Klausimas. Dėl teismo nešališkumo
Kasaciniame skunde nuteistojo gynėjas ginčijo apeliacinės instancijos teismo nešališkumą. Kasatoriaus teigimu, teismas nesiėmė pakankamų priemonių nuteistojo sveikatos būklei nustatyti, neužtikrino nuteistojo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje ir jo teisės kreiptis į teismą su paskutiniu žodžiu. Kasatorius taip pat nurodė, kad teismo šališkumą rodo ir tai, jog apeliacinės instancijos teismo nuosprendis buvo surašytas iš anksto – prieš teismo posėdį.
Teisėjų kolegija nurodė, kad teismo nešališkumo principas pažeidžiamas, kai teismas nesuteikia proceso šalims vienodų galimybių aktyviai dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, išreiškia išankstinę poziciją dėl tiriamų duomenų vertinimo, teismo baigiamajame akte vertindamas įrodymus vartoja teismo palankumą ar nepalankumą proceso dalyviams atspindinčias formuluotes ir pan. Nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka tik vienos iš bylos šalių nuomonės, jog teismas buvo šališkas. Gynybai nepalankūs procesiniai sprendimai ar teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, neesminiai proceso įstatymo pažeidimai nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog teismas išnagrinėjo bylą šališkai, jei nėra duomenų, faktų, rodančių teismo suinteresuotumą bylos baigtimi. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas abejoti teismo nešališkumu, svarbu tai, ar tokia abejonė yra paremta faktiniais duomenimis, rodančiais šališkumo požymių buvimą.
Vertindamas kasatoriaus argumentus dėl nuteistojo sveikatos būklės nustatymo, kasacinis teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas ėmėsi visų būtinų priemonių reikšmingoms aplinkybėms ištirti: paskyrė teismo medicinos ekspertizę, apklausė ekspertą, papildomai įvertino gynėjo pateiktus medicinos dokumentus, taip pat paskyrė objektų tyrimą dėl nuteistojo sveikatos būklės. Specialistai nenustatė pagrindo teismo psichiatrinei ekspertizei ir patvirtino, kad nuteistasis neserga liga, kuri sudarytų pagrindą atleisti jį nuo bausmės dėl ligos. Kasacinis teismas pabrėžė, kad tai, jog nebuvo paskirta papildoma ekspertizė ar pakartotinai apklausti specialistai, savaime nerodo teismo šališkumo ir neleidžia daryti išvados, kad byla buvo išnagrinėta neišsamiai.
Atsakydamas į argumentus dėl nuteistojo nedalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje ir teisės kreiptis į teismą su paskutiniu žodžiu, kasacinis teismas pažymėjo, kad, pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį, nuteistojo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nėra būtinas. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad dalyvauti teismo posėdyje turi teisę nuteistasis, išteisintasis, asmuo, kuriam paskirtos ar nepaskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, jų atstovai pagal įstatymą, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai. Šių asmenų, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką, neatvykimas nekliudo nagrinėti bylos (BPK 322 straipsnio 2 dalis). Iš šių nuostatų išplaukia, kad teismas privalo įsitikinti, ar turintiems teisę dalyvauti apeliacinės instancijos teismo posėdyje asmenims buvo laiku ir tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimą. Kai teismas nustato, kad apie posėdžio laiką ir vietą asmeniui pranešta tinkamai, tačiau asmuo į posėdį neatvyko, teismas turi nuspręsti, ar galima bylą išnagrinėti jam nedalyvaujant. Teismas sprendimą turi padaryti remdamasis asmens valia, teisės į teisingą teismą ir teisės į gynybą užtikrinimo principų turinio aiškinimu, siekdamas teisingai išnagrinėti bylą.
Byloje nustatyta, kad nuteistasis buvo tinkamai informuotas apie posėdžio laiką ir vietą, tačiau į jį neatvyko ir nepateikė prašymo atidėti posėdį ar dokumentų, pateisinančių neatvykimą. Be to, ankstesniame posėdyje nuteistasis jau buvo davęs paaiškinimus ir pasakęs paskutinį žodį. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė nagrinėti bylą nuteistajam nedalyvaujant, siekdamas užtikrinti operatyvų bylos išnagrinėjimą, o nuteistojo teisė į gynybą ne tik buvo įgyvendinta paties nuteistojo ankstesniame teismo posėdyje, bet taip pat ir užtikrinta per vėlesnį bylos nagrinėjimo teisme procesą, dalyvaujant nuteistojo gynėjui.
Teisėjų kolegija taip pat atmetė kasacinio skundo argumentą, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis buvo surašytas iš anksto. Šiame kontekste kasacinis teismas pažymėjo, kad BPK nustato tik maksimalius nuosprendžio paskelbimo terminus (BPK 302 straipsnio 4 dalis, 324 straipsnio 10 dalis), kuriais pirmiausia siekiama užtikrinti BPK 44 straipsnio 5 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens teisę, kad dėl jo galbūt padarytos veikos pradėtas procesas būtų užbaigtas per kiek įmanoma trumpiausią laiką. Teismų praktikoje ne kartą pripažinta, jog nuosprendžio paskelbimas greitai po baudžiamosios bylos išnagrinėjimo savaime nerodo teismo šališkumo. Kartu teisėjų kolegija pabrėžė, kad apžvelgiamoje byloje nustatyta, jog 2025 m. kovo 19 d., išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, buvo paskelbta sprendimo priėmimo data – 2025 m. balandžio 24 d. Tačiau likus dienai iki šios datos nuteistojo gynėjas pateikė papildomus dokumentus dėl nuteistojo psichikos sveikatos būklės, todėl teismas nutartimi atnaujino įrodymų tyrimą. Atlikus papildomą tyrimą, byla buvo baigta nagrinėti 2025 m. gegužės 28 d., o sprendimas paskelbtas 2025 m. gegužės 29 d.
Kasacinis teismas pažymėjo, kad procesinis sprendimas galėjo būti rengiamas dar nuo pirmojo bylos išnagrinėjimo, siekiant laikytis įstatyme nustatytų sprendimo paskelbimo terminų, o tai savaime nerodo teismo išankstinio nusistatymo. Be to, gavęs papildomus dokumentus teismas atnaujino įrodymų tyrimą ir papildomai įvertino nuteistojo sveikatos būklės klausimą. Kadangi naujų esminių aplinkybių nenustatyta, sprendimą paskelbti kitą dieną nebuvo kliūčių. Todėl tokia procesinė eiga neprieštaravo BPK reikalavimams ir nepagrindžia teismo šališkumo.
Taigi, teisėjų kolegija, nenustačiusi BPK 58 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurios leistų pagrįstai abejoti skundžiamą nuosprendį priėmusio apeliacinio teismo nešališkumu, nuteistojo gynėjo kasacinį skundą atmetė.