Klausimas. Dėl alkotesterio matavimų vertinimo nustatant asmens neblaivumo laipsnį
Apžvelgiamoje byloje nustatyta, kad 2024 m. kovo 13 d. apie 21.30 val. asmuo vairavo automobilį būdamas neblaivus, tačiau žemesnės instancijos teismai skirtingai įvertino, ar jo veika užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pripažino juos pakankamais asmens kaltumui pagrįsti ir konstatavo, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,81 promilės neblaivumas, todėl priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, iš naujo įvertinęs įrodymus, padarė išvadą, kad byloje nėra patikimų ir neginčijamų duomenų, jog transporto priemonės vairavimo metu asmens neblaivumas siekė baudžiamajai atsakomybei taikomą ribą (1,51 promilės ir daugiau).
Kasacinis teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog 2024 m. kovo 13 d. 21.26 val. buvo gautas pranešimas apie neblaivų vairuotoją. Paskutinis objektyviai užfiksuotas šio asmens vairavimo momentas buvo ne anksčiau kaip 21.27 val. Policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko 21.34 val., o pirmasis neblaivumo patikrinimas alkotesteriu 21.49 val. parodė 1,81 promilės neblaivumą, pakartotinis patikrinimas 22.06 val. – 2,04 promilės. Alkotesteris, kuriuo buvo nustatytas vairuotojo neblaivumas, yra Lietuvos metrologijos inspekcijos sertifikuotas. Neblaivumo patikrinimo procedūra atitiko teisės aktų reikalavimus, o nustatytas asmens neblaivumas atitinka BPK 20 straipsnyje įtvirtintus įrodymų leistinumo reikalavimus.
Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, rėmėsi prielaidomis, paremtomis matematiniais skaičiavimais, neva jeigu per 17 minučių nuo pirmojo iki antrojo matavimo alkotesteriu vairuotojo girtumo laipsnis padidėjo 0,23 promilės, tai per 22 minutes nuo paskutinio vairavimo fakto iki pirmojo matavimo alkotesteriu jo girtumas turėtų padidėti 0,3 promilės ir galėtų būti 1,51 promilės. Tačiau byloje paskirta teismo medicinos ekspertizė ir teismo posėdyje apklaustas ekspertas patvirtino, kad nėra metodikos, leidžiančios retrospektyviai tiksliai nustatyti alkoholio kiekį asmens organizme vairavimo momentu, taip pat tokios išvados negali būti daromos vien matematinių skaičiavimų pagrindu.
Kartu teisėjų kolegija pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė neblaivumo laipsnio nustatymui būtent vairavimo metu, nors praktiškai nagrinėjamoje ir panašiose situacijose tai padaryti objektyviai neįmanoma. Kasacinis teismas pabrėžė, kad tais atvejais, kai automobilio vairavimo neblaivaus asmens faktas yra nustatytas ne policijos pareigūnų, o kitų asmenų (šiuo atveju liudytojo), objektyviai nėra galimybės patikrinti tokio asmens neblaivumą iš karto, kai nustatomas vairavimo faktas. Dėl to teismų praktikoje pripažįstama, kad asmens neblaivumas turi būti nustatomas praėjus kuo trumpesniam laikui nuo automobilio vairavimo fakto. Šiuo atveju nuo paskutinio objektyviai nustatyto vairavimo fakto iki pirmojo patikrinimo alkotesteriu praėjo 22 minutės. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks laikas įvertinant konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes laikytinas įmanomai trumpiausiu laiku po automobilio vairavimo.
Be to, teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Siekiant didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės, už vairavimą neblaiviam, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (be padarinių), yra nustatyta griežčiausia – baudžiamoji – atsakomybė. Teismų praktikoje vairavimas esant neblaiviam, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, be kita ko, vertintinas kaip piktybiškas, itin šiurkštus ir pavojingas elgesys, rodantis asmens itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles.
Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, nesilaikydamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, netinkamai įvertino įrodymų visumą ir dėl to netinkamai pritaikė BK 2811 straipsnio 1 dalį. Dėl to teisėjų kolegija apygardos teismo išteisinamąjį nuosprendį panaikino ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį.