Klausimas. Dėl neblaivumo laipsnio nustatymo. Dėl gynėjo ir ginamojo pozicijų skirtumo baudžiamajame procese

Dėl neblaivumo laipsnio nustatymo

Kasaciniame skunde asmens, kuriam byla nutraukta, gynėjas teigė, kad nustatant galutinį neblaivumo laipsnį buvo netinkamai įvertinta alkotesterio paklaida. Kasatoriaus nuomone, tikrinant jo ginamojo neblaivumą naudoto alkotesterio metrologinės patikros sertifikate nepagrįstai buvo nurodyta gamintojo techninėje dokumentacijoje nustatyta 1,7 proc. paklaida, nors, pagal patikros metu galiojusią metodiką, turėjo būti taikoma 8 proc. paklaida. Anot kasatoriaus, pritaikius 8 proc. paklaidą jo ginamajam būtų nustatytas 1,41 promilės neblaivumas, užtraukiantis administracinę, o ne baudžiamąją atsakomybę.

Kasacinis teismas nurodė, kad nagrinėjant bylas dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam teismas turi įvertinti, ar nustatant asmens neblaivumą buvo tinkamai laikomasi neblaivumo nustatymą reglamentuojančių teisės aktų ir metodikų reikalavimų. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą neblaivumo tikrinimas turi būti atliekamas metrologiškai patikrintomis techninėmis priemonėmis, o pirmojo ir pakartotinio matavimo rezultatams nesutampant vertinamas mažesnis nustatytas rodmuo.

Apžvelgiamoje byloje nustatyta, kad asmens, kuriam byla nutraukta, neblaivumas buvo tikrinamas metrologiškai patikrintu alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“. Pirmojo matavimo metu nustatytas 1,66 promilės, o pakartotinio – 1,54 promilės neblaivumas. Pritaikius alkotesterio patikros sertifikate nurodytą 1,7 proc. paklaidą, nustatyta 1,51 promilės etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad alkotesterio metrologinę patikrą atlikusi specialistė paaiškino, jog patikros metu buvo tikrinama konkretaus prietaiso atitiktis gamintojo techninėje dokumentacijoje nurodytam tikslumui, o patikros rezultatai patvirtino, kad faktinė paklaida neviršijo leistinų ribų.

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad metodikoje nurodyta 8 proc. paklaida yra didžiausia leistina paklaida vertinant matavimo priemonės tinkamumą, o ne konkretaus alkotesterio individuali paklaida. Kiekvieno prietaiso paklaida nustatoma individualiai metrologinės patikros metu, atsižvelgiant į konkretaus matuoklio technines charakteristikas. Naujojoje metodikoje aiškiai įtvirtinta galimybė vadovautis gamintojo techninėje dokumentacijoje nurodyta mažesne paklaida, tačiau ši nuostata buvo pripažinta tikslinamojo pobūdžio ir nereiškia, kad iki jos įsigaliojimo paklaida turėjo būti nustatoma kitaip.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatavo, kad teismai pagrįstai rėmėsi alkotesterio patikros sertifikate nurodyta 1,7 proc. paklaida ir teisingai nustatė, jog kasatoriaus ginamojo iškvėptame ore buvo 1,51 promilės etilo alkoholio koncentracija, todėl jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, o kasacinio skundo argumentai nesudarė pagrindo naikinti priimtus teismų sprendimus.

Dėl gynėjo ir ginamojo pozicijų skirtumo baudžiamajame procese

Kasaciniame skunde asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, gynėjas teigė, kad jam nėra privaloma ginamojo pozicija dėl kaltės pripažinimo, nors jo ginamasis pripažino kaltę ir buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gynėjas nuosekliai laikėsi pozicijos dėl jo ginamojo nekaltumo ir prašė baudžiamąją bylą nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Apžvelgiamą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką. Šios aplinkybės nustatymas buvo būtinas teismui priimant sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas negalėtų būti priimtas kaltinamajam, jei jis būtų neigęs savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Tačiau gynėjas tiek apeliaciniame, tiek kasaciniame skunduose išsakė poziciją dėl jo ginamojo nekaltumo ir prašė bylą jam nutraukti. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks gynėjo procesinis veikimas rodo gynybos dviprasmiškumą ir prieštarauja jo ginamojo byloje patenkintam interesui būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės. Šiame kontekste teisėjų kolegija pabrėžė, kad kaltės pripažinimas ar nepripažinimas teisminio bylos nagrinėjimo metu yra svarbi aplinkybė, turinti reikšmės galutiniam procesiniam sprendimui. Kaltės pripažinimas vien tam, kad teismas galėtų priimti sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau realiai ketinant apskųsti tokį sprendimą nekaltumo pagrindu, gali reikšti, kad kaltinamasis suklaidino teismą dėl esminės atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatavo, kad gynėjo kasaciniame skunde dėstoma pozicija dėl asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, nekaltumo nesuderinama su paties proceso metu pasirinkta gynybos pozicija ir jam palankiu procesiniu sprendimu.