Klausimas. Dėl įgaliotojo atstovo
Kasaciniais skundais nuteistųjų gynėjai ginčijo advokato, kaip nukentėjusiojo įgaliotojo atstovo, procesinio statuso teisėtumą. Kasatorių teigimu, nukentėjusiajam atstovavo advokatas, kurio paslaugas apmokėjo profesinė sąjunga, tačiau ji negalėjo būti nukentėjusiojo atstovė pagal BPK 55 straipsnio 2 dalį, todėl negalėjo ir pasitelkti advokato nukentėjusiojo interesams ginti.
Kasacinis teismas nurodė, kad, pagal BPK 55 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiojo įgaliotuoju atstovu laikomas asmuo, teikiantis teisinę pagalbą šiam proceso dalyviui, ginantis jo teises ir teisėtus interesus. Nukentėjusiojo įgaliotuoju atstovu gali būti advokatas arba advokato pavedimu advokato padėjėjas, o ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teisėjo leidimu – ir kitas aukštąjį teisinį išsilavinimą turintis asmuo, kurį proceso dalyvis įgaliojo atstovauti savo interesams (BPK 55 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis BPK 55 straipsnio 3 dalimi, įgaliotajam atstovui leidžiama dalyvauti procese tik kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras dėl atstovo dalyvavimo procese priima nutarimą, o teismas – nutartį. Be kita ko, atstovaujamas asmuo gali bet kuriuo metu atsisakyti atstovo paslaugų arba pasirinkti kitą atstovą. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymėjo, kad baudžiamajame procese įgaliotojo atstovo teisės, taigi iš esmės ir įgaliojimo ribos, yra apibrėžtos – įgaliotasis atstovas turi tas pačias teises kaip jo atstovaujamas proceso dalyvis (BPK 56 straipsnio 1 dalis).
Apžvelgiamoje byloje ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu advokatui buvo leista dalyvauti procese kaip nukentėjusiojo įgaliotajam atstovui, nukentėjusysis su tokiu sprendimu buvo supažindintas, atstovo paslaugų neatsisakė ir jokių pretenzijų dėl jo atstovavimo proceso metu nereiškė. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, nebuvo nei formalių, nei materialių pagrindų abejoti šio proceso dalyvio teise atstovauti nukentėjusiojo interesams. Aplinkybė, kad advokato paslaugas apmokėjo profesinė sąjunga, kurios tikslas – teikti teisinę pagalbą savo nariams ir ginti jų teises bei teisėtus interesus, teisinės reikšmės neturi, nes advokato paslaugų apmokėjimo šaltinis nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija pirmiau nurodytus kasacinių skundų argumentus atmetė.