Klausimas. Dėl apeliacinės instancijos teismo teisės priimti apkaltinamąjį nuosprendį panaikinus nutartį taikyti priverčiamąsias medicinos priemones

Apžvelgiamoje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas, bylą išnagrinėjęs bendrąja tvarka, pasitarimų kambaryje pripažino asmenį nepakaltinamu ir nutartimi paskyrė jam priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą psichikos sveikatos centre. Atskiros nutarties pradėti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesą teismas nepriėmė. Apeliacinės instancijos teismas, pagal prokurorės skundą išnagrinėjęs bylą ir nusprendęs, kad asmuo nepagrįstai pripažintas nepakaltinamu, panaikino šią nutartį ir, vadovaudamasis BPK 326 straipsnio 5 dalies 5 punktu, priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

Kasacinis teismas, naudodamasis įgaliojimais peržengti skundo ribas, kai nustatytų pažeidimų ištaisymas gali palengvinti nuteistojo teisinę padėtį, įvertino apeliacinės instancijos teismo teisę priimti tokį sprendimą. Teisėjų kolegija nurodė, kad BPK 326 straipsnyje nustatytos sprendimų rūšys priklauso nuo to, ar apeliacine tvarka nagrinėjamas skundas dėl nuosprendžio, ar dėl nutarties. Išnagrinėjus bylą dėl apskųstos nutarties, taikoma šio straipsnio 5 dalis, kurios 5 punkte nurodyta galimybė panaikinti nutartį ir priimti naują sprendimą tiesiogiai neįtvirtina teisės priimti apkaltinamąjį nuosprendį, panaikinus nutartį dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad apžvelgiamoje byloje negalima vadovautis kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-135-648/2016, kurioje išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas nutartį nutraukti bylą BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, gali priimti apkaltinamąjį ar išteisinamąjį nuosprendį, kai, be kita ko, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo iš esmės, paduotas skundas pabloginti asmens teisinę padėtį ir byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta BPK nustatyta tvarka, nes procesas joje abiejų instancijų teismuose vyko bendrąja tvarka, neįsiterpus priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesui. Dėl šio esminio procesinės situacijos skirtumo ankstesnėje nutartyje pateiktas išaiškinimas nagrinėjamoje byloje neturi precedento galios.

Kasacinis teismas pabrėžė, kad BPK 326 straipsnio 5 dalies 5 punktas turi būti aiškinamas atsižvelgiant į priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo proceso paskirtį ir ypatumus. Šiuo procesu siekiama užtikrinti pavojingas veikas padariusių asmenų sveikatos apsaugą, gydymą bei kitus gyvybiškai svarbius interesus ir apsaugoti visuomenę nuo galimų naujų pavojingų veikų. Priverčiamosios medicinos priemonės derina gydymą ir valstybės prievartą, tačiau nėra bausmė. Asmens psichikos sutrikimo pobūdis ir laipsnis lemia tiek taikytinų priemonių parinkimą, tiek jo procesinių teisių įgyvendinimo būdus; įstatymas taip pat nustato papildomas procesines teises šeimos nariams ir artimiesiems giminaičiams. Todėl specialiųjų šio proceso taisyklių nesilaikymas negali būti laikomas vien formaliu pažeidimu.

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į skirtingą įrodinėjimo dalyką. Pagal BPK 395 straipsnį, priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procese nustatomos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo aplinkybės, ar ją padarė konkretus asmuo, jo psichikos sveikatos būklė, elgesys prieš veiką ir po jos, padarytos žalos pobūdis bei dydis. Nepakaltinamo asmens kaltės forma ir rūšis nėra šio proceso įrodinėjimo dalykas. Teismas nesprendžia jo kaltės klausimo, o išsprendžia BPK 401 straipsnyje nurodytus klausimus ir procesą užbaigia priimdamas atitinkamą BPK 403 straipsnyje nustatytą nutartį.

Sistemiškai vertindamas BPK nuostatas, kasacinis teismas pažymėjo, kad, pasikeitus išvadai dėl asmens pakaltinamumo ir priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo proceso pagrįstumo, įstatymas numato bylos grąžinimą į ankstesnę proceso stadiją. Antai, jeigu apeliacinės instancijos teisme paaiškėja, kad nuteistasis veikos padarymo metu sirgo arba iki nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teisme susirgo psichikos liga ir jam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, nuosprendis panaikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti teismui pagal BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto c papunktį. BPK 326 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatytas bylos perdavimas prokurorui, kai paaiškėja BPK 403 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas pagrindas. Šis pagrindas nustatomas, kai asmuo nepripažįstamas nepakaltinamu arba jo psichikos sutrikimas nėra toks, dėl kurio nebūtų galima skirti bausmės. Tačiau BPK tiesiogiai nereglamentuoja, kokį sprendimą turi priimti apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas nepagrįstai pradėtas pirmosios instancijos teismo iniciatyva ir (ar) nepagrįstai priimta nutartis dėl asmens nepakaltinamumo bei šių priemonių taikymo. Teisėjų kolegija tai pripažino baudžiamojo proceso teisinio reguliavimo spraga. Jos buvimas negali kliudyti teismui vykdyti teisingumo. Nors teismui paprastai nepripažįstama teisė taikant analogiją užpildyti spragas, susijusias su pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių ribojimu, baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia, esant teisiniam pagrindui, nesureguliuotas procedūrines formas nustatyti taikant analogiško pobūdžio normas.

Teisėjų kolegija išaiškino, kad iš esmės analogiškoms procesinėms situacijoms negali būti taikomi skirtingi procedūriniai reikalavimai. Apeliacinės instancijos teismas, priėjęs priešingas išvadas dėl asmens pakaltinamumo ir priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo proceso pagrįstumo, turi grąžinti bylą į tą stadiją, kurioje šis procesas nepagrįstai inicijuotas. Jeigu BPK 393 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės nepagrįstai nustatytos ikiteisminio tyrimo metu, byla, pagal BPK 326 straipsnio 5 dalies 4 punktą, perduodama prokurorui iš naujo tirti. Jeigu jos nepagrįstai nustatytos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pagal įstatymo analogiją taikomas BPK 326 straipsnio 5 dalies 2 punktas: nutartis taikyti priverčiamąsias medicinos priemones panaikinama, o byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti bendrąja tvarka. Tokį sprendimą lemia ir asmens procesinių teisių apsauga. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procese sprendimas paprastai priimamas iš esmės neištyrus visų ar dalies įrodymų, susijusių su kaltės forma ir rūšimi. Šių klausimų išsprendimas tik apeliacinės instancijos teisme gali suvaržyti teisę į gynybą ir rungtynišką procesą. Bylos grąžinimas pirmosios instancijos teismui sudaro prielaidas ištaisyti fakto ir teisės klaidas, užtikrina teismų instancinės sistemos paskirties įgyvendinimą bei asmens teisę į tinkamą teismo procesą.

Kasacinis teismas konstatavo, kad apžvelgiamoje byloje nebuvo teisinio pagrindo panaikinti nutartį taikyti priverčiamąją medicinos priemonę ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį. BPK 326 straipsnio 5 dalyje nenumatyto sprendimo priėmimas pripažintas esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu pagal BPK 369 straipsnio 3 dalį, nes sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nutartį. Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo proceso reikalavimų: bylą išnagrinėjęs pagal bendrąsias proceso taisykles, tik pasitarimų kambaryje priėmė nutartį pripažinti asmenį nepakaltinamu ir taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę. Nustatęs BPK 393 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas turėjo priimti nutartį pradėti šių priemonių taikymo procesą pagal BPK 394 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir toliau bylą nagrinėti bei sprendimą priimti laikydamasis BPK 400 ir 401 straipsnių reikalavimų.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, nustačius esminius apeliacinės instancijos teismo padarytus pažeidimus, byla paprastai pagal BPK 382 straipsnio 5 punktą perduodama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, tačiau nagrinėjamu atveju toks sprendimas pailgintų procesą ir prieštarautų jo operatyvumo, ekonomiškumo bei teisės į teisingą teismą principams. Dėl to, atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija kasacinį skundą tenkino iš dalies, pagal įstatymo analogiją taikydama BPK 382 straipsnio 3 punktą, panaikino abiejų instancijų teismų procesinius sprendimus ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.