Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Baudžiamųjų bylų skyrius
Pilnas tekstas atsidaro naujame skirtuke.Nustačius, kad ir pati nukentėjusioji yra atsakinga už jai kilusią žalą, nėra sąžininga ir teisinga visą žalos atlyginimo naštą perkelti už eismo įvykį atsakingam asmeniui ir turi būti pritaikytos CK 6.248 straipsnio 4 dalyje ir CK 6.282 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, suteikiančios teisę teismui mažinti nukentėjusiam asmeniui priteistiną žalos atlyginimą. Šiose CK normose nėra kriterijų, kaip konkrečiai turėtų būti vertinamas už žalą atsakingo asmens ir nukentėjusiojo kaltės laipsnis, esant mišriai kaltei dėl kilusios žalos. Tai, kokia dalimi mažinamas žalos atlyginimas, priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių. Nors abu veiksmai (nuteistojo nesaugus vairavimas ir nukentėjusiosios saugos diržo nesegėjimas) lėmė nukentėjusiajai padarytą žalą, jų kaltės laipsnis negali būti vertinamas kaip vienodas. Eismo įvykio atveju saugaus eismo reikalavimų nesilaikęs vairuotojas, dėl kurio kaltės įvyksta transporto priemonių susidūrimas, turi prisiimti didesnę atsakomybę, kadangi pirmiausia jo veiksmai nulėmė patį eismo įvykį.
Šaltinis: LAT biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 63 (2025). Apžvalga informacinio pobūdžio.Aprašykite savo teisinę situaciją — peržiūrėsime ir pasiūlysime sprendimą. Darbo dienomis atsakome per 10–30 min.
Darbo dienomis atsakysime per 10–30 min.