Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Baudžiamųjų bylų skyrius
Pilnas tekstas atsidaro naujame skirtuke.Sprendžiant teismo nušalinimo klausimą BPK 58 straipsnyje nustatytais pagrindais, kiekvienu atveju turi būti motyvuotai nurodytos realios ir objektyviai esančios, o ne dirbtinai sukurtos aplinkybės. Kitu atveju tokios aplinkybės, kuriomis realiai siekiama ne nušalinimo institutu saugomų proceso dalyvių teisių užtikrinimo, o daryti poveikį teismui (teisėjui), trukdyti vykdyti teisingumą ir vilkinti baudžiamąjį procesą, negali būti pripažintos pagrįstomis BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme. Priešingas tokių aplinkybių vertinimas būtų nesuderinamas su baudžiamajam procesui, kurio sudėtinė dalis yra bylos nagrinėjimas teisme, keliamais nešališkumo, teisingumo ir sąžiningumo reikalavimais, kartu sudarytų sąlygas procese dalyvaujantiems asmenims piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, siekiant baudžiamojo proceso paskirčiai prieštaraujančių tikslų. Tokia išplėstinės septynių teisėjų kolegijos išvada atitinka ir kasacinio teismo praktiką, kurioje yra formuluojama taisyklė, kad sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas baimintis, jog konkretus teisėjas stokoja nešališkumo, suinteresuoto asmens požiūris, nors ir yra svarbus, nėra lemiamas. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia abejonė gali būti laikoma pagrįsta. Nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia nuomonė gali būti laikoma objektyviai pagrįsta, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo
Šaltinis: LAT biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 61 (2024). Apžvalga informacinio pobūdžio.Aprašykite savo teisinę situaciją — peržiūrėsime ir pasiūlysime sprendimą. Darbo dienomis atsakome per 10–30 min.
Darbo dienomis atsakysime per 10–30 min.