Teisė būti pamirštam internete ir spaudos archyvai

Klausimas

Dėl asmens teisės būti pamirštam internete ir žiniasklaidos pareigos teikti informaciją visuomenei, pastarosios teisės žinoti santykio

Suformuluota taisyklė

Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant interesų sankirtos suderinimo problemą, susiduriama su demokratinėje visuomenėje itin reikšminga spaudos laisve, o konkrečiau – su spaudos archyvų vientisumo išsaugojimo principu. Derinant susikertančius interesus ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas tam, kad būtų tinkamai suderinti, viena vertus, asmenų, prašančių pakeisti ar pašalinti su jais susijusį straipsnį iš spaudos archyvų, interesai, kita vertus, tokių prašymų poveikis atitinkamiems naujienų leidėjams, taip pat, priklausomai nuo aplinkybių, spaudos veiklai. Šiame kontekste itin svarbu laikytis spaudos archyvų vientisumo išsaugojimo principo, o tai reiškia, kad reikia užtikrinti, jog archyvų turinio keitimas ir a fortiori (juo labiau) šalinimas būtų apribotas tik tuo, kas yra griežtai būtina, kad būtų išvengta bet kokio slopinančio poveikio, kurį tokios priemonės galėtų turėti spaudos užduočiai skleisti informaciją ir išsaugoti archyvus. Derinant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 ir 10 straipsniais garantuojamas teises ir sprendžiant susikertančių interesų pusiausvyros nustatymo klausimą nagrinėjamoje byloje, kai susiduriama su veikla, susijusia su spaudos archyvų vientisumo išsaugojimu, aktualūs šie Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje naujausiu sprendimu (žr. sprendimo byloje Hurbain par. 205) įtvirtinti kriterijai: a) archyvuotos informacijos pobūdis; b) laikas, praėjęs nuo įvykių ir nuo pirminio paskelbimo bei paskelbimo internete; c) dabartinis informacijos aktualumas; d) asmens, reikalaujančio teisės būti pamirštam, žinomumas ir jo elgesys po įvykių; e) neigiamos tolesnio informacijos prieinamumo internete pasekmės; f) informacijos prieinamumo skaitmeniniuose archyvuose lygis ir g) priemonės poveikis saviraiškos laisvei ir, konkrečiau, spaudos laisvei. Be kita ko, Hurbain byloje Europos Žmogaus Teisių Teismas itin akcentavo tai, kad šioje byloje padaryta išvada nesusijusi su žiniasklaidos priemonių prievole sistemingai ir nuolat tikrinti savo archyvus. Interesų pusiausvyros nustatymo klausimą reikia spręsti tik tuo atveju, jei gaunamas atitinkamas tinkamai pagrįstas prašymas. Nagrinėjamoje byloje ieškovas nepateikė pakankamai objektyvių įrodymų, jog publikacijose paskelbtos informacijos apimtimi jo privataus gyvenimo varžymas pasiekė tokį lygį ir tokiu būdu, kad tai iš esmės kenkia jo naudojimuisi teise į privataus gyvenimo apsaugą. Ieškovas nepateikė iš esmės jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad paskelbta informacija kaip nors kenktų jo asmeniniam ar šeiminiam gyvenimui, nepateikė jokių sąsajų su jo asmeninio, šeiminio gyvenimo aplinkybėmis. Ieškovas konkrečiai nesiskundžia kokiais nors patiriamais ar galimais sunkumais įsidarbinimo, verslo ar asmeninio gyvenimo srityje, o labiau akcentuoja tai, kad nebėra viešasis asmuo ir, praėjus daugiau nei dešimčiai metų nuo jo nuteisimo baudžiamojoje byloje, išnykus jo teistumui, nebėra pagrindo įstatymu nustatytoms išimtims, leidžiančioms skelbti jo privačius duomenis be jo sutikimo. Išnykęs ieškovo teistumas savaime nesudaro pagrindo laikyti, jog visuomenė neturėtų žinoti apie publikacijose aprašomus įvykius. Visuomenės teisės ir intereso žinoti ir domėtis trukmė neturėtų būti siejama su asmens teistumu. Teistumas yra baudžiamosios teisės institutas, sukeliantis pasekmių baudžiamojo įstatymo prasme nuteistam asmeniui per teistumo laikotarpį. Tuo tarpu asmens nuteisimo faktas kaip reikšminga informacija, pateikiama visuomenei, jos reikšmingumas ir visuomenės teisė susipažinti išlieka ir praėjus ilgesniam laikotarpiui negu teistumo terminas. Informacija apie padarytą nusikaltimą pati savaime menkina nuteisto asmens garbę ir orumą visuomenės akivaizdoje, nes nusikaltimas yra moraliai smerktinas to asmens poelgis. Informacijos apie nusikaltimą viešinimas labiau nepažemina ir nepažemins ieškovo, negu kad pažemino jo paties garbę ir orumą nusikalstamos veikos padarymas. Toks faktas ir jo nusikaltimą padariusio asmens neigiamai reputacijai pasekmės išlieka visam gyvenimui. Kita vertus, nuteisti asmenys, atlikę bausmę, gali teisėtai siekti vėl visiškai integruotis į visuomenę. Vis dėlto tai, kad asmuo buvo „reabilituotas“, savaime negali pateisinti teisės būti pamirštam pripažinimo (žr. sprendimo byloje Hurbain par. 210, 233). Ieškovo teisė būti pamirštam nepažeista, nes aplinkybės patvirtina teisines sąlygas, kai teisę būti pamirštam, šios teisės gynimą nusveria visuomenės interesas žinoti informaciją ir žiniasklaidos teisė bei pareiga skleisti informaciją. Šio visuomenės intereso nepaneigia aplinkybės, kad praėjo daugiau kaip dešimt metų nuo pirminio informacijos paskleidimo ir suėjo teistumo terminas. Žiniasklaidos pareiga teikti informaciją visuomenei, visuomenės teisė būti informuotai kaip vertybės nusveria ieškovo teisę į privatų gyvenimą, nulemia ieškovo teisės į privatų gyvenimą ribojimą. Publikacijų tolesnis skelbimas atitinka teisės į privatų gyvenimą suvaržymo proporcingumo kriterijų.