Pradžia › Teismų praktika › Civilinė teisė › Asmenys › nutartis
← Grįžti į „Asmenys“

Redakcinė atsakomybė ir garbės gynimo neteisminių išlaidų atlyginimas

e3K-3-61-823/2023bylos Nr.
2024-01-18data
2.2.1.9.4;kategorijos

📄 Skaityti nutartį

Pilnas nutarties tekstas atsidaro naujame skirtuke.

Klausimas

Dėl redakcinės atsakomybės taikymo viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui, asmens, kurio garbė ir orumas buvo pažeisti, turėtų išlaidų, ginant savo pažeistas teises neteisminiu būdu, kreipiantis į viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos reglamentavimo ir savitvarkos institucijas, teisinio kvalifikavimo

Suformuluota taisyklė

Redakcinė atsakomybė viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui gali būti taikoma ne tik už tikrovės neatitinkančių duomenų, bet ir už nesąžiningos nuomonės, žeminančios asmens garbę ir orumą, paskleidimą. Sprendžiant dėl viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo atsakomybės už asmens garbę ir orumą žeidžiančios nuomonės paskleidimą, taip pat turi būti atsižvelgiama į Visuomenės informavimo įstatyme (toliau – VIĮ) įtvirtintus redakcinės atsakomybės netaikymo ir atleidimo nuo žalos atlyginimo pagrindus. Nėra pagrindo teigti, jog viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas visais atvejais besąlygiškai yra atleidžiamas nuo redakcinės atsakomybės, kai yra paskleidžiama asmens garbę ir orumą žeminanti trečiojo asmens nuomonė. Kiekvienu atveju turi būti vertinama, ar viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas (jo darbuotojai) elgėsi sąžiningai ir etiškai, laikėsi bendros pareigos užtikrinti skleidžiamos informacijos teisėtumą, atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes. Viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas neatsako už trečiojo asmens nuomonės paskelbimą, jei jis sąžiningai stengėsi užtikrinti (kontroliuoti) skelbiamos nuomonės atitiktį VIĮ 2 straipsnio 31 dalies reikalavimams. Išlaidos (sumos, ieškovo sumokėtos advokatui už skundų Visuomenės informavimo etikos komisijai ir žurnalistų etikos inspektoriui parengimą, pateikimą, dalyvavimą Visuomenės informavimo etikos komisijos posėdyje) nepatenka į bylinėjimosi išlaidų kategoriją, nes yra nesusijusios su pažeistų teisių gynimu teismine tvarka, tačiau buvo ieškovo patirtos ginant savo teises nuo atsakovės padaryto pažeidimo. Nurodytos išlaidos atitinka CK 6.249 straipsnyje nustatytus kriterijus, t. y. vertintinos kaip išlaidos, kurių ieškovas nebūtų turėjęs, jei jo teisės atsakovų neteisėtais veiksmais nebūtų buvusios pažeistos. Ginčijamos išlaidos buvo tiesioginė neteisėtų atsakovų veiksmų pasekmė – jeigu atsakovai, skleisdami informaciją apie ieškovą, nebūtų netinkamai ir nesąžiningai naudojęsi saviraiškos laisve, ieškovui nebūtų kilusi būtinybė spręsti dėl kreipimosi su skundais į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą ir (ar) Visuomenės informavimo etikos komisiją ir jis nebūtų patyręs dėl to papildomų (būtinų) išlaidų. Šiuo atveju atsakovų neteisėti veiksmai buvo žalos (nuostolių advokato pagalbos išlaidų forma) atsiradimo priežastis, nes ieškovas, nesutikdamas su atsakovų veiksmais, pagrįstai nusprendė ginti savo teises nurodytais būdais. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas savarankiškai nusprendė pasinaudoti jam įstatymo suteikta galimybe ginti savo pažeistas teises neteismine tvarka, negali būti vertinama kaip ieškovo kaltė dėl nuostolių atsiradimo – priešingu atveju asmens teisė pasinaudoti įstatyme įtvirtintais savarankiškais pažeistų teisių gynimo būdais visuomenės informavimo srityje būtų nepagrįstai apribota. Asmens sąžiningas naudojimasis neteisminiais savo teisių gynybos būdais, siekiant išvengti teismo proceso, iš esmės yra skatintinas ir pagrįstas.

Šaltinis: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 61 (2024). Apžvalga informacinio pobūdžio.