Priverstinis akcijų išpirkimas teisinės aklavietės situacijoje

Apžvalga

Pasisakydamas dėl priverstinio akcijų išpirkimo instituto, LApT akcentavo, kad susiklosčius teisinės aklavietės situacijai, t. y. kai bendrovėje yra du akcininkai, turintys po 50 proc. balsų, ir nė vienas akcininkas, abiem dalyvaujant akcininkų susirinkime, negali priimti bendrovei būtinų sprendimų, akcininko veiksmų neteisėtumas CK 2.123 straipsnio aspektu turi būti vertinamas iš dalies kitaip nei situacijoje, kai daugumą akcijų turintis akcininkas vienasmeniškai priima sprendimus.

Teisinės aklavietės situacijos atveju abu akcininkai vienodai turi teisę siekti bendrovės tikslų jiems priimtinu būdu, tačiau šią teisę įgyvendindami tik savo interesais abu vienodai pažeidžia likusio akcininko teises. Susiklosčius tokioms aplinkybėms didesnę galimybę piktnaudžiauti teisinės aklavietės situacijoje turi tas akcininkas, kurio interesams atstovauja bendrovės valdymo organai.

Teismas taip pat išaiškino, kad, konstatavus teisinės aklavietės situaciją, svarbu nustatyti ne vieno iš akcininkų veiksmų neteisėtumą, o prašančio išpirkti akcijas akcininko objektyvų negalėjimą įgyvendinti akcininko teisių dėl kito akcininko veiksmų.