Klausimas. Dėl prievolės mokėti akcizus ir civilinio ieškinio išsprendimo
Kasaciniame skunde civilinė ieškovė VMI ginčijo apeliacinės instancijos teismo sprendimą atmesti ieškinį dėl valstybei padarytos žalos (9575 Eur nesumokėtų akcizų) atlyginimo.
Šioje byloje asmenys nuteisti pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2024 m. kovo 8 d. šalia Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos valstybės sienos esančiame miške perėmė bepiločiu orlaiviu atskraidintą cigarečių krovinį ir jį gabeno, tačiau buvo sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų.
Išnagrinėjusi bylą, išplėstinė septynių teisėjų kolegija pažymėjo, kad 2023 m. vasario 13 d. Lietuvos nacionalinėje teisėje įsiteisėjo taisyklės, perkeltos iš naujos 2019 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvos (ES) 2020/262, kuria nustatoma bendroji akcizų tvarka. Akcizų įstatymo nuostatos priimtos derinant akcizų teisinį reguliavimą nacionalinėje teisėje su Direktyvos (ES) 2020/262 nuostatomis, pagal kurias neteisėtai įvežtų prekių, kurios realiai nebuvo pateiktos vartoti, konfiskavimas ir sunaikinimas pašalina ir teisinį apmokestinimo akcizais pagrindą. Taip nuo 2023 m. vasario 13 d. įsiteisėjo Akcizų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nauja redakcija, kurioje nustatyta, kad prievolė mokėti akcizus atsiranda ir už neteisėtai įvežamas akcizais apmokestinamas prekes, išskyrus atvejus, kai skola muitinei yra išnykusi pagal Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e, f, g ar k punktą (e punktas nustato skolos muitinei išnykimo sąlygą, kai prekės konfiskuojamos arba kai jos sulaikomos ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos).
Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2022 m. balandžio 7 d. sprendime byloje UB prieš Kauno teritorinę muitinę, C-489/20, konstatavo, kad 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 52/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 124 straipsnio 1 dalies e punktas turi būti aiškinamas taip, jog skola muitinei išnyksta, kai prekės sulaikomos ir vėliau konfiskuojamos, nors jos jau buvo neteisėtai įvežtos į Europos Sąjungos muitų teritoriją.
Vadovaudamasi akcizų teisiniu reguliavimu, be kita ko, ir remdamasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendime pateiktu aiškinimu, jog neteisėtai importuotų prekių sulaikymo momentas (kertant valstybės sieną ar vėliau) neturi reikšmės nustatant, ar skola muitinei išnyko pagal Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punktą, išplėstinė septynių teisėjų kolegija konstatavo, kad bylose, kuriose nagrinėjamos veikos, padarytos laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 13 d., ir kuriose valstybės institucijų pastangomis buvo užkirstas kelias neteisėtai įvežtas akcizines prekes išleisti vartoti jas sulaikius ir vėliau konfiskavus bei sunaikinus, tokios prekės neapmokestinamos akcizais.
Įvertinusi tai, kad šioje byloje cigaretės, paženklintos Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, buvo sulaikytos šalia Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos valstybės sienos esančiame miške, kad byloje nustatytas neteisėto jų įvežimo (atskraidinimo) iš Baltarusijos Respublikos į Europos Sąjungos muitų teritoriją faktas, taip pat kad, išnagrinėjus bylą, cigaretės konfiskuotos ir sunaikintos (į apyvartą nepateko), išplėstinė septynių teisėjų kolegija padarė išvadą, kad tokia situacija visiškai atitinka 2019 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvoje (ES) 2020/262 ir Akcizų įstatyme nustatytą neteisėtai įvežtų prekių apmokestinimo akcizais išimtį, siejamą su šių prekių sulaikymu, konfiskavimu ir sunaikinimu.
Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, išplėstinė septynių teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atmetė VMI byloje pareikštą civilinį ieškinį.