Klausimas. Dėl civilinio ieškinio, susijusio su nesumokėtais akcizo mokesčiais, išsprendimo

Apžvelgiamoje byloje kilo klausimas, kaip baudžiamajame procese turi būti sprendžiamas civilinis ieškinys dėl nesumokėtų akcizo mokesčių.

Pirmosios instancijos teismas Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) civilinį ieškinį dėl nesumokėto akcizo mokesčio atmetė, motyvuodamas tuo, kad pagal Europos Sąjungos muitinės kodekso ir Akcizų įstatymo nuostatas skola valstybei mokėti akcizo mokestį buvo išnykusi. Apeliacinės instancijos teismas šį sprendimą pakeitė ir civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą, nurodydamas, kad mokestinė prievolė, jeigu ji egzistuoja, gali būti įvykdyta mokesčių teisės aktų nustatyta tvarka.

Kasacinį skundą padavęs prokuroras ginčijo byloje priimtą apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti civilinį ieškinį nenagrinėtą.

Teisėjų kolegija nurodė, kad, pagal BPK 115 straipsnio 1 dalį, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, civilinį ieškinį gali visiškai arba iš dalies patenkinti arba atmesti. Nors BPK tiesiogiai numato tik vieną atvejį, kai civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas, teismų praktikoje pripažįstama, kad, pavyzdžiui, nutraukiant baudžiamąją bylą dėl senaties ir kitais atvejais civilinis ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtas, taip neužkertant kelio asmeniui, patyrusiam žalos, reikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka.

Kasacinis teismas pažymėjo, kad mokestinė prievolė ir civilinės atsakomybės prievolė nėra tapačios. Pareiga sumokėti mokestį reiškia pareigą įvykdyti mokestinę prievolę natūra, o ne pareigą atlyginti žalą civilinės atsakomybės prasme. Todėl neįvykdyta mokestinė prievolė gali būti vertinama kaip žala tik išimtiniais atvejais, kai nustatoma, kad jos neįmanoma įvykdyti mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais, pavyzdžiui, dėl suėjusių mokesčių apskaičiavimo terminų ar kitų objektyvių kliūčių. Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad reikalavimas priteisti dėl nusikalstamos veikos nesumokėtus mokesčius gali būti įgyvendintas ir baudžiamajame procese, jei tenkinamos šios sąlygos: pirma, valstybės patirtų turtinių praradimų kompensavimas baudžiamajame procese būtų efektyvesnis ir operatyvesnis teisių gynimo būdas nei naujų mokesčių administravimo procedūrų pradėjimas, ypač tais atvejais, kai baudžiamajame procese renkami ir vertinami valstybės turtinius praradimus patvirtinantys įrodymai ir visa aktuali informacija apie mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką lėmusius neteisėtus veiksmus sukoncentruota būtent baudžiamojoje byloje; antra, valstybės turtiniai praradimai kyla tiesiogiai iš nusikalstamos veikos ir gali būti reikšmingi veikos teisiniam kvalifikavimui.

Teisėjų kolegija pritarė apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad byloje pareikštas civilinis ieškinys dėl nesumokėto akcizo savo esme yra susijęs ne su nusikalstama veika padaryta žala, o iš mokestinio ginčo kylančiais teisiniais santykiais. Teismas nustatė, kad mokestinė prievolė kilo iš nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos, tačiau akcizo mokestis, jei jis mokėtinas, gali būti vykdomas mokesčių įstatymų nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad VMI nepagrindė, jog nesumokėtas akcizo mokestis negali būti išieškomas mokesčių įstatymų nustatyta tvarka, nes Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje nustatyti senaties terminai nėra suėję, o visi duomenys, reikalingi spręsti dėl mokestinės prievolės buvimo ar nebuvimo, VMI buvo pateikti dar ikiteisminio tyrimo pradžioje. Be to, nors byloje nustatyta, jog nuteistasis neteisėtai, pažeisdamas nustatytą tvarką, įgijo, laikė ir gabeno akcizais apmokestinamas prekes, kurių bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, akivaizdžiai viršijo 900 MGL dydžio sumą, abejonių dėl veikos kvalifikavimo teismams nekilo. Kolegija nurodė, kad toks vertinimas atitinka naujausią kasacinio teismo praktiką, pagal kurią akcizo mokestis yra reikšmingas apskaičiuojant akcizinių prekių vertę (BK 212 straipsnio 2 dalis). Tačiau vien tai, kad byloje nustatytas mokesčio dydis ir kartu akcizinių prekių vertė, savaime nereiškia, jog civilinis ieškinys dėl nesumokėto akcizo būtinai turi būti nagrinėjamas baudžiamojoje byloje.

Teisėjų kolegija pritarė ir apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad apžvelgiamoje byloje pirmiausia turi būti sprendžiamas klausimas, ar apskritai egzistuoja pareiga mokėti akcizo mokestį. Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės nėra tapačios toms situacijoms, kurios buvo nagrinėtos ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje, kai neteisėtai įvežtos akcizinės prekės buvo sulaikytos dar iki jų išleidimo vartoti, vėliau konfiskuotos ir sunaikintos, todėl buvo pripažįstama, kad prievolė mokėti akcizus tokiu atveju neatsiranda. Šioje byloje buvo nustatyta, kad nuteistasis Lietuvos Respublikos teritorijoje neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, kurių dalis buvo paženklinta kitos valstybės banderolėmis, o kita dalis apskritai nebuvo paženklinta. Tačiau byloje nebuvo konkrečių duomenų apie šių cigarečių neteisėtą įvežimą į Europos Sąjungos muitų teritoriją. Be to, nors cigaretės vėliau buvo konfiskuotos ir sunaikintos, vien akcizų teisinis reguliavimas neleidžia vienareikšmiškai atsakyti, ar tokiomis aplinkybėmis asmeniui atsiranda prievolė mokėti akcizo mokestį.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, padariusi išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai paliko VMI civilinį ieškinį nenagrinėtą ir teisingai konstatavo, jog akcizo mokesčių mokėjimo klausimas turi būti sprendžiamas Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, prokuroro kasacinį skundą atmetė.