Klausimas. Dėl juridinio asmens pripažinimo nukentėjusiuoju baudžiamajame procese

Kasaciniame skunde civiliniai ieškovai teigė, kad teismai nepagrįstai apribojo jų procesines teises, nes baudžiamojoje byloje juridiniai asmenys buvo pripažinti tik civiliniais ieškovais, bet ne nukentėjusiaisiais. Kasatorių nuomone, dėl tokio teisinio reguliavimo buvo apribotos jų galimybės visapusiškai ginti pažeistas teises ir siekti visiško žalos atlyginimo baudžiamajame procese.

Bylą nagrinėjusi mišri išplėstinė septynių teisėjų kolegija pažymėjo, kad, pagal BPK 28 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiuoju gali būti pripažįstamas tik fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos, o juridinis asmuo, patyręs žalą dėl nusikalstamos veikos, gali būti pripažįstamas tik civiliniu ieškovu. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad nukentėjusiojo procesinės teisės yra platesnės negu civilinio ieškovo, nes civilinis ieškovas savo teises gali įgyvendinti tik tiek, kiek tai susiję su civiliniu ieškiniu, o nukentėjusysis turi teisę aktyviai dalyvauti sprendžiant ir kitus baudžiamojo proceso klausimus.

Išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad juridinis asmuo yra savarankiškas teisinių santykių subjektas, galintis savo vardu įgyti teises ir pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme. Nors fizinių ir juridinių asmenų prigimtis skiriasi, tam tikruose teisiniuose santykiuose jų teisinė apsauga yra vienoda. Konstitucija saugo ne tik fizinių, bet ir juridinių asmenų nuosavybės teises, o juridinio asmens dalykinė reputacija įstatymų saugoma analogiškai kaip fizinio asmens garbė ir orumas. Kartu išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad nusikalstamomis veikomis gali būti pažeidžiamos tiek fizinių, tiek juridinių asmenų teisės ir teisėti interesai, todėl tais atvejais, kai juridiniam asmeniui nusikalstama veika padaroma turtinės ar neturtinės žalos, nėra akivaizdaus pagrindo jo procesinę padėtį vertinti kitaip nei fizinio asmens.

Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad, pagal galiojantį teisinį reguliavimą, juridinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padaryta žala, baudžiamajame procese turi siauresnes galimybes ginti savo teises nei fizinis asmuo. Toks reguliavimas riboja juridinio asmens galimybes veiksmingai dalyvauti baudžiamajame procese ir naudotis visomis teisėmis, kurios suteikiamos nukentėjusiajam. Dėl to kilo abejonė, ar BPK 28 straipsnio 1 dalyje nėra legislatyvinės omisijos, nes joje nenustatyta galimybė nukentėjusiuoju pripažinti juridinį asmenį, kuriam nusikalstama veika padarė turtinės ar neturtinės žalos.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, išplėstinė teisėjų kolegija nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl BPK 28 straipsnio 1 dalies atitikties Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 29 straipsnio 1 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui tiek, kiek joje nenustatyta, kad nukentėjusiuoju gali būti pripažįstamas juridinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė turtinės ar neturtinės žalos.