Klausimas. Dėl bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui

Apžvelgiamoje byloje kaltinamasis kartu su gynėju ginčijo apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria, vadovaujantis BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto a papunkčiu, buvo panaikintas pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui dėl tariamo šio teismo šališkumo.

Kasacinis teismas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismui baudžiamojo proceso įstatymas suteikia plačius įgaliojimus: jis gali iš naujo vertinti įrodymus, atlikti įrodymų tyrimą, tikrinti bylą visa apimtimi pagal paduotus skundus, keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimus ir priimti naują nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis turi būti įgyvendinama taip, kad būtų užtikrinta ir asmens teisė į teisingą bylos išnagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką. Dėl to bylos grąžinimas pirmosios instancijos teismui yra išimtinė procesinė priemonė, taikytina tik tada, kai tam yra aiškiai įstatyme nustatytas pagrindas.

Kartu kasacinis teismas nurodė, kad teismo šališkumas nustatomas taikant subjektyvųjį ir objektyvųjį testus. Tam būtini konkretūs faktiniai duomenys, rodantys teisėjo asmeninį tendencingumą arba proceso organizavimo trūkumus, leidžiančius manyti, jog vienai proceso šaliai buvo rodomas išankstinis palankumas ar priešiškumas. Vien teismo padarytos teisės aiškinimo ar taikymo klaidos, procesiniai pažeidimai, motyvų stoka, netinkama įrodymų analizė ar kiti nuosprendžio surašymo trūkumai, net ir esminiai, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad bylą nagrinėjęs teismas buvo šališkas.

Apžvelgiamoje byloje apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo šališkumą iš esmės grindė tuo, kad nuosprendyje nebuvo tinkamai išdėstytos įrodytomis pripažintos veikos aplinkybės, nuosprendis buvo nepakankamai motyvuotas, neatskleistas įrodymų ryšys, o vienos kaltinamosios atžvilgiu teismas, pakeisdamas bendrininkavimo rūšį, galimai pažeidė kaltinimo keitimo taisykles ir jos teisę žinoti, kuo ji yra kaltinama. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie pažeidimai nesudaro pagrindo konstatuoti bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo šališkumo, taigi ir nustatyti BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto a papunkčio sąlygos, leidžiančios perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apžvelgiamoje byloje apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvacija nėra paremta konkrečiais faktiniais duomenimis, rodančiais šališkumo požymių buvimą, o grindžiama galimais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, siejamais su teismo sprendimo surašymo trūkumais, kurie savaime nepagrindžia pirmosios instancijos teismo šališkumo nei subjektyviąja, nei objektyviąja prasme. Byloje nenustatytas nei galimas pirmosios instancijos teismo teisėjo asmeninis šališkumas ar tendencingumas, nei proceso organizavimo trūkumai, leidžiantys manyti, kad vienai proceso šaliai rodomas išankstinis palankumas ar priešiškumas.

Kasacinis teismas pabrėžė, kad net jei ir nustatomi esminiai pirmosios instancijos teismo procesiniai pažeidimai, tokie pažeidimai ir jų sukelti padariniai gali būti ištaisyti pakeičiant nuosprendį (BPK 328 straipsnyje nustatytais pagrindais) ar priimant naują nuosprendį (BPK 329 straipsnio 4 punktas). Tai taikytina ir tais atvejais, kai konstatuojami kaltinimo keitimo tvarkos pažeidimai. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo atveju byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama ne tik pagal nuteistosios gynėjos, bet ir pagal prokurorės apeliacinį skundą. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad tuo atveju, kai apeliantai skunduose prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, yra apibrėžiamos pačios plačiausios apeliacinių skundų ribos. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi. Tai reiškia, kad šioje byloje apeliacinės instancijos teisme, neperžengiant apeliacinių skundų ribų, visų pirma turėjo būti sprendžiamas pirminio pateikto kaltinimo pagrįstumo klausimas. Tuo tarpu nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pakeitė kaltinime nurodytos veikos esmines faktines aplinkybes ir (ar) jos kvalifikavimą iš esmės skirtingomis, tačiau pažeidė kaltinimo keitimo tvarką, t. y. apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje iš anksto nepranešė, apeliacinės instancijos teismas turi teisę tokį pažeidimą pripažinti esminiu BPK pažeidimu. Tokiu atveju, nustatęs pirmosios instancijos teismo padarytą esminį baudžiamojo proceso teisės pažeidimą, apeliacinės instancijos teismas turi pats išnagrinėti bylą iš esmės, laikydamasis teisingo proceso garantijų, ir priimti nuosprendį, kuris, pašalinus minėtą pažeidimą, gali būti ir tokios pat rūšies kaip pirmosios instancijos teismo nuosprendis.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, nepagrįstai išplėsdamas teismo šališkumo sąvoką, netinkamai pritaikė BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto a papunkčio nuostatas, pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį ir neįgyvendino savo pareigos išnagrinėti apeliacinius skundus iš esmės. Dėl to kasacinis teismas apygardos teismo nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.