir pakankamo ankstesnio dizaino atskleidimo įrodymais (09/03/2012, T-450/08, Phials, EU:T:2012:117, § 21-24). Nors šiuo atveju kai kurie iš aptartų rašytinių įrodymų yra parengti bylos baigtimi suinteresuoto asmens (ar su juo susijusio asmens), tačiau kiti dokumentai (pvz., minėta muitinės inspektoriaus patvirtinta prekių deklaracija, sąskaita už dalyvavimą tarptautinėje parodoje) yra objektyvaus pobūdžio duomenys, byloje nepaneigti jokiais kitais įrodymais.
34. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovo nurodytas UAB „Medaus pasaulis“ gaminys ir ieškovo Dizainas nėra tapatūs DĮ 5 straipsnio 2 dalies prasme, jie iš esmės skiriasi daugeliu savybių, kurios neatitinka nereikšmingų savybių apibrėžimo. Apeliantas nurodo, kad UAB „Medaus pasaulis“ gaminys pasižymi originalios formos juoda etikete, kurioje matomas prekių ženklas „MIRMEDA“ ir Gedimino bokšto piešinys.
35. Viena vertus, toks argumentas iš esmės prieštarauja kitam apelianto argumentui, kad UAB „Medaus pasaulis“ yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo dėl to, jog šiai bendrovei apeliantas taip pat yra pateikęs pretenziją dėl Dizaino savininko teisių pažeidimo. Kita vertus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad UAB „Medaus pasaulis“ gaminys panašus į ginčijamą Dizainą apelianto akcentuojamu esminiu Dizaino elementu – tokios pačios rūšies gaminio (medaus) išpilstymu į stiklinį indą trimis atitinkamų spalvų horizontaliais sluoksniais. Dėl to UAB „Medaus pasaulis“ gaminio etiketė, pasižyminti apelianto paminėtomis savybėmis, laikytina neesmine detale dizaino tapatumo vertinimo aspektu pagal DĮ 5 straipsnio 2 dalį. Be to, sutiktina su atsakovo argumentu, kad ginčijamas Dizainas registruotas Lokarno klasifikacijos klasei 01.01 (maisto produktai), todėl šiuo atveju turi būti lyginami būtent maisto gaminio (konkrečiu atveju – medaus), o ne jo įpakavimo / indelio, kuriuos apima kita Lokarno klasifikacijos klasė 09.01, dizaino elementai.
36. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateiktų įrodymų pakanka, kad būtų galima spręsti, jog ginčijamas Dizainas neatitinka DĮ 5 straipsnyje nustatyto naujumo reikalavimo.
37. Kitas būtinas reikalavimas – dizainas turi turėti individualių savybių. Pagal DĮ 6 straipsnio 1 dalį dizainas laikomas turinčiu individualių savybių, jeigu informuotam vartotojui sudarytas bendras dizaino įspūdis skiriasi nuo bet kokio kito dizaino, kuris tapo visuomenei prieinamas iki paraiškos padavimo datos, o kai prašoma prioriteto, – iki prioriteto datos, jam sudaryto bendro įspūdžio. Vertinant individualias dizaino savybes, atsižvelgiama į dizainerio laisvę kuriant dizainą (DĮ 6 straipsnio 2 dalis).
38. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad informuotu vartotoju pripažintini asmenys, geriau informuoti už paprastą (eilinį) vartotoją, žinantys ir suprantantys nagrinėjamą problemą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-304/2005). Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) yra nurodęs, kad Bendrijos dizaino reglamente informuoto vartotojo sąvoka neapibrėžiama, tačiau ją reikia suprasti kaip tarpinę sąvoką tarp prekių ženklų srityje taikomo paprasto vartotojo, iš kurio nereikalaujama, kad jis turėtų kokių nors specialių žinių ir kuris paprastai nelygina prekių ženklų tarpusavyje, sąvokos, ir specialisto – eksperto, turinčio išsamių techninių žinių, todėl informuoto vartotojo sąvoka apibrėžia ne vidutiniškai dėmesingą, bet dėl turimos esminės patirties arba dėl gerų aptariamo sektoriaus žinių, ypač pastabų vartotoją (ESTT 2011 m. spalio 20 d. sprendimas byloje PepsiCo, Inc prieš Grupo Promer Mon Graphic SA, Nr. C-281/10).
39. Nagrinėjamu atveju Dizainas registruotas maisto gaminiui – medaus desertui. Atsižvelgdama į šią aplinkybę, teisėjų kolegija sprendžia, kad informuotu vartotoju nagrinėjamu atveju turėtų būti laikomas asmuo, kuris žino apie įvairius medaus gaminius ir galimus medaus paruošimo bei pateikimo būdus, įskaitant medaus ir kitų maistinių produktų (pvz., uogų) mišinius ir pan.
40. Apeliantas kaip individualias jam priklausančio Dizaino savybes nurodo medaus ir liofilizuotų uogų mišinio pateikimą trimis panašaus dydžio sluoksniais, kurių spalvos primena Lietuvos valstybės vėliavą. Apeliantas pripažįsta, kad įvairiaspalviai medaus desertai, pagaminti būtent medaus ir liofilizuotų uogų mišinio pagrindu, Lietuvos rinkoje buvo siūlomi ir iki Dizaino paraiškos pateikimo momento ir kad tai nėra kažkoks apskritai naujas, jo paties sugalvotas gaminys. Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek jau minėtos UAB „Medaus pasaulis“, tiek atsakovo priešieškinyje pateiktuose UAB „Šerkšno medus“ gaminiuose yra naudojamas spalvotas medus, išpilstytas į indelį dviem arba trimis proporcingais sluoksniais (horizontaliai arba vertikaliai), kurie yra skirtingų spalvų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo Dizaino sluoksnių išdėstymas atitinkama tvarka, proporcijomis ir spalvų deriniu informuotam vartotojui neturėtų sudaryti bendro įspūdžio, kad šis Dizainas iš esmės skiriasi nuo bet kokio kito ankstesnio analogiškų gaminių dizaino. Sutiktina su atsakovo argumentu, kad šiuo atveju bendrą panašų įspūdį sukelia tam tikri labiausiai pastebimi panašūs gaminių elementai (pvz., medaus ir uodų mišinio sluoksniavimas skirtingomis spalvomis, panašia tekstūra), o ne apelianto akcentuojamos Dizaino individualios savybės (t. y., kad gaminys pateikiamas būtent trijų horizontalių sluoksnių, konkrečių spalvų sekos išdėstymu).
41. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pats ieškovas pripažino, kad jo gaminamo medaus deserto Dizaino spalvos kiekvieną kartą negali būti tiksliai atgamintos, nes tai priklauso nuo gamybos procese naudojamų priedų spalvos, mišinio santykio ir pan. Taigi, ši aplinkybė taip pat rodo, kad Dizaino spalvų derinys nagrinėjamu atveju negali būti laikomas individualia savybe, dėl kurios informuotam vartotojui sudarytas bendras Dizaino įspūdis skirtųsi nuo bet kokio kito ankstesnio tokių gaminių dizaino.
42. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto Dizainas neatitinka ir DĮ 6 straipsnyje nustatyto individualių savybių reikalavimo. Apeliaciniame skunde iš esmės nenurodyta argumentų, kurie paneigtų šią teismo išvadą, todėl nėra pagrindo spręsti priešingai.
43. Konstatavus, kad ginčijamas Dizainas nėra naujas ir neturi individualių savybių, kaip reikalaujama pagal DĮ 5 ir 6 straipsnius, tai yra pagrindas pripažinti Dizaino registraciją negaliojančia (DĮ 10 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino šį atsakovo priešieškinio reikalavimą.
Dėl autorių teisių pažeidimo
44. Byloje taip pat kilo ginčas dėl to, ar ieškovui priklausantis Dizainas yra saugomas pagal autorių teisę. Ieškovas, remdamasis savo kaip Dizaino autoriaus teisėmis, be kita ko, prašė tenkinti ieškinio reikalavimus taikant ir ATGTĮ 15 straipsnį, nustatantį, kad autorius turi išimtines teises leisti arba uždrausti šiuos veiksmus: adaptuoti, aranžuoti, inscenizuoti ar kitaip perdirbti kūrinį.
45. DĮ 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pagal šį įstatymą įregistruotas dizainas taip pat gali būti saugomas pagal autorių teisę, jeigu jis išreikštas kokia nors objektyvia forma.
46. Apeliantas laikosi pozicijos, kad pagal minėtą įstatymo nuostatą jo kaip Dizaino autoriaus teisės turi būti ginamos remiantis dviem aplinkybėmis, t. y. kad 1) Dizainas yra įregistruotas ir 2) išreikštas objektyvia forma. Anot apelianto, įstatymų leidėjas dizaino registracijai būtiną naujumą ir individualias savybes prilygino originalumo ir kūrybinės veiklos rezultato reikalavimams. Jei gaminys yra naujas ir skiriasi nuo kitų rinkoje esančių gaminių – tai yra originalus kūrinys, sukurtas taip, kad gautas rezultatas skiriasi nuo kitų rinkoje esančių gaminių, ir todėl registruojant dizainą nėra būtina dar atskirai atlikinėti jo originalumo ir kūrybinės veiklos rezultato vertinimo.
47. Teisėjų kolegija atmeta šį argumentą kaip nepagrįstą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad DĮ nėra nustatyta, jog pateiktas pareiškimas dėl dizaino autorystės vertinamas pagal autorių teisės normas. DĮ yra numatyta pareikštinė dizaino registravimo tvarka, pagal kurią VPB atlieka tik formalią paraiškos dokumentų ekspertizę pagal DĮ 18 straipsnio 1 dalį, o dizaino ekspertizę atlieka tik ta apimtimi, kiek tai susiję su DĮ 9 straipsnyje numatytų atsisakymo registruoti dizainą pagrindų vertinimu (DĮ 19 straipsnio 1 dalis). Be to, nagrinėjamu atveju Dizaino registracija yra ginčijama ir, kaip jau konstatuota šioje nutartyje, yra pagrindas pripažinti ją negaliojančia dėl neatitikimo DĮ 5 ir 6 straipsniuose nustatytiems naujumo ir individualių savybių reikalavimams.
48. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2013, jeigu tam tikras gaminys (jo dalis) nėra įregistruotas kaip dizainas, jam dizaino teisinę apsaugą reglamentuojantys teisės aktai netaikomi; tokiu atveju jis gali būti saugomas kaip autorių teisių objektas (taikomosios dailės kūrinys), tačiau jeigu atitinka autorių teisės keliamus reikalavimus (ATGTĮ (įstatymo redakcijos, galiojusios šios nutarties priėmimo metu) 2 straipsnio 19, 27 dalys; 4 straipsnio 2 dalies 10 punktas).
49. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad autorių teisių objekto sąvokos tarptautiniai ir ES teisės aktai tiesiogiai nepateikia. <…> Nacionalinėje teisėje (ATGTĮ 4 straipsnio 1 dalyje) nustatyta, kad autorių teisių objektai – originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas. Taikomosios dailės kūriniai, minėta, priskiriami prie autorių teisių objektų. Įstatymas taip pat apibrėžia, kad taikomosios dailės kūrinys – bet koks rankų darbo ar pramoniniu būdu sukurtas dailės kūrinys, skirtas praktiniam naudojimui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010, nurodyta, kad pirmiausia autorių teisių objektais yra laikomi ne bet kokios, o kūrybinės veiklos (žmogaus intelektinės veiklos), susijusios su literatūra, menu ir mokslu, rezultatai, kurie yra išreikšti objektyvia forma. Antrasis autorių teisių objektus apibūdinantis požymis yra originalumas – pagrindinė sąlyga kūrinio teisinei apsaugai atsirasti. Teisės aktuose nėra expressis verbis (tiesiogiai) pateiktos kūrinio originalumo sampratos: tai yra teismų praktikos ir teisės doktrinos dalykas. Tačiau kasacinis teismas pažymėjo, kad originalumas negali būti tapatinamas su naujumu. Pažymėjo ir tai, kad originalus kūrybinės veiklos rezultatas laikomas kūriniu ir saugomas, nepaisant jo meninės vertės, taigi saugomi bet kokie kūriniai, net jeigu meniškai nevertingi. Kartu pažymėjo, kad autorių teisės doktrinoje ir teismų praktikoje pripažįstama, jog skirtingos kategorijos objektams keliama originalumo „kartelė“ nėra vienoda. Pavyzdžiui, tokios kategorijos objektų, kaip kompiuterių programų, duomenų bazių, fotografijų, taikomosios dailės kūrinių apsauga pagal autorių teisę siejama su vadinamuoju objektyviuoju, bet ne subjektyviuoju originalumu. Objektyvaus originalumo reikalavimas, palyginti su klasikiniu, yra žemesnio lygio: kūrinio teisinei apsaugai nebūtinas ypatingas jo kūrybingumas, savitumas ar individualumas kaip tokios apsaugos sąlyga.
50. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į minėtą kasacinio teismo praktiką ir sprendė, kad įprastam vartojimui skirtas maisto produktas negali būt laikomas taikomosios dailės kūriniu (ATGTĮ 2 straipsnio 41 dalis). Teismas taip pat nurodė, kad medaus desertas galėtų būti laikomas kitu kūriniu pagal ATGTĮ 4 straipsnio 2 dalies 12 punktą, jeigu atitiktų kitas autorių teisių objektui keliamas sąlygas. Teismas vadovavosi ESTT 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimu, priimtu byloje Nr. C-310/2017, kuriame yra nurodyta, kad maisto produkto skonis negali būti laikomas kūriniu. Minėtame ESTT sprendime yra pažymėta, jog objektų skirtingumą lemia tai, kad, pavyzdžiui, literatūros, vaizdiniai, kinematografijos ar muzikos kūriniai pasižymi tikslia ir objektyvia išraiška. Remiantis šia savybe daromas skirtumas su maisto produktu, kurio identifikavimas iš esmės grindžiamas skonio pojūčiais ir patirtimi, kurie yra subjektyvūs ir kintami, nes priklauso, be kita ko, nuo tokių su atitinkamą produktą ragaujančiu asmeniu susijusių veiksnių, kaip amžius, mitybos prioritetai ir vartojimo įpročiai, taip pat aplinka ir aplinkybės, kurioms esant toks produktas yra ragaujamas.
51. Nors nagrinėjamu atveju ieškovas neprašo autorių teise ginti medaus deserto skonio, tačiau sprendžiant dėl vizualinės šio maisto produkto išvaizdos kaip autorių teisių objekto, teismas, kolegijos vertinimu, pagrįstai nurodė, kad ieškovo minimų ir su autoriaus teisių gynimu siejamų gamyboje naudojamų produktų – medaus, šaltalankio uogų, pipirmėtės bei aviečių – kiekis bei santykis produkte, apdorojimo būdas bei tuo sudaromas spalvos intensyvumas gali būti vertinamos tik kaip kintamos savybės. Kadangi medaus deserto sudėtis nėra išreikšta jokiais duomenimis, išskyrus ieškovo paaiškinimus, sutiktina su teismo vertinimu, jog maisto produkto visuma nėra autorių teisių saugomas objektas.
52. Taip pat nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad ginčo Dizainas turėtų būti laikomas autorių teisių objektu, nes jis nepatenka į ATGTĮ 5 straipsnyje nustatytą baigtinį sąrašą objektų, kurie nėra saugomi autorių teisės. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad medaus desertas yra maisto gaminys, bet ne meno kūrinys. Šios išvados nepaneigia apelianto argumentas, kad medaus gaminys gali būti laikomas kambario temperatūroje neribotą laiką, todėl laikytinas suvenyru. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė nepagrindžia tokio gaminio meninės vertės.
53. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovo Dizainas nelaikytinas autorių teisių objektu, todėl šiuo atveju nėra pagrindo taikyti ATGTĮ numatytas autorių teisių gynimo priemones atsakovo atžvilgiu. Atmetusi šiuos apelianto argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimų. Taigi, šalių ginčas iš esmės išspręstas teisingai, todėl naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą apelianto nurodytais argumentais nėra pagrindo – sprendimas paliktinas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
54. Apeliantas savo skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš jo atsakovui priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu. Atsakovas prašė priteisti iš ieškovo 3 267 Eur bylinėjimosi išlaidas ir 75 Eur žyminį mokestį. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovo bylinėjimosi išlaidos susidarė už advokatų kontoros suteiktas teisines paslaugas, t. y. atsiliepimo į ieškinį (1 687,50 Eur) ir priešieškinio (300 Eur) parengimą, kitų procesinių dokumentų (įgaliojimo, prašymo teismui dėl el. prieigos suteikimo) parengimą (187,50 Eur), dokumentų analizę, įrodymų rinkimą ir susirašinėjimą su klientu, atstovavimą derybose (iš viso 425 Eur), taip pat 567 Eur PVM mokestis. Detalizacijoje taip pat nurodytos 100 Eur išlaidos už pažymos dėl UAB „Medaus pasaulis“ trispalvio medaus gamybos ir prekybos rengimą. Apeliantas teigia, kad pažyma yra pačios UAB „Medaus pasaulis“ parengta, tačiau ji parengta rusų kalba, todėl šios išlaidos laikytinos vertimo išlaidomis, kurias advokatų kontora galėjo apmokėti vertimų biurui. Nurodyti išlaidų dydžiai už konkrečias teisines paslaugas, įskaitant ir atitinkamą PVM sumą, neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatytų užmokesčio dydžių, išlaidų dydis atitinka bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo sumažinti šias išlaidas (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Dėl to ši skundžiamo sprendimo dalis taip pat paliktina nepakeista.
55. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas netenkinamas, iš jo atsakovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovo 4 258,50 Eur išlaidų už advokatų kontoros suteiktas teisines paslaugas, kurias sudaro ne tik atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas, bet ir tokios paslaugos kaip prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimas, EPP patikra, atstovavimas teisme, susirašinėjimas su klientu, dokumentų vertimo ir surišimo išlaidos. Minėtos išlaidos grindžiamos dviem sąskaitomis, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad viena iš šių sąskaitų, kurios Nr. VV 2021016, atsakovui išrašyta 2021 m. sausio 27 d., t. y. dar iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, todėl joje nurodytos 1 082,95 Eur išlaidos nelaikytinos patirtomis bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Pagal likusią sąskaitą apmokėta 3 176,25 Eur suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytą rekomenduojamą priteisti maksimalų užmokesčio dydį už tokio pobūdžio procesinio dokumento parengimą, todėl atsakovui iš ieškovo priteistina dalis patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 1 891,24 Eur (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimą paikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo T. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo ūkininko I. J. (ūkininko pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) naudai 1 891,24 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus devyniasdešimt vieną eurą 24 ct) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Teisėjai Rasa Gudžiūnienė
Dalia Kačinskienė
Vigintas Višinskis
Paminėta tekste:
CPK
CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
CPK 176 str. Įrodinėjimas
CPK 177 str. Įrodymai
CPK 178 str. Įrodinėjimo pareiga
3K-3-139/2010
3K-3-155/2010
3K-3-219-701/2021
3K-3-304/2005
3K-3-509/2013
3K-3-536/2010
CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas