Pradžia › Teismų praktika › Civilinė teisė › e2-218-912/2023 › tekstas
← Grįžti į bylos apžvalgą
Lietuvos apeliacinis teismas
Nutartis
Civilinė byla Nr. e2-218-912/2023  ·  teisminio proceso Nr. 2-56-3-00462-2022-4
ℹ️ Nuasmenintas tekstas iš LITEKO viešos sprendimų paieškos.

2023 m. kovo 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Alžyro Liaudies Demokratinės Respublikos bendrovės „AERO DELTA S?rl“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 2 d. nutarties ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės aviacijos kompanijos „AVIABALTIKA“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 10 d. papildomos nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Alžyro Liaudies Demokratinės Respublikos bendrovės „AERO DELTA S?rl“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei aviacijos kompanijai „AVIABALTIKA“ dėl prievolės įvykdymo papildomo užtikrinimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – valstybės įmonė Registrų centras,

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė įpareigoti atsakovę pateikti papildomą prievolių pagal 2018 m. lapkričio 12 d. papildomą susitarimą prie 1997 m. rugpjūčio 7 d. sutarties dėl bendradarbiavimo įvykdymo papildomą užtikrinimą – įkeitimą (hipoteką) 455 755,73 Eur apimtimi, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2018 m. lapkričio 12 d. papildomo susitarimo priede Nr. 1 šalys susitarė dėl skolos grąžinimo grafiko. Atsakovė 2018 m. lapkričio mėn. – 2019 m. balandžio mėn. sumokėjo atsakovei dalį skolos, bet liko skolinga 455 755,73 Eur. Ieškovė įspėjo atsakovę, kad nutrauks sutartis nuo 2019 m. balandžio 30 d. Atsakovė prašė atidėti sprendimą dėl sutarčių nutraukimo iki 2019 m. liepos 30 d. ir pažadėjo iki šios datos apmokėti skolą. Atsakovė įsipareigojimų neįvykdė, todėl ieškovė nutraukė sutartinius santykius nuo 2019 m. liepos 30 d. Atsakovė 2019 m. rugpjūčio mėn. siekė įtikinti ieškovę, kad sumokės skolą, 2020 m. rugsėjo 3 d. rašte nurodė, kad patyrė laikinų sunkumų dėl COVID-19. Atsakovė nustojo mokėti skolą, o 2021 m. vasario 11 d. pradėjo ją neigti. Ieškovė Tarptautinių prekybos rūmų Tarptautiniame arbitražo teisme inicijavo arbitražo bylą, kurioje prašo priteisti iš atsakovės 775 910,85 Eur skolą, į kurią įskaičiuotas 455 755,73 Eur reikalavimas, kildinamas iš 2018 m. lapkričio 12 d. papildomo susitarimo.

3. Atsakovė pradėjo reorganizavimo procesą po to, kai buvo iškelta arbitražo byla. Ieškovė manė, kad atsakovė, atlikdama reorganizavimą atskyrimo būdu, siekė nekilnojamąjį turtą bei pagrindinį pajamų veiklos vienetą perleisti naujai sukuriamai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Realest“, o turimus įsipareigojimus palikti atsakovei. Dėl to ieškovė 2022 m. liepos 8 d. kreipėsi į atsakovę, kad ši užtikrintų prievolės įvykdymą (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 66 straipsnis). Atsakovė 2022 m. liepos 26 d. elektroniniu laišku informavo ieškovę, kad neketina suteikti jai prievolės įvykdymo papildomo užtikrinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

4. Kauno apygardos teismas 2023 m. sausio 2 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą pagal ieškovės Alžyro Liaudies Demokratinės Respublikos bendrovės „AERO DELTA S?rl“ ieškinį atsakovei UAB aviacijos kompanijai (toliau – AK) „AVIABALTIKA“ dėl prievolės įvykdymo papildomo užtikrinimo.

5. Teismas nusprendė, kad ieškovė gali reikalauti iš atsakovo prievolių įvykdymo papildomo užtikrinimo pagal ABĮ 66 straipsnį tik tol, kol vyksta ir dar nepasibaigęs bendrovės reorganizavimo procesas.

6. Civilinės bylos nagrinėjimo metu gauti duomenys, kad atsakovės reorganizavimas baigtas, 2022 m. rugsėjo 9 d. įregistruotas nuo atsakovės atskirtas juridinis asmuo UAB „Realest“. Atsakovė reorganizuota. Jos turtas ir įsipareigojimai paskirstyti atsakovei ir naujai bendrovei. Ieškovės prievolė paskirta atsakovei.

7. Teismas nurodė, kad 2023 m. sausio 2 d. nutartimi netenkino ieškovės pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo. ABĮ 68 straipsnio 3 dalyje nustatyta solidarioji po reorganizavimo veiksiančių bendrovių atsakomybė, bet ne galimybė reikalauti papildomo prievolių užtikinimo.

8. Kauno apygardos teismas 2023 m. sausio 10 d. papildoma nutartimi netenkino atsakovės prašymo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas, grąžino ieškovei sumokėtą 4 393 Eur žyminį mokestį.

9. Atsakovė patyrė 2 843,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas.

10. Teismas nurodė, kad ieškinio padavimo metu reikalavimas papildomai užtikrinti prievolės įvykdymą buvo nagrinėtinas teisme. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog reorganizavimo procese 2022 m. rugsėjo 9 d. įregistruotas nuo UAB AK „AVIABALTIKA“ atskirtas juridinis asmuo UAB „Realest“. Byla nutraukta, nes atsakovė bylos nagrinėjimo metu pabaigė reorganizavimo procesą. Teismas nepasisakė dėl ginčo esmės. Ieškinio tikslas buvo gauti prievolės įvykdymo papildomą užtikrinimą iki atsakovės reorganizavimo pabaigos, t. y. iki turto bei įsipareigojimų UAB „AVIABALTIKA“ ir UAB „Realest“ paskirstymo, todėl ieškovės ieškinys nebeteko prasmės. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovė bylinėjimosi išlaidų patyrė dėl ieškovės kaltės, todėl įgijo teisę į turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 94 straipsnio 1 dalis). Teismas nepaskirstė bylinėjimosi išlaidų ir paliko jas patyrusiai šaliai.

11. Atsakovė pateiktoje 2022 m. rugpjūčio 19 d. sąskaitoje faktūroje detalizuotos išlaidos yra susijusios ne su civiline byla, bet su atsakovės reorganizavimo procese vykdytu juridinio asmens atskyrimu.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

12. Ieškovė atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 2 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

12.1. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekso (toliau – CK) 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Ieškovė mano, kad ABĮ 66 straipsnyje nenurodyti prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai apima reikalavimą uždrausti įkeisti, parduoti ar kitaip suvaržyti turtą.

12.2. Atsakovė neįvykdė ieškovei 455 755,73 Eur vertės prievolės. Ji pažeidė ABĮ 66 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą draudimą – pagal Atskyrimo sąlygas perdavė UAB „Realest“ turtą: žemės sklypą ir du sraigtasparnius. Dėl to UAB „Realest“ solidariai atsakinga ir turi būti įtraukta į bylą kaip bendraatsakė.

12.3. Ieškovė nesutinka su teismo argumentu, kad gali reikalauti prievolių įvykdymo papildomo užtikrinimo pagal ABĮ 66 straipsnį tik tol, kol vyksta ir dar nėra pasibaigęs bendrovės reorganizavimo procesas. Tai, kad teismas atsisakė tenkinti ieškovės pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, neturi reikšmės pirminio reikalavimo nagrinėjimui.

12.4. Atsakovė, žinodama apie pradėtą civilinę bylą, pažeidė ABĮ 66 straipsnio 4 dalį, įregistravo UAB „Realest“. Trečiasis asmuo ignoravo ieškovės teikiamą informaciją apie galimą pažeidimą bei prašymą nepriimti registravimo dokumentų. Teismas nepasisakė dėl ABĮ 66 straipsnio 4 dalie pažeidimo.

12.5. Neišnagrinėjus civilinės bylos iš esmės, neišklausius proceso šalių argumentų ir atsikirtimų, nėra pagrindo teigti, kad pirminis ieškinio reikalavimas nesukuria materialiųjų teisinių padarinių. Teismas nepagrįstai nutraukė bylą (CPK 293 straipsnis 1 dalies 1 punktas).

12.6. Ieškovė negali reikalauti prievolės įvykdymo papildomo užtikrinimo, nors atsakovė tyčia pažeidė ABĮ 66 straipsnio 4 dalį. Tai apsunkina ieškovės galimybes reikalauti prievolių įvykdymo papildomo užtikrinimo ir vėliau išsiieškoti skolą.

12.7. Teismo argumentas, kad ieškovė galėjo skųsti Juridinių asmenų registro tvarkytojo veiksmus po to, kai 2022 m. rugsėjo 9 d. įregistruotas nuo atsakovės atskirtas juridinis asmuo, pažeistų teisinio apibrėžtumo, proporcingumo, ekonomiškumo principus, nes pritaikyta restitucija (atskyrimas) neatitiktų proporcingumo principo ir keltų grėsmę atsakovės ir UAB „Realest“ veiklos tęstinumui.

12.8. Nutraukęs bylą, teismas neišsprendė žyminio mokesčio grąžinimo klausimo.

13. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo netenkinti ieškovės skundo. Atsiliepime nurodyti tokie argumentai:

13.1. Ieškovė gali reikalauti, kad atsakovė papildomai užtikrintų prievolių įvykdymą tik esant dviejų sąlygų visetui: 1) vyksta ir dar nėra pasibaigęs bendrovės reorganizavimo procesas; 2) yra pagrindas manyti, kad dėl reorganizavimo atsižvelgiant į reorganizuojamos ar dalyvaujančios reorganizavime bendrovės bei po reorganizavimo veiksiančios bendrovės, kuriai pagal reorganizavimo sąlygas pereina įsipareigojimai, finansinę būklę, prievolės įvykdymas pasunkės (ABĮ 66 straipsnis). Atsakovės reorganizavimas baigtas ir 2022 m. rugsėjo 9 d. įregistruotas nuo atsakovo atskirtas juridinis asmuo – UAB „Realest“. Nesant vienos iš būtinųjų sąlygų, ieškovės reikalavimas atmestinas.

13.2. Ieškovė neįrodinėjo, kad yra pagrindas manyti, jog dėl reorganizavimo atsižvelgiant į reorganizuojamos ar dalyvaujančios reorganizavime bendrovės bei po reorganizavimo veiksiančios bendrovės, kuriai pagal reorganizavimo sąlygas pereina įsipareigojimai, finansinę būklę, prievolės įvykdymas pasunkės. Atsakovė jau 31 metus nuosekliai veikia specifinėje sraigtasparnių remonto rinkoje. Atsakovės veiklos teritorija – visas pasaulis. Ji vykdo veiklą trisdešimt vienerius metus. Atsakovė 2020 metais gavo 18 564 392 Eur pajamų, 2021 metais – 12 977 589 Eur pajamų. Atsakovė pajėgi įvykdyti kelių šimtų tūkstančių eurų reikalavimą. Po atskyrimo atsakovė turi ilgalaikio turto – 4 322 838 Eur, finansinio turto – 3 643 502 Eur, trumpalaikio turto – 12 703 851. Atsakovės bendra turto vertė – 17 026 798 Eur, įstatinis kapitalas – 3 591 288 Eur, nuosavas kapitalas – 8 106 193 Eur.

14. Atsakovė atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 10 d. papildomą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priteisti atsakovei iš ieškovės 2 843,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

14.1. Teismo procesas pradėtas ieškovės iniciatyva, todėl jai tenka rizika prisiimti neigiamus padarinius.

14.2. Tai, kad byla teisminio nagrinėjimo metu tapo nenagrinėtina teisme, reiškia jog ieškovė, tikėtina, neteisingai įvertino ginčo perspektyvas ir netinkamai pasirinko momentą, būdą ginti subjektines teises.

14.3. Atsakovė įvykdė pareigą – parengė atsiliepimą į ieškinį, todėl patyrė bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė procese elgėsi apdairiai ir rūpestingai: laiku pateikė atsiliepimą į ieškinį, dalyvavo teismo posėdyje. Atsakovė neiniciavo teismo proceso, todėl negali patirti neigiamų padarinių.

14.4. Teismas neteisingai įvertino, kad bylinėjimosi išlaidos nesusiję su byla. Atsakovė pateikė dvi sąskaitas faktūras, kurios susiję su ieškovės inicijuotu ginču. Atsakovės atstovas parengė atsakymą į ieškovės pretenziją, analizavo ieškinį, teismų praktiką, suformavo poziciją, rengė atsiliepimą, aptarė situaciją ir bylą su kliente.

15. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovės skundą atmesti. Atsiliepime nurodyti tokie argumentai:

15.1. Ieškinio padavimo metu ieškinys buvo nagrinėtinas teisme.

15.2. Atsakovė pažeidė ABĮ 66 straipsnio 4 dalį, pateikdama Juridinių asmenų registrui įregistruoti dviejų bendrovių, kurios veiks po reorganizavimo, dokumentus ir jų įstatus, kai teisme buvo nagrinėjamas ginčas dėl prievolių įvykdymo papildomo užtikrinimo. Neteisėtas sprendimas sukėlė ieškovei neigiamų padarinių.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Byloje kilo klausimas, pagrįstai teismas įvertino, kad byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka ar ne, pagrįstai nutraukė civilinę bylą ar ne (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Taip pat keliamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.

Dėl civilinės bylos nutraukimo

17. CPK 293 straipsnio 1 punkte įtvirtinta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai byla teisminga administraciniam teismui.

18. Kasacinis teismas išaiškino, kad civilinio proceso įstatymo tikslas – asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013).

19. Kasacinis teismas išaiškino, kad bendrovės atskyrimas ABĮ apibrėžiamas kaip juridinio asmens, kuris toliau tęs veiklą, dalies atskyrimas ir šiai daliai priskirtų turto, teisių ir pareigų pagrindu vienos ar kelių naujų bendrovių steigimas. Reorganizuojama bendrovė (nuo kurios atskiriama dalis turto, įsipareigojimų, teisių bei pareigų, kurių pagrindu kuriama viena ar kelios naujos bendrovės) po reorganizavimo tęsia veiklą, t. y. nepasibaigia. Šis reorganizavimo būdas gali būti taikomas siekiant atskirti kelias bendrovės vykdomas veiklas, kai dalį verslo norima parduoti ar tiesiog sumažinti skirtingų veiklų nešamą ekonominę riziką. ABĮ taip pat reglamentuotos reorganizavimo procedūros. Šio reglamentavimo pagrindinis tikslas yra apsaugoti asmenų grupes, kurios dalyvauja reorganizavimo procese ar kurių teisėms ir teisėtiems interesams atliekamas bendrovių reorganizavimas gali turėti įtakos (kreditorius, darbuotojus ir smulkiuosius akcininkus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325/2020, 35, 36 punktai).

20. ABĮ 66 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekviena reorganizuojama ir dalyvaujanti reorganizavime bendrovė privalo papildomai užtikrinti prievolių įvykdymą kiekvienam to reikalaujančiam jos kreditoriui, kurio teisės atsirado ir nepasibaigė iki viešo paskelbimo apie sudarytas reorganizavimo sąlygas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl reorganizavimo, atsižvelgiant į reorganizuojamos ar dalyvaujančios reorganizavime bendrovės bei po reorganizavimo veiksiančios bendrovės, kuriai pagal reorganizavimo sąlygas pereina įsipareigojimai, finansinę būklę, prievolės įvykdymas pasunkės. Bendrovės kreditoriai savo reikalavimus gali pateikti nuo reorganizavimo sąlygų paskelbimo pirmos dienos iki visuotinio akcininkų susirinkimo, kurio darbotvarkėje numatyta priimti sprendimą dėl bendrovės reorganizavimo (ABĮ 66 straipsnio 2 dalis). Pagal ABĮ 66 straipsnio 3 dalį, bendrovė gali neteikti prievolių įvykdymo papildomo užtikrinimo, jei jos įsipareigojimų kreditoriui įvykdymas yra pakankamai užtikrintas įkeitimu, hipoteka, laidavimu ar garantija. Ginčus dėl prievolių įvykdymo papildomo užtikrinimo sprendžia teismas.

21. ABĮ 66 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas teikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui dokumentus dėl bendrovių, kurios veiks po reorganizavimo, ar jų įstatų įregistravimo bei dokumentus dėl bendrovių, kurios po reorganizavimo pasibaigs, išregistravimo, jeigu nėra papildomai užtikrintas prievolių įvykdymas to reikalaujančiam kreditoriui, kaip nustatyta ABĮ 66 straipsnio 1 ir 2 dalyse, taip pat iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, jeigu teisme nagrinėjamas ginčas dėl prievolių įvykdymo papildomo užtikrinimo.

22. Kai skaidomos bendrovės kokia nors prievolė pagal reorganizavimo sąlygas yra priskirta vienai iš po reorganizavimo veiksiančių bendrovių, už šią prievolę atsako ta bendrovė. Jei ji šios prievolės ar jos dalies neįvykdo ir šio Įstatymo nustatyta tvarka nebuvo suteiktos papildomos garantijos to pareikalavusiems kreditoriams, už neįvykdytą prievolę (ar neįvykdytą jos dalį) solidariai atsako visos kitos po reorganizavimo veiksiančios bendrovės. Kiekvienos iš šių bendrovių atsakomybę riboja nuosavo kapitalo, paskirto kiekvienai iš jų pagal reorganizavimo sąlygas, dydis (ABĮ 68 straipsnio 4 dalis).

23. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė, prašydama papildomai užtikrinti prievolės įvykdymą, 2022 m. liepos 8 d. kreipėsi į atsakovę, o vėliau, t. y. 2022 m. rugpjūčio 19 d. – į teismą, kai dar nebuvo baigtas atsakovės reorganizavimas atskyrimo būdu. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme paaiškėjo, kad atsakovės reorganizavimas baigtas, 2022 m. rugsėjo 9 d. įregistruotas nuo UAB AK „AVIABALTIKA“ atskirtas juridinis asmuo – UAB „Realest“. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės argumentu, kad atsakovė, žinodama apie iškeltą bylą teisme ir pateikdama Juridinių asmenų registro tvarkytojui dokumentus dėl bendrovių, kurios veiks po reorganizavimo, ir jų įstatų įregistravimo, perduodama UAB „Realest“ žemės sklypą ir du sraigtasparnius, pažeidė ABĮ 66 straipsnio 4 dalį.

24. Teismas, nustatęs, kad bendrovės reorganizavimo procesas pasibaigė, turėjo įvertinti reikalavimo pagal ABĮ 66 straipsnio 1 dalį nagrinėjimo tikslingumą. Nurodytame straipsnyje įtvirtintos trys sąlygos, kurioms esant kreditorius gali reikalauti, kad reorganizuojama bendrovė papildomai užtikrintų prievolės įvykdymą: 1) bendrovė turi būti reorganizuojama ar dalyvauti reorganizavime; 2) kreditoriaus teisė turėjo atsirasti ir nepasibaigti iki viešo paskelbimo apie sudarytas reorganizavimo sąlygas; 3) yra pagrindas manyti, kad dėl reorganizavimo, atsižvelgiant į reorganizuojamos ar dalyvaujančios reorganizavime bendrovės bei po reorganizavimo veiksiančios bendrovės, kuriai pagal reorganizavimo sąlygas pereina įsipareigojimai, finansinę būklę, prievolės įvykdymas pasunkės. Dėl to pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovė galėjo reikalauti, kad atsakovė papildomai užtikrintų prievolių įvykdymą, kol nepasibaigė reorganizavimo procesas. Atsakovės reorganizavimo procesas pasibaigė bylos nagrinėjimo metu, t. y. šiuo metu įregistruotos Juridinių asmenų registre dvi bendrovės: atsakovė ir UAB „Realest“, paskirstytas turtas ir įsipareigojimai.

25. Įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti reorganizuojamos įmonės kreditorių teises, įtvirtino po reorganizavimo veiksiančių bendrovių solidarią atsakomybę, jeigu bendrovė, kuriai paskirta prievolė, jos neįvykdo ir ABĮ nustatyta tvarka nebuvo suteiktos papildomos garantijos to pareikalavusiam kreditoriui (ABĮ 68 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju, jeigu atsakovė neįvykdytų prievolės ieškovei, ieškovė galėtų reikalauti, kad prievolę įvykdytų solidariai po atsakovės reorganizavimo įregistruota UAB „Realest“. Nustatytas teisinis reguliavimas – solidarioji po reorganizavimo veikiančių įmonių atsakomybė – vertintina kaip alternatyva nesuteiktam prievolės įvykdymo papildomam užtikrinimui pagal ABĮ 66 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ABĮ 68 straipsnio 4 dalyje nenustatyta kreditoriaus teisės reikalauti prievolių įvykdymo papildomo užtikrinimo, bet įtvirtinta po reorganizavimo veiksiančių bendrovių solidari atsakomybė.

26. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės argumentu, kad ABĮ 66 straipsnyje nenurodyta, kokių papildomo užtikrinimo priemonių gali reikalauti kreditorius, o CK 6.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nebaigtinis užtikrinimo priemonių sąrašas. Prievolės įvykdymas gali būti užtikrintas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ir kitais būdais, dėl kurių šalys susitarė sutartyje. Nors įstatymuose nėra įtvirtinto draudimo šalims susitarti dėl kokių nors užtikrinimo priemonių, ieškovės nurodyta formuluotė „uždrausti įkeisti, parduoti ar kitaip suvaržyti turtą“ neaptarta šalių sutartyje (CK 6.70 straipsnio 1 dalis), o pagal CPK įtvirtintą reglamentavimą labiau atitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutą. Bylos, kurioje ieškovė reikalavo papildomai užtikrinti prievolės įvykdymą, nutraukimas neužkirto jai, inicijavusiai ginčo nagrinėjimą arbitražo teisme, kelio prašyti taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones.

27. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, esant solidariai atsakomybei, ieškovė turi teisę pasirinkti, kuriam atsakovui ar visiems solidariai atsakingiems asmenims ji pareikš ieškinį, t. y. ji turi pareigą nurodyti teismui byloje dalyvaujančius asmenis, jų procesines padėtis, suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2, 4 punktai). Jeigu nagrinėjant bylą paaiškėja, kad ieškinio reikalavimas gali būti nukreiptas dar kitiems byloje nedalyvaujantiems asmenims, teismas, ieškovės prašymu, gali patraukti šiuos asmenis dalyvauti byloje atsakovais (CPK 43 straipsnio 2 dalis). Nutraukus civilinę bylą, UAB „Realest“, kaip bendraatsakės, įtraukimo į bylą klausimas nespręstinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo

28. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

29. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylos ar jos dalies nutraukimas vertinamas kaip bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015; 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-212-469/2021, 53 punktas). CPK 94 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010; 2022 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-684/2022, 55, 56 punktai)

30. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nepriėmė sprendimo dėl ginčo esmės, todėl, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, turėjo atsižvelgti į jų susidarymo priežastis, šalių procesinį elgesį, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.

31. Atsakovė atskirajame skunde teisingai nurodė, kad teismo procesas pradėtas ieškovės iniciatyva. Visgi tik ši aplinkybė nepagrindžia, kad ieškovei tenka rizika prisiimti neigiamus padarinius. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė, įgyvendindama ABĮ 66 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę, laiku kreipėsi į ieškovę, prašydama papildomai užtikrinti prievolės įvykdymą, o šiai atsisakius, pateikė teismui ieškinį. Atsakovė 2022 m. liepos 26 d. elektroniniu laišku atsisakė patenkinti ieškovės reikalavimą, argumentuodama tuo, kad atsakovės turtinė padėtis gera, ji galės įvykdyti ieškovės reikalavimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė galėjo neteikti prievolių įvykdymo papildomo užtikrinimo, jeigu jos įsipareigojimų įvykdymas būtų pakankamai užtikrintas įkeitimu, hipoteka, laidavimu ar garantija (ABĮ 66 straipsnio 3 dalis). Atsakovė tokių duomenų nepateikė.

32. Atsakovė turėjo grąžinti skolą pagal grafiką, bet dėl prievolės neįvykdymo nagrinėjamas ginčas arbitražo teisme, pagal atsakovės reorganizavimo sąlygas dalis turto – žemės sklypas ir du sraigtasparniai – perduoti kitai po reorganizavimo veiksiančiai įmonei. Nors nurodytos aplinkybės neištirtos ir neįvertintos byloje, jos yra pagrindas abejoti atsakovės galimybe įvykdyti prievolę ieškovei. Taigi ieškovė kreipėsi į teismą dėl to, kad atsakovė neteikė prievolių įvykdymo papildomo užtikrinimo. Kreipimosi į teismą metu, buvo visos ABĮ 66 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė ieškinį nagrinėti. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė pažeidė ABĮ 66 straipsnio 4 dalį, užbaigė reorganizavimo procesą, todėl teismas bylą nutraukė.

33. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad byla teisminio nagrinėjimo metu tapo nenagrinėtina teisme, nereiškia, jog ieškovė neteisingai įvertino ginčo perspektyvas ir netinkamai pasirinko momentą, būdą ginti subjektines teises. Tokia situacija susiklostė dėl atsakovės veiksmų, nes ši nesilaikė ABĮ 66 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto draudimo. Tai, kad atsakovė neiniciavo bylos, įvykdė savo procesines pareigas (pateikė laiku atsiliepimą į ieškinį, dalyvavo teismo posėdyje), nėra pagrindas konstatuoti, kad ji patyrė bylinėjimosi išlaidų dėl ieškovės kaltės. Nustatytos aplinkybės yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.

34. Kiti atskirųjų skundų argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

35. Apibendrindamas pirmiau nustatytas aplinkybes ir argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino civilinio proceso teisės normas, kuriose reglamentuotas bylos nutraukimas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, kai byla baigiama, nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, vadovavosi aktualia teismų praktika. Atskirųjų skundų argumentai nėra pagrindas panaikinti apskųstas pirmosios instancijos teismo nutartis, todėl jos paliktinos nepakeistos, o ieškovės ir atsakovės atskirieji skundai atmestini (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Išlaidos advokato pagalbai apmokėti priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

37. Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), nustatytas civilinėse bylose priteistinas užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalus dydis (Rekomendacijų. 1 punktas).

38. Ieškovė nepateikė duomenų, pagrindžiančių jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodo, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 331 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė pridėjo PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodytos tokios bylinėjimosi išlaidos: už prašymą priimti papildomą nutartį – 200 Eur, atskirąjį skundą – 450 Eur, atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą – 350 Eur, atskirojo skundo argumentų analizę – 75 Eur, komentarą dėl eigos – 25 Eur. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta mokėtina suma 2 420 Eur (2 000 Eur be PVM), nors bendra nurodytų paslaugų suma – 1 100 Eur (be PVM). Atsakovė taip pat pridėjo mokėjimo nurodymo kopiją, kad sumokėjo atstovui 2 420 Eur.

39. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad pirmosios instancijos teismas 2023 m. sausio 2 d. nutartyje neišsprendė bylinėjimosi atlyginimo klausimo ne dėl ieškovės kaltės, abu atskirieji skundai atmestini, todėl atsakovei atlygintinos išlaidos tik už atsiliepimo į ieškovės atskirąjį skundą parengimą. Atsakovė patyrė šias išlaidas 2023 m. I ketvirtį, dėl to maksimali atlygintinų išlaidų suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą – 719 Eur (Rekomendacijų 7, 8.16 punktai). Teismas, kiekvienoje byloje spręsdamas bylinėjimosi atlyginimo klausimą, vertina ne tik tai, suteikė advokatas (advokato padėjėjas) teisines paslaugas, ar ne; buvo už jas sumokėta, ar ne; rekomenduojamą priteisti maksimalų dydį, bet ir kitus kriterijus, kurių pagrindų bylinėjimosi išlaidos mažinamos ar didinamos. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad byla nesudėtinga, ginčas nenagrinėtas iš esmės, bet buvo sprendžiamas civilinės bylos nutraukimo pagrįstumo klausimas; atsiliepimo į atskirąjį skundą turinį, ir daro išvadą, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos per didelės, todėl jos mažintinos. Atsakovei iš ieškovės priteistina 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į ieškovės atskirąjį skundą surašymą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti nepakeistas Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 2 d. nutartį ir 2023 m. sausio 10 d. papildomą nutartį.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei aviacijos kompanijai „AVIABALTIKA“ (juridinio asmens kodas 132940245) iš ieškovės Alžyro Liaudies Demokratinės Respublikos bendrovės „AERO DELTA S?rl“ (kodas 16000013779B00) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjas

Tomas Venckus

Paminėta tekste:

CPK

CK

CPK 293 str. Bylos nutraukimo pagrindai

CPK 111 str. Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų forma ir turinys

CPK 43 str. Procesinis bendrininkavimas

3K-3-228-684/2022

3K-3-380-690/2018

e3K-3-133-823/2020

CPK 337 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės

CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

CPK 88 str. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu

CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas

← Grįžti į bylos apžvalgą